Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Vilniaus šilumos tinklai “ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. B., prašydama priteisti iš atsakovės 307,87 Eur skolos, 6,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B.. Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute nemokėjo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir susidarė 307,87 Eur skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.1. Savo prievolę mokėti ieškovei už suvartotą energiją vykdė tinkamai, už 2019 m. spalio -gruodžio mėn. suteiktas paslaugas sumokėjo 2020 m. vasario 4 d. (143,37 Eur už šilumos energiją (36,59 Eur užs spalio mėn., 48,23 Eur už lapkričio mėn., 58,52 Eur už gruodžio mėn.) bei 29,15 Eur už karštą vandenį už tris mėnesius pagal skaitiklio rodmenis nuo 595 iki 602); už 2020 m. sausio – kovo mėnesius sumokėjo 2020 m. gegužės 5 d. (179,54 Eur šilumos energiją (64,60 Eur sausio mėn., 61,51 Eur už vasario mėn, 53,43 Eur už kovo mėn.) bei 37,96 Eur už karštą vandenį už tris mėnesius pagal skaitiklio rodmenis nuo 602 iki 611. Atitinkamai nėra aišku už ką susidarė 307,87 Eur dydžio skola už laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės teiktas paslaugas.

7.2. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė, kokia yra Ieškovo nurodytos skolos prigimtis, susidarymo pagrindas, nepatikrino jos teisingumo ir pan.

9.1. Atsakovės skola susidarė dėl to, kad atsakovė jai teikiamų sąskaitų už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį tinkamai neapmokėdavo.

9.2. Atsakovės mokėjimais iki ieškinio pateikimo teismui, vadovaujantis CK 6.54, 6.55 straipsniais, pirmiausia buvo dengiama seniausia skola. Atsakovės mokėjimai nurodyti Mokesčių paskaičiavimo pažymos stulpelyje „Apmokėta“ „Likučio“, iš kurių matyti, kad periodu nuo 2019-12 iki 2020-05 buvo sumokėta 572,87 Eur, kuriomis, kaip minėta, padengta seniausia skola susidariusi pagal sąskaita suteiktas iki 2019 m. 11 mėn. ir maža dalis 2019 m. gruodžio sąskaitos. Ieškiniu pateiktas reikalavimas dėl 307,87 Eur atsakovės neapmokėto skolos likučio, kuris susidarė už patiektą šilumos energiją/karštą vandenį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl civilinių bylų sujungimo ir žodinio bylos nagrinėjimo

11. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

12. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašymą sujungti civilines bylas Nr. e2-6826-494/2020 (nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose) ir Nr. e2-20074-465/2020 (nagrinėjama byla) prašymą pateikė 2020 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą, dėl bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2-6826-494/2020 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą dėl civilinių bylų sujungimo, pažeidė prašymų dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimą nagrinėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2-6826-494/2020 yra išnagrinėta, į tai, kad byloje pakanka duomenų apeliaciniam skundui išnagrinėti jame nurodytais pagrindais, darytina išvada, kad vien procesinis pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.) .

14. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20074-465/2020, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur sumos, ginčo pobūdį sprendė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. spalio 8 d. bei pasiūlė šalims iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti papildomus įrodymus. Apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalys buvo informuotos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbtu atitinkamo turinio pranešimu bei šalims per EPP sistemą išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi. 2020 m. spalio 2 d. atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareikštą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka laikė nemotyvuotu, neatitinkančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl jo netenkino.

16. Apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal CPK 441 str. 1 dalį pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą, turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

17. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jos šis procesinis pažeidimas turėjo realią įtaiką teisingam bylos išsprendimui, be to, apeliantė savo teisę nurodyti visus nesutikimo su ieškiniu argumentus turėjo galimybę realizuoti tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek teikiant papildomus įrodymus iki teismo nustatyto termino, tiek ir apeliaciniame skunde.

18. Dėl to šiuo konkrečiu atveju aptarti procesiniai pažeidimai laikytini formaliais, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą (CPK 329 str. 1 d,).

Dėl skolos susidarymo.

19. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

20. Iš kartu su ieškiniu teismui pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį yra susidariusi 307,87 Eur skola bei priskaičiuota 6,15 Eur delspinigių. Iš šios pažymos taip pat nustatyta, kad atsakovės skolos likutis 2019 m. gruodžio 1 d. buvo 560,50 Eur, už gruodžio mėnesį priskaičiuota 103,50 Eur mokestis; skolos likutis 2020 m. sausio 1 d. buvo 664,00 Eur suma, už 2020 m. sausio mėnesį priskaičiuota 110,40 Eur suma; skolos likutis 2020 m. vasario 1 d. buvo 774,40 Eur, už 2020 m. vasario mėn. priskaičiuota 106,34 Eur suma, iš viso 880,74 Eur. Taip pat iš minėtos pažymos nustatyta, kad buvo įskaityti tokie atsakovės atlikti mokėjimai: 2020 m. vasario 4 d. – 172,49 Eur, 2020 m. vasario 20 d. – 84,83 Eur; 2020 m. gegužės 5 d. – 217,50 Eur, 2020 m. gegužės 8 d. – 98,05 Eur, iš viso 572,87 Eur. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė jos už tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį ieškovei atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, kurie pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. vasario 4 d. sumokėjo 143,34 Eur sumą, 2020 m. vasario 4 d. – 29,15 Eur sumą; 2020 m. gegužės 5 d. – 179,54 Eur sumą, 2020 m. gegužės 5 d. – 37,96 Eur sumą, iš viso sumokėta 389,99 Eur.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta individuali sutartis dėl šilumos energijos bei karšto vandens pirkimo pardavimo. Vadovaujantis teisės aktais energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos / karšto vandens vartotoju yra laikomas buto (patalpos) savininkas, kai jo buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, atitinkamai šalių tarpusavio santykius reguliuoja rašytinė sutartis dėl šilumos / karšto vandens pirkimo – pardavimo pagal individualiai aptartas sąlygas, o tuo atveju, kai nėra sudarytos minėtos individualios rašytinės sutarties dėl šilumos / karšto vandens pirkimo – pardavimo, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas šių sutarčių standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 8, 33, 47 punktai, 12 straipsnis, 15 straipsnis, 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 20.1 punktas, 26-28 punktai, 163.1 punktas, 164-165 punktai, minėtų Taisyklių 8 priedo Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3 punktas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5-6 punktai). Taigi, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energija bei karštas vanduo yra tiekiamas iš centralizuotų sistemų, todėl ir nesant sudarytai pagal individualiai aptartas sąlygas šilumos/ karšto vandens tiekimo sutarčiai jai tenka pareiga atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punkte yra numatyta karšto vandens vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Karšto vandens vartotojui atsisakius tai padaryti, karšto vandens suvartojimo kiekis nustatomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 patvirtintą šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką.

23. Iš ieškovės sąskaitų atsakovė turėjo matyti, jog karšto vandens suvartojimas nustatomas pagal karšto vandens normatyvą, nes kiekvienoje sąskaitoje, lentelėje yra nurodoma dienos norma gyventojui, m.kub.,dienų skaičius ir kiekis m. kub., ir konkreti apskaičiuota suma, kurią tą mėnesį atsakovė privalo sumokėti. Dėl to, labiau tikėtina, jog atsakovei iki 2016 m. gegužės 30 d. akto surašymo, buvo siųsti ieškovo prašymai 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. gegužės 13 d., ir atsakovė buvo informuota apie prašymą sudaryti galimybę atsakovei priklausančiame bute pakeisti karšto vandens skaitiklius, taip pat informuota, kad nesudarius tokios galimybės atsakovei karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui bus taikomi maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai.

24. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, matydama, kad mokestis už jai nuosavybės teise priklausančiame bute suvartojamą karštą vandenį yra skaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, būtų ėmusi aktyvių veiksmų, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute būtų pakeisti karšto vandens skaitikliai, kurių rodmenimis būtų vadovaujamasi nustatant bute suvartoto karšto vandens kiekį bei atitinkamai skaičiuojant mokestį už suvartotą karštą vandenį. Pažymėtina, kad apeliantei nuosavybės teise priklausančiame bute suvartojamo karšto vandens kiekis, pagal ieškovės pateiktus duomenis, yra skaičiuojamas nuo 2016 metų birželio mėnesio, tačiau atsakovė savo valia jai pateiktas sąskaitas už karštą vandenį apmokėdavo ne visiškai, mokėdama pagal jos pačios nurodytus karšto vandens skaitiklio rodmenis.

25. Iš atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių bei atliktų mokėjimų matyti, kad ji mokesčius ieškovei už buto šildymui tiektą šilumos energiją ir už karštą vandenį mokėjo vadovaudamasi ne jai teikiamomis sąskaitomis, kuriose nurodoma tiek už patalpų šildymui tiektą šilumos energiją, tiek už suvartotą karštą vandenį mokėtina suma, o pati, savo nuožiūra, deklaruodama suvartoto karšto vandens kiekį ir, atitinkamai, sumokėdama mažesnę sumą nei nurodyta sąskaitose, be to, kaip pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, mokėjimus atlikdavo ne kas mėnesį, o kas keletą mėnesių.

26. Dėl tokios mokėjimo tvarkos ieškovė, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, apeliantės sumokėtas sumas įskaitydavo senesnių skolų dengimui. Atsakovės tokių įskaitymų pagrįstumo nenuginčijo. Be to, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad ieškovė per pažymoje nurodytą laikotarpį yra įskaičiusi daugiau apeliantės atliktų mokėjimų nei pati apeliantė nurodė, t.y ieškovė yra įskaičiusi apeliantės atliktų mokėjimų 572,87 Eur sumai, tuo tarpu pati apeliantė teismui yra pateikusi 389,99 Eur sumos sumokėjimą ieškovei pagrindžiančius duomenis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai nustatė ieškovės reikalaujamos skolos faktą ir dydį.

Dėl bylos baigties.

28. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisė normas, o padaryti procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą skundžiamą sprendimą.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.