Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 16 d. kreditorei buvo išduotas teismo įsakymas dėl 623,42 Eur skolos, 16,97 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 9,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. B..

2020 m. gegužės 6 d. buvo gauti skolininkės R. B. prieštaravimai dėl išduoto 2020 m. balandžio 16 d. teismo įsakymo. Skolininkė nurodė, kad už kreditorės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas (už šilumą ir deklaruotą/suvartotą karštą vandenį) butui, adresu Konstitucijos pr. 13-24, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. yra pilnai atsiskaityta.

2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės R. B. 307,87 Eur skolos, 6,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam Konstitucijos pr. 13-24, Vilnius, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B.. Atsakovė už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute nemokėjo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir susidarė 307,87 Eur skola.

2020 m. liepos 20 d. buvo gautas atsakovės R. B. atsiliepimas į ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį. Atsakovė nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi prievolę mokėti ieškovei už suvartotą energiją vykdo tinkamai, elgiasi sąžiningai. Atsakovė nurodė, jog mokėjimus atlieka ne kas mėnesį, o kas kelis mėnesius, tačiau visada sumoka už visus buvusius mėnesius kartu. Atsakovė pažymėjo, kad už 2019 m. gruodžio mėnesio suteiktas paslaugas ieškovei sumokėjo 2020 m. vasario 4 d. Minėtas mokėjimas buvo kartu ir už 2019 m. spalio mėnesį ir 2019 m. lapkričio mėnesį, t. y. bendras mokėjimas už tris mėnesius (143,34 Eur). Taip pat 2020 m. vasario 4 d. buvo mokėjimas bendrai už per tris mėnesius suvartotą karštą vandenį – 29,15 Eur (pagal skaitliuko rodmenis nuo 595 iki 602). Už 2020 m. sausio – vasario mėnesio suteiktas paslaugas atsakovė sumokėjo 2020 m. gegužės 5 d. Minėtas mokėjimas buvo kartu ir už 2020 m. kovo mėnesį, t. y. bendras mokėjimas už tris mėnesius (179,54 Eur). Taip pat 2020 m. gegužės 5 d. buvo mokėjimas bendrai už per tris mėnesius suvartotą karštą vandenį – 37,96 Eur (pagal skaitliuko rodmenis nuo 602 iki 611). Atsižvelgiant į tai, atsakovei pagal pateiktą ieškovės ieškinį ir kitus dokumentus, yra neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. yra susidariusi 307,87 Eur skola.

2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi.

2020 m. rugsėjo 30 d. buvo gauti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ papildomi rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo teikiamos sąskaitos už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau atsakovė jų visų pilnai neapmokėdavo. Atsakovės mokėjimais iki ieškinio pateikimo teismui, pirmiausia buvo dengiama seniausia skola ir ieškinio pateikimo metu, skola susidariusi iki 2019 m. lapkričio 30 d., ir kuri 2019 m. lapkričio 30 d. duomenimis sudarė 560,50 Eur jau buvo apmokėta vėlesniais atsakovės mokėjimais, tačiau skola galutinai nebuvo sumokėta.

CPK 136 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ civilinėmis bylomis, konstatuotina, jog sujungti civilines bylas Nr. e2-6826-494/2020, ir Nr. e2-20074-465/2020 teisinio pagrindo nėra – ieškiniai yra pareikšti skirtingiems atsakovams, juose skiriasi ieškinio dalykas. Nagrinėjamoje Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-6826-494/2020 prašoma priteisti skolą, susidariusią už tiektą šildymą ir karštą vandenį butui, esančiam Kalvarijų g. 190-14, Vilniuje, tuo tarpu šioje civilinėje byloje prašoma priteisti skolą, susidariusią už tiektą šildymą ir karštą vandenį butui, esančiam Konstitucijos pr. 190-14, Vilniuje. Be to, šie reikalavimai nėra tarpusavyje susiję, kad jų nebūtų galima išnagrinėti skyrium, todėl atsakovės prašymas sujungti bylas negali būti tenkinamas.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovė pateiktame prašyme nenurodė jokių argumentų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė, kokias naujas, jos procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes teismui galėtų paaiškinti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje esminę reikšmę teisingam ir pagrįstam bylos išnagrinėjimui turi rašytiniai įrodymui, o ne šalių žodiniai paaiškinimai, todėl jau paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovės pareikštas prašymas laikytinas nemotyvuotu, neatitinkančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turtas. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, todėl nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. 2017 m. kovo 29 d. turto priėmimo – perdavimo aktu ieškovei taip pat buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas.

Energetikos įmonės (UAB „Vilniaus energija“ iki 2017 m. kovo 29 d. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. kovo 30 d.) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam Konstitucijos pr. 13-24, Vilnius. Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B.. Tačiau atsakovė už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute nemokėjo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. ir susidarė 307,87 Eur skola. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, ir nurodo, kad prievolę mokėti ieškovei už suvartotą energiją vykdo tinkamai, ir nėra neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. yra susidariusi 307,87 Eur skola. Kita vertus, 2020-10-01 prašyme, pateiktame teismui, atsakovė tvirtina, jog jos skola už ieškovo teikiamas paslaugas butui, esančiam Konstitucijos per. 13-24, turėtų būti daug didesnė, nei nurodyta ieškinyje. Tokia atsakovės pozicija yra nenuosekli ir vertintina kritiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o būtent iš mokesčių paskaičiavimo pažymos/suvestinės (sudaryta nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.), bei pateiktų sąskaitų nustatyta, kad atsakovės skolos likutis iki 2019 m. lapkričio mėnesio buvo 560,50 Eur. Be to, atsakovei už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį 2019 m. gruodžio mėnesį buvo priskaičiuota 103,50 Eur suma, už 2020 m. sausio mėnesį buvo priskaičiuota 110,40 Eur suma, už 2020 m. vasario mėnesį buvo priskaičiuota 106,34 Eur suma. Iš viso atsakovė ieškovei buvo skolinga 880,74 Eur sumą. Atsakovė nurodė, kad mokėjimus atlikdavo ne kas mėnesį, o kas kelis mėnesius ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2020 m. vasario 4 d. banko mokėjimo nurodymus 143,34 Eur sumai ir 29,15 Eur sumai, bei 2020 m. gegužės 5 d. banko mokėjimo nurodymus 179,54 Eur sumai ir 37,96 Eur sumai. Taip pat iš ieškovės pateiktos pažymos/suvestinės nustatyta, kad atsakovė 2020 m. vasario 10 d. atliko mokėjimą 84,83 Eur sumai, o 2020 m. gegužės 8 d. 98,05 Eur sumai. Remiantis tuo, kad atsakovė ieškovei buvo skolinga 880,74 Eur sumą, o atliko mokėjimų 572,87 Eur sumai (143,34 Eur + 29,15 Eur + 179,54 Eur + 37,96 Eur + 84,83 Eur + 98,05 Eur), atsakovė liko skolinga ieškovei dar 307,87 Eur sumos (880,74 Eur – 572,87 Eur). Teismas pažymi, kad atsakovės mokėjimai nebuvo įskaitomi dengti einamiems mokesčiams, o buvo dengiama atsakovės senesnė skola. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Taigi pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų sudariusios susitarimą, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas, todėl teigtina, kad ieškovė turėjo pagrindą dengti atsakovės senesnę skolą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pripažintina, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 307,87 Eur sumos už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina 307,87 Eur skola ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 6,15 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas (delspinigiai paskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį)). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 6,15 Eur dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (314,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (8,94 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 307,87 Eur skolą, 6,15 delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (314,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,94 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.