Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-20 · Administracinė byla Nr. eAS-622-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-20
Bylos Nr.
eAS-622-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-04129-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-622-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04129-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) teiginiai jo 2021 m. lapkričio 9 d. Nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės tikrovės; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr.)-7R-818 (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovę – viešojo administravimo subjektą – įgyvendinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 3 p.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai išnagrinėti jo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveikimo; 3) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu (antrus metus neleidžia/blokuoja/vilkina bylų/administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme apginti savo teises) ir priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 4) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais.

Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas analogišką skundą – tuos pačius reikalavimus tam pačiam atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pareiškęs Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11207-426/2025, Nr. eI3-11770-952/2025 ir kitose, kuriose Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025 atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo tapatų skundą (dėl Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktų išaiškinimų neatitikimo tikrovei) atsisakė priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas, pareiškėjo reikalavimą „pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui pareiškėjo atžvilgiu (antrus metus neleidžia/blokuoja/vilkina bylų/administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme apginti savo teises)“, atsisakė nagrinėti, kadangi šis reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra formuluotas abstrakčiai, kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, be to nėra pateiktų argumentų.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vieni iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.); skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-990-492/2025, Nr. eAS-978-415/2025 nustatė, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt. nustatė, kad su Raštu ir jo turinio svarbiausiais elementais pareiškėjas galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. kovo 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17, 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) taip pat atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes pareiškėjas pateikė analogišką pareiškimą (skundą) su tais pačiais reikalavimais ir tam pačiam atsakovui, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla laikoma nuo to momento, kai yra priimamas pareiškėjo skundas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.). Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).

Vertinant, ar pareiškėjo pareiškimas (skundas) turėjo būti priimtas nagrinėti, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus akivaizdu, jog keliami reikalavimai administraciniame teisme nėra nagrinėjami ir negali būti nagrinėjami, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nėra pagrindų jį atnaujinti. Šiuo atveju pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) ir 9 punkte (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas) nurodytais pagrindais. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-624/2026).

Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-936-520/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-914-815/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1140-415/2025 ir kt.), tik papildomai nurodė netinkamą pagrindą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, keistinas pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu ir skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 9 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė