Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1635-882/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-14
Bylos Nr.
A5.-1635-882/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00698-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Audrius Sadauskas (pirm.)
Pažeidėjas
L. M.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1635-882/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00698-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant E. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M.,ir jos atstovui advokatui R. T.,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M., vykdanti individualią veiklą, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoju Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. 2020 m. birželio 25 d. Š. L., gim. (duomenys neskelbtini)., faktiškai atliko pardavėjo darbą, prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini) darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp Š. L. ir darbdavio - L. M. vykdančios individualią veiklą, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės - L. M., vykdanti individualią veiklą, ir darbo funkcijų - pardavėjas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. VSDFV Šiaulių skyrius 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. DV S-21046 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, apie Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. birželio 25 d. pas draudėją M. L., vykdančią individualią veiklą (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) gautas 2020 m. birželio 26 d., 8 vai. 29 min. Nustatyta, kad Š. L. 2020 m. birželio 25 d. dirbo nelegaliai. L. M., vykdanti individualią veiklą, būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, neužtikrino, kad Š. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, LR darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

L. M. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad Š. L. turėjo pradėti dirbti nuo birželio 1 d. bet, kadangi jis norėjo gauti vairuotojo pažymėjimą, tai jis jai parašė, kad nuo birželio 25 d. galės dirbti. Taip, yra du jo prašymai. Paskui jis už kelių dienų jai atnešė tą kitą prašymą ir pasakė, kad nori eiti mokytis vairuotojo teisių. Pasirašė 22 d., norėjo viską tvarkyti. 23 d. pradėjo vakare tvarkyti pasirodo jos elektroninis parašas buvo pasibaigęs, o 24 d. buvo išeiginė, tai 25 d. bėgo staigiai viską padaryti, bet nespėjo. Sodrai pranešė 26 d. Š. L. 25 d. dirbo. Pripažįsta, kad 25 d. dirbo nelegaliai. Tikrai labai gailisi, negerai padarė. Jis buvo pardavėjas (duomenys neskelbtini) prekiavo daržovėmis. Taip, 25 d. buvo jo pirma darbo diena, į dieną mokėjo po 25 eurus. Labai stengiasi, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Turi mamą, ji serganti cukralige, gyvena kartu. Vyras dirba „(duomenys neskelbtini)“. Mėnesinės šeimos pajamos kažkas apie 800 eurų. Jos darbas yra sezoninis, nes dirba tik vasarą. Kitą laikotarpį gamina bižuteriją, bet ten nieko daug nėra. „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba ir prekiauja, turiu tik vieną. Ji ten dirba kartu, kadangi jis negali dirbti daug valandų tai ji dirba dar pati. Prašo skirti mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to, ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. kaltę, be jos pačios savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, SODRA raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, pirminiais L .M. paaiškinimais, Š. L. prašymas dėl priėmimo į darbą, Š. L. paaiškinimu kuriame jis nurodo, kad pradėjo dirbti nuo birželio 1 d. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad L. M. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Skiriant administracinę nuobaudą L. M., atsižvelgtina į jos padarytos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. M. kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą L. M. padarė pirmą kartą, nusižengimas padarytas ne piktybiškai, nesant didelio masto, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta nors ir minimali 1000 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindo tikėti, kad L. M. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant L. M. mažesnę baudą, nei numatytas sankcijoje už padarytą nusižengimą baudos minimumas, todėl ji

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu,

nutaria:

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas