Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskiriant galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis, kuriuo E. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas (įsiteisėjo 2022 m. birželio 16 d.);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinat vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d.);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjo 2023 m. gegužės 10 d.);

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. sausio 22 d., apie 05:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. S. atžvilgiu, t. y. sudavė D. S. vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį ir šiais savo veiksmais nukentėjusiam D. S. padarė poodinę kraujosruvą akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei nosikaulių lūžį, taigi tyčiniais veiksmais nukentėjusiam D. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta, tik nori patikslinti, kad nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2023 m. sausio 22 d. jo draugė I. buvo išėjusi su drauge į miestą, jis buvo likęs namuose. Jam ji 5 val. ryto paskambino, kad negali įeiti į namus. Pokalbis nutrūko. Jis apsirengė, nuėjo iki jos namų ir jos nerado. Nuėjo į šalia esantį viešbutį, jos ten irgi nebuvo. Išėjo į (duomenys neskelbtini) prospektą, pamatė ją verkiančią ir kažkokį vyriškį ją apsikabinusį ir trenkė. Nežino kodėl parašyta, kad apsvaigęs nuo alkoholio. Blaivumo netikrino. Tas vaikinas pradėjo bėgti ir nubėgo į kitą šoną. Jis pribėgo prie I., išsiaiškino situaciją ir suprato, kad neteisingai įvertino. Jis pasikarščiavo. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Prašyti nieko neturi, norėtų dar kartą atsiprašyti.

Kadangi kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. J. nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, narkotinių medžiagų nevartoja, psichiatrinėse įstaigose neregistruotas. Tiksliai datos kada tai buvo jis neatsimena. Jis miegojo pas save namuose, (duomenys neskelbtini). Jam paskambino jo draugė I. T. ir pasakė, kad negali įeiti i savo namus. Jiems bekalbant pas ją išsikrovė telefonas. Jis atsikėlė ir nuėjo iki draugės namų, nes jis ir galvojo, kad ji greičiausiai bus prie savo namų. Atėjus prie jos namų jis jos nerado. Tada jis iškart nuėjo į motelį paklausti ar ši ten yra užsiregistravusi, ten šios taip pat nebuvo. Eidamas (duomenys neskelbtini) jis pamatė ją verkiančia ir ją buvo apkabines kažkoks vyras, jis šio ankščiau nematė. Jis pagalvojo, kad tas vyras kabinėjasi prie jo draugės. Draugė buvo labai girta ir jam iškart kilo įtarimas, kad prie šios pristojo kažkoks vyrukas. Jis tam vyrui nieko nesakęs, o tiesiog priėjo ir sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu. Vyras, kuriam jis sudavė pradėjo bėgti nuo jo, jis vijosi, bet sustojo ir priėjo prie savo draugės ir ši jam pasakė, kad kam jis taip padarė. Jis priėjo prie to vyro, kuriam sudavė ir atsiprašė, šiam bėgo iš nosies kraujas, jis padavė servetėlę. Tas vyras jam po to paaiškino visą situaciją. Vyras tuo momentu jau buvo pranešęs policijai. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi, jis to žmogaus atsiprašė, kol laukė policijos pareigūnų gražiai su šiuo bendravo. Tą dieną jis buvo blaivas (t. 1, b. l. 101-104).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. nurodė, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 4.50 val., (duomenys neskelbtini), ėjo namo po draugės gimtadienio/vakarėlio. Buvo kažkiek pavartojęs alkoholio, bet nedaug. (duomenys neskelbtini) prospekte išvydo nesavu balsu verkiančią merginą. Kaip ir kiekvienas pilietiškas žmogus, užklausė, kas nutiko ir ar nereikia pagalbos. Jai pasakojant savo istoriją, ją ištiko panikos priepuolis. Yra su tuo susidūręs artimoje aplinkoje ir žino, kad tokiu atveju žmogui reikia kvėpuoti kuo giliau ir kad kito žmogaus apkabinimas padeda. Nenorėdamas savivaliauti pasiteiravo, gal padėtų apkabinimas? Ji patvirtino, kad labai. Kol buvo apsikabinę, vis kartojo „kvėpuok, viskas bus gerai, nurimk“. Staiga iš už kampo išėjęs vyras be žodžių priėjo ir netikėtai smogė dešinės rankos kumščiu jam į veidą. Pataikė į nosies sritį, į viršutinę nosies dalį. Jis pradėjo bėgti, perbėgo į kitą gatvės dalį. Vyriškis pribėgo prie jo. Buvo agresyviai nusiteikęs. Jis pasakė, kad šis sustotų ir laikytų atstumą. Tuo metu jis jau buvo iškvietęs policiją. Jie pabendravo, išsiaiškino situaciją, bendravo normaliai, jau be pykčio. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą, vyras prisiėmė kaltę. Šio teigimu, yra šios vaikinas ir pagalvojo, jog jis yra šios meilužis, nors tebuvo praeivis pasiūlęs pagalbos. Nežinodamas padarytos žalos rimtumo, dar svarstė ar rašyti pareiškimą. Deja, teks daryti nosies operaciją, prašys išlaidas padengti. Dėl to sveikatos sutrikdymo turėjo nutraukti įsipareigojimą užsakovams ir tai padarė finansinę ir reputacinę žalą (t. 1, b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. T. nurodė, kad 2023 m. sausio 22 d., apie 4 val., grįžo namo iš draugų, (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad yra sulaužytos buto durys (išlaužta rankena ir sugadinta spyna bei sulaužytas apvadas ir išdraskytos gumos). Dėl to įvykio, durų apgadinimo yra užfiksuotas pranešimas policijoje, kadangi ji negalėjo patekti į vidų, išsigandusi išbėgo į lauką ir ties (duomenys neskelbtini) aikšte, (duomenys neskelbtini) sutiko jaunuolį, tiksliai negali pasakyti ar šis prie jos priėjo ar ji prie šio, kadangi buvo išgėrusi ir šoko būsenoje, tiesiog tam nepažįstamam jaunuoliui pasakė, kad ji negali patekti į vidų savo buto. Jie praėjo sankryžą ir tada sustojo, pradėjo ją raminti ir uždėjo rankas ant pečių ramindamas ją, tuo metu iš kažkur atsirado jai žinomas, buvęs vaikinas E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris smogė tam jaunuoliui, matyt iš pavydo ar nežino dar dėl ko, smūgis buvo toks netikėtas, kad tiksliai visko neįsidėmėjo. Ji iš karto nubėgo ieškoti pagalbos, pribėgo prie taksi vairuotojo, tačiau šis net nesureagavo ir išvažiavo. Atsisukusi ji pamatė, kad jau atvykę policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis situaciją, kas atsitiko su sužalotu jaunuoliu nežino. Policija bandė patekti į butą, vėliau kažkaip pavyko patekti į butą, daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 78-81).

Kitų objektų apžiūros 2023 m. sausio 25 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra pateiktas UAB „Eurointegracijos projektai“ vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra įrengtos vaizdo kameros ant stulpo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Vaizdo įrašas yra 7 minučių trukmės. 2023-01-22 04:53:01 val. užfiksuotu laiku matomas (duomenys neskelbtini) sankryža, girdimas moteriškas riksmas. 04:53:05 val. užfiksuotu laiku matoma mergina, kuri bėga per sankryžą link (duomenys neskelbtini) gatvės, kažką šaukia. Mergina apsirengusi baltos spalvos ilga striuke. 04:53:14 val. užfiksuotu laiku mergina dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. 04:53:18 val. užfiksuotu laiku matoma, kad (duomenys neskelbtini) prospektą pereina vaikinas, kuris apsirengęs tamsos spalvos striuke, trumpai kirptas. Eina link (duomenys neskelbtini) gatvės. Girdime merginos šauksmą. 04:53:39 val. užfiksuotu laiku, (duomenys neskelbtini) aikštėje matomas vyriškis (atstumas apie 50 – 60 m.), kuris apsirengęs ilga striuke. Kalba telefonu. 04:54:00 val. matoma, kad vyriškis su ilga striuke pereina sankryžą, eina link (duomenys neskelbtini). Matoma, kad per sankryžą (pereina (duomenys neskelbtini)gatvę link (duomenys neskelbtini) aikštės) vyriškis su trumpa striuke. Toliau eina link (duomenys neskelbtini), eina prie vyriškio su ilga striuke. 04:54:14 val. vyriškis su ilga striuke pradėjo bėgti. Vyriškis su trumpa striuke sustojo. Girdime merginos šauksmus. 04:54:29 val. vyriškis su trumpa striuke eina atgal, link (duomenys neskelbtini) gatvės, toliau eina link (duomenys neskelbtini) gatvės ir dingsta iš kameros stebėjimo zonos. Matoma, kad vyriškis su ilga striuke prie pastato (duomenys neskelbtini) kalba telefonu. Girdime merginos šauksmus. 04:55:17 val. sankryžoje matoma mergina su ilga striuke kartu su vaikinu su trumpa striuke. Mergina su ilga striuke kartu su vaikinu su trumpa striuke eina link vyriškio su ilga striuke. Trise stovi prie pastato (duomenys neskelbtini). 04:55:50 vyriškis su trumpa striuke dingsta iš kameros stebėjimo zonos. Matoma tik mergina ir vyriškis su ilga striuke. 04:56:37 val. prieina vyriškis su trumpa striuke. 04:57:00 bendrauja trise. Girdimi merginos šauksmai (t. 1, b. l. 23-25).

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. sausio 24 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra gatvė prie pastato (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės. Matomas (duomenys neskelbtini) prospektas, matomas pastatas iš (duomenys neskelbtini) prospekto pusės. Ant pastato matomas užrašas ,,VERA CAFE“. Matomas užrašas ant pastato ,,SPACES“. Nuo pastato iki prospekto važiuojamosios dalies (šaligatvio plotis) atstumas apie 4 m. Ant pastato vaizdo kamerų nesimato. Šalia yra (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Ant metalinio stulpo, kuris yra prie pat sankryžos matoma vaizdo stebėjimo kamera. Pastatas (duomenys neskelbtini) yra tarp gatvių (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų daiktų bei pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 15-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 298/2023 (01), kurioje nurodyta, kad D. S. padaryta poodinė kraujosruva akių vokuose ir nosies nugarėlėje bei nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai nurodytu laiku, t. y. 2023 m. sausio 22 d. Sužalojimai visumoje dėl nosikaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J. panaudoję smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį D. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu E. J. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visgi, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimą šioje dalyje, nenustatyta ir nesurinkta, be to, teisiamojo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad įsivėlė klaida, aplinkybė turi būti šalintina. Kadangi aplinkybė, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio nepasitvirtino, ši aplinkybė šalintina. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam E. J. pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – E. J. tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 124-139), administracine tvarka baustas, didžioji dalis baudų nesumokėtos (t. 1, b. l. 105-123), nedirbantis. Duomenų apie E. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas mano, kad ši bausmė padės pasiekti bausmės tikslus. Nustatant skirtinos bausmės dydį, įvertintinus BK 50 straipsnyje numatytus laisvės atėmimo terminus bei faktines byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį E. J. charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės terminas yra teisingas ir proporcingas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. J. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir skirtina galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis 2023 m. spalio 19 d. yra neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė nėra bendrintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atliktas bausmės laikas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1 169,05 Eur turtinės žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas D. S. (b. l. 68-72). Ši žala patirta dėl nukentėjusiojo, D. S., gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 700 Eur turtinės ir 1 000 neturtinės žalos (b. l. 182-183). Turtinę žalą sudaro:

1) nosies kaulo sutrumpinimas, pertvaros lūžis, hospitalizacija, operacija – 3 000 Eur;

2) negalėjimas tęsti reklaminių klipų, tęstinio projekto įgarsinimo – 1 000 Eur;

3) kelis mėnesius negalėjo dalyvauti reklaminių klipų ir meninių filmų aktorių atrankose bei teikti įgarsinimo paslaugų – 500 Eur;

4) įvykio metu iškruvinta striukė, kurios švaros specialistai nesugebėjo išvalyti – 200 Eur.

Neturtinę žalą, kuri sutrikdė jo psichologinę ir fizinę sveikatą, dėl neišsimiegojimo naktimis, nes patyrė dusimą, stiprų skausmą, ir negalėjimo keletą mėnesių tęsti dviračių sporto treniruočių, vertina 1 000 Eur.

Civilinis ieškovas 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 4 500 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1-3). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo atlikta operacija, sutrumpintas nosies kaulas, tvarkoma nosies pertvara. Po įvykio ir atliktos operacijos jis ilgą laiką jautė skausmą. Net ir šiuo metu jam yra sunkiau kvėpuoti, nes oro patekimas per nosį netolygus, viena šnervė yra mažesnė negu kita. Dėl patirto išpuolio kelis mėnesius negalėjo dalyvauti reklaminių klipų ir meninių filmų aktoriaus atrankose, bei teikti įgarsinimo paslaugas, kas susiję su jo tiesioginiu darbu. Jis dirba (duomenys neskelbtini) kastingų projektų vadovu. Jam buvo sutrikdyta ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata. Negalėjo miegoti naktimis patiriant dusimą, stiprų skausmą, kelis mėnesius negalėjo tęsti dviračio sporto treniruočių.

Teismo posėdžio metu pateiktas 2023 m. rugsėjo 26 d. susitaikymo protokolas (t. 2, b. l. 9), kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis D. S. ir kaltinamasis E. J. susitaikė. Susitaikymo protokole nurodyta, kad E. J. įsipareigoja atlyginti D. S. 2 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, sumokant 1 000 Eur iki 2023 m. spalio 31 d. ir 1 000 Eur iki 2023 m. lapkričio 30 d., pinigus pervedant į D. S. banko sąskaitą; D. S. atsisako nuo likusios civilinio ieškinio sumos, t. y. 3 500 Eur ir pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. J. ir nukentėjusysis D. S. susitaikė, nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam, priima nukentėjusiojo D. S. atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio sumos, t. y. 3 500 Eur, patvirtina tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2023 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 236,38 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą E. J. (t. 2, b. l. 4-8).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį gynė advokatas Gintaras Platūkis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi E. J. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Alfred Sokolovski.

Šioje byloje, vertinant E. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis oficialiai nedirba. Taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis gautų kitas pajamas. Kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, todėl jo galimybės atlyginti išlaidas šiuo metu yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo E. J. turtinę padėtį. Manytina, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktiniai diskai (2 vnt.) su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos 1 tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomųjų priemonių neskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis 4 dalimi, 304–305 ir 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmės laiką.

Priimti nukentėjusiojo D. S. atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio sumos, t. y. 3 500 Eur.

Patvirtinti 2023 m. rugsėjo 26 d. tarp kaltinamojo E. J. ir nukentėjusiojo D. S. sudarytą susitaikymo protokolą, kuriuo susitarta dėl tokių sąlygų:

– E. J. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam D. S. 2 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, sumokant 1 000 Eur iki 2023 m. spalio 31 d. ir 1 000 Eur iki 2023 m. lapkričio 30 d., pinigus pervedant į D. S. ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

ir bylą dalyje dėl D. S. civilinio ieškinio nutraukti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnis).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo E. J. priteisti 1 169,05 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), saugomus prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.