- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-309-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00008-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato atstovui Juozui Leškevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarimo A. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja 2020 m. vasario 11 d. A. B. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. sausio 28 d. 20.48 val. ir 20.54 val. viešojoje erdvėje, tinklalapyje (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini), suteiktą A. B., buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, apie pareigas vykdantį pareigūną vyresnįjį tyrėją A. J., išsakant žeminančius žodžius komentaruose Nr. 19 „(duomenys neskelbtini) eilė laukia dar...sukome gerai dbr...siknos pypke ruko. SUKOS“ ir Nr. 24 „(duomenys neskelbtini) broliukas sėdi uz narkotikus uzsieni o tas gaidys dirba organizuotuose VPK...ka daro imunitetas uz ka gauna eurus is musu mokėtoju? Ponuli (duomenys neskelbtini) prabusk.sugrauz veziukas nespėsi ispist savo stukaciaus...“. A. B., tokia savo veika, demonstravo bendrą neigiamą vyresniojo tyrėjo A. J. vertinimą, diskreditavo jį ir pakenkė jo moraliniam prestižui. Pažemino kaip pareigūno bei statutinio valstybės tarnautojo garbę bei orumą, taip siekiant neigiamo rezultato, paskelbiant nepasitikėjimą juo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir jam paskirta 115 Eur bauda. Teismas konstatavo, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma įrodo, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimą ir prašo administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio administracinio nusižengimo požymių.
3.1. Skunde teigiama, kad reikia nustatyti ar yra ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Nurodoma, jog A. B. jokių komentarų adresuotų nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu nerašė, pateikti kaltinimai neatitinka tikrovės, o nutarimas yra nemotyvuotas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nurodytus komentarus būtų parašęs apeliantas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtuose komentaruose savo nuomonę išreiškęs asmuo, juos rašydamas tyčia kėsinosi pažeisti nustatytą valdymo tvarką, o komentarų rašymo metu policijos pareigūnas A. J. būtų vykdęs savo pareigas. Aplinkybė, kad apeliantas negali nurodyti asmens, kuris pasinaudojo minėtą dieną jam skirtu mobilaus ryšio telefonu ir parašė komentarus, negali būti pagrindu pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
3.2. Apelianto nuomone, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų. Be to, kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Šiuo atveju administracinių nusižengimų byla iškelta tik dėl vieno komentaruose pavartoto galimai įžeidžiančio žodžio „gaidys“, kadangi teismo nutarime nurodomi kiti įžeidžiantys žodžiai „Sukos ir šiknos“ yra ištraukti iš konteksto. Komentaruose parašytas visuomenėje plačiai nuo senų senovės vartojamas išsireiškimas „šiknos pypkę rūko“, o žodis „sukos“ lietuvių kalboje reiškia veiksmažodžio sukosi trumpinį, todėl nėra nieko įžeidžiančio.
3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad straipsnyje, po kuriuo buvo parašyti komentarai, policijos pareigūnų pavardės nebuvo nurodytos, jame policijos pareigūnas A. J. neminimas, o po straipsniu esančiuose komentaruose nėra įvardijamas konkretus pareigūnas, nurodant jo vardą, pavardę ir užimamas pareigas. Taigi, komentaruose vartojami išsireiškimai „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturi su nukentėjusiojo A. J. vardu ir pavarde. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šie išsireiškimai yra panašūs su nukentėjusiojo vardu ir pavarde. Šiems teismo teiginiams pagrįsti yra būtinos specialios žinios, kurias gali pateikti tik lietuvių kalbos specialistai. Teismas privalėjo kreiptis į Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialistus ir gauti specialisto išvadą ar apskritai buvo pagrindo komentarus susieti konkrečiai su nukentėjusiuoju A. J., ar komentarai turi tam tikrą menkinamąją reikšmę, neigiamą potekstę. Vien konkrečių žodžių pavartojimas, nevertinant ginčo komentaro parašymą lėmusių aplinkybių, komentaro turinio bendro konteksto, tikslo, pats savaime negali būti pripažįstamas žeminančiu garbę ir orumą. Tik lietuvių kalbos specialistai gali atlikti objektyvią komentarų analizę ir pateikti išvadą, kad komentaruose pavartoti išsireiškimai parašyti siekiant pažeminti, paniekinti būtent nukentėjusįjį. Teismas akivaizdžiai buvo šališkas ir pats savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų.
3.4. Skunde pažymima, kad atsakomybė ANK 508 straipsnyje yra numatyta tik konkrečiai už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, tačiau ne už jų šeimos narių įžeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad parašytais komentarais apeliantas siekė užgauliais žodžiais pažeminti, įskaudinti, pakenkti ir pareigūno A. J. šeimos narių moraliniam prestižui.
3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi aplinkybėmis, kurių byloje esantys duomenys nepatvirtina: pvz., kad apeliantas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek administracinėje teisenoje A. J. pavardę rašydavo su klaidomis, arba, kad belaukiant Lazdijų rūmų teismo posėdžio replikavo dėl nukentėjusiojo brolio teistumo. Tiek nukentėjusysis, tiek byloje dalyvavęs Institucijos atstovas buvo suinteresuoti apeliantą apkalbėti, siekdami, kad jis būtų nubaustas administracine tvarka, tokiu būdu keršydami už jo principingumą bei sąžiningumą vykdant savo pareigas. Todėl šioje byloje nėra nesuinteresuotų, nešališkų asmenų parodymų. Byloje nenustačius pažeidimo faktą mačiusių liudytojų, be paties nukentėjusiojo A. J. prielaidų ir administracinio nusižengimo protokole nurodyto laiko parašius komentarus, nėra įrodytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties elementų – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir taikė A. B. kaltę įrodančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog A. B. veikoje yra ANK 508 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei ištyręs teismo posėdyje pateiktą ir papildomai surinktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. B. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto 508 straipsnyje, sudėties požymiai.
8. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiama žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už tai, kad viešojoje erdvėje, tinklalapyje (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareigas vykdantį pareigūną vyresnįjį tyrėją A. J., išsakant žeminančius žodžius šios nutarties 1 punkte nurodytuose komentaruose ir nurodytu laiku. Šiais savo veiksmais A. B. pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šios nutarties 1 punkte nurodytus komentarus parašė asmuo, kuriam suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Šiuo IP adresu komentarų parašymo metu buvo jungtasi iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–17). Nagrinėjamu atveju A. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad jis naudojasi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo rašyti komentarai, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad būtent tą dieną, kaip buvo parašyti komentarai šio telefono nebuvo paskolinęs draugams. Telefono abonento priklausomybės A. B. faktą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. vasario 19 d. sutartis (b. l. 37–39), pagal kurią A. B. nuo 2017 m. vasario 19 d. buvo suteikta teisės naudotis telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau A. B. viso proceso metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde, teigė, kad jis jokių komentarų viešojoje erdvėje nerašė, o kaltinime nurodytu laiku jo telefonu galėjo pasinaudoti kiti asmenys, kurie tuo metu buvo su juo, nes telefonas laisvai gulėjo ir buvo prieinamas kitiems asmenims, kurie tuo metu buvo pas jį namuose. Tačiau jokių duomenų apie šiuos asmenis nei Institucijai, nei pirmosios instancijos teismui A. B. nenurodė, nors teisėjos buvo klausiamas. Aiškinantis šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto buvo dar kartą paprašyta nurodyti visus asmenis, kurie, tą dieną buvo pas jį namuose ir galėjo parašyti šios nutarties 1 punkte nurodytus komentarus. Tačiau A. B. to nepadarė, teigdamas, jog Institucija turėjo pareigą dar iki surašant protokolą imtis priemonių jiems nustatyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pagal minėtos 2017 m. vasario 19 d. sutarties su (duomenys neskelbtini) 7 punktą A. B. įsipareigojo, kad kitam asmeniui perleisti telefoną ar SIM kortelę gali tik su rašytiniu (duomenys neskelbtini) sutikimu, kitu atveju, jis lieka atsakingas už kitų asmenų naudojimąsi jam pagal sutartį suteikta SIM kortele ir įranga. Byloje nėra tokio rašytinio (duomenys neskelbtini) sutikimo, suteikiančio teisę A. B. perleisti savo telefoną kitam asmeniui. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad pats niekam savo telefono ir nedavė. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai apelianto teiginius apie tai, kad jo telefoną galėjo paimti kuris nors iš jo draugų, vertino tik kaip jo gynybinę poziciją ir bandymą išvengti atsakomybės. Aukštesnysis teismas tam pritaria. Tuo pačiu pažymi, kad tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, rinkdami ir tirdami įrodymus pašalino visas pagrįstas ir protingas abejones, kurios galėtų kilti vertinant įrodymus ar būtent pats A. B. parašė komentarus. Apie motyvus, dėl ko sprendžia, jog būtent A. B., o ne kuris nors kitas asmuo, parašė komentarus, aukštesnysis teismas vėliau pasisakys savo nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog straipsnyje, po kuriuo buvo parašyti komentarai, jokių policijos pareigūnų, tame tarpe ir nukentėjusiojo A. J., pavardės nebuvo nurodytos, o po straipsniu esančiuose komentaruose nėra įvardijamas konkretus pareigūnas. Apelianto nuomone, komentaruose vartojami išsireiškimai „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturi su nukentėjusiojo vardu ir pavarde, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad šie išsireiškimai yra panašūs į nukentėjusiojo vardą ir pavardę. Panašumui nustatyti reikėjo specialių žinių, kurias turi tik lietuvių kalbos specialistai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Visų pirma, nustatant, ar nukentėjusiojo vardas ir pavardė yra panašūs į komentaruose nurodomus iškraipytus vardą ir pavardę, nereikia specialių žinių, kadangi tiesiog vizualiai iš gramatinės pusės matyti, jog jie yra akivaizdžiai rašomi būtent apie nukentėjusįjį. Be to, kiekvienas asmuo turi bendrąsias lietuvių kalbos žinias, kurių šiuo atveju visiškai pakanka nustatyti, jog komentaruose nurodytas mažybinis nukentėjusiojo vardas bei naudojama jo pavardės šaknis, pridedant žodžio gale papildomas priesagas ir raides, o šaknyje vietoj raidės „e“, nurodant raidę „a“, ir vietoje „ū“ – „u“ tokiu būdu iškraipant nukentėjusiojo vardą ir pavardę.
11. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. B. jo atžvilgiu atliktame ikiteisminiame tyrime ir kitoje administracinio nusižengimo byloje taip pat A. J. pavardę rašydavo su klaidomis, kadangi šioje byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, iš nukentėjusiojo ir Institucijos pareikalavo pateikti duomenis iš A. B. atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo ir kitos administracinio nusižengimo bylos, kurie pagrįstų teiginius, jog A. B. jo teiktuose dokumentuose nurodydavo iškraipytą nukentėjusiojo A. J. pavardę. Šis įpareigojimas buvo įvykdytas ir apygardos teismui buvo pateikti A. B. rašyti el. laiškai iš jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48961-17 (b. l. 87–111). Iš šių el. laiškų turinio matyti, kad A. B., rašydamas nukentėjusiojo pavardę, dažnai pakeisdavo bent vieną šaknies raidę (ir būtent vietoje „e“ rašydamas „a“, ar vietoje „ū“, rašydamas „u“, t. y. kaip ir komentaruose Nr. 19 ir 24), tokiu būdu sąmoningai iškraipydamas A. J. pavardę. Be to, nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. B. teigė, jog parašytuose komentaruose nėra aišku, ką reiškia „VPK“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pats yra buvęs pareigūnas ir ilgą laiką dirbo būtent Alytaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate (VPK). Taigi, kaip buvęs policijos pareigūnas, jis žinojo, kad „VPK“ reiškia Vyriausiasis policijos komisariatas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs papildomai pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad pats A. B. laiškuose naudojo trumpinį „VPK“, ir teismui posėdžio metu paklausus ką jis reiškia, paaiškino, jog „Vyriausiasis policijos komisariatas“. Todėl aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad komentaruose vartota sąvoka „VPK“, būtent ir reiškė tą patį, ką A. B. ir vartojo savo elektroniniuose laiškuose institucijoms ir pareigūnams. Jo teiginys, kad komentare esantis sutrumpinimas „VPK“ reiškia „vištų prekybos kioskas“, kuriame „gaidys“ dirba, yra nelogiškas ir teismo vertinamas kaip gynybinė, logiškai nepagrįsta, versija.
12. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vertinant ginčo komentaro parašymą lėmusias aplinkybes (motyvus), buvo nustatyta, jog minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48961-17 buvo užbaigtas surašant kaltinamąjį aktą, todėl buvo patikrinta teismų informacinė sistema Liteko. Apygardos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-348/2020 2020 m. liepos 2 d. nutartimi buvo atmestas A. B. apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 233 straipsnio 1 dalyje. Iš šios bylos šalių kortelės bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų nustatyta, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. J., baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris A. B. atžvilgiu atliko tam tikrus tyrimo veiksmus. Taigi, A. B. turėjo motyvą pykti ant A. J. dėl to, jog pastarasis baudžiamojoje byloje liudijo pažeidėjo nenaudai, o ikiteisminio tyrimo metu prieš A. B. atliko tam tikrus procesinius veiksmus (pvz., kratą A. B. namuose), ką jis ir patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. turėjo tikslą parašydamas viešojoje erdvėje šios nutarties 1 punkte nurodytus komentarus pažeminti tuo metu policijoje dirbusį pareigūną A. J..
13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog nebuvo nustatyta, ar A. B. belaukiant teismo posėdžio Lazdijų rūmuose replikavo dėl nukentėjusiojo brolio teistumo, bei dėl nukentėjusiojo ir Institucijos atstovo suinteresuotumo jį nubausti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu. Be to, jis pirmosios instancijos teisme davė nenuoseklius paaiškinimus apie tarp jo ir A. J. susiklosčiusius santykius. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar Institucijos pareigūnai yra priešiškai nusiteikę A. B. atžvilgiu ar apskritai suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Nors apeliantas teigia, jog dėl šio fakto nėra jokių įrodymų, tačiau teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti prisiekus, taip pat laikytini įrodymais. Be to, iš posėdžio metu ištirto Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. Nutarimo ANK byloje Nr. A11.-294-182/2018 matyti, kad šiuo nutarimu A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam skirta 1 200 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams. Šioje byloje vėlgi buvo remiamasi A. J. liudijimu ir jo rinktais duomenimis. Svarbu paminėti ir tai, kad šis nutarimas dalyje buvo panaikintas Kauno apygardos teismo nutarimu byloje Nr. AN2-364-593/2018 (bet ne A. B., o kito asmens atžvilgiu), ir jame buvo konstatuota ir tai, kad nebuvo galima remtis duomenimis, kurie buvo gauti atliekant slaptą A. B. elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Ją atliko būtent A. J.. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigia A. B., jis turėjo motyvą ir dėl šių aplinkybių nemėgti A. J., o jo pasakymai, kad nuoskaudų nejaučia, nes viską jau išaiškino teismas, yra deklaratyvūs ir nenuoširdūs. Todėl spręstina, kad ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti Institucijos atstovo ir nukentėjusiojo duotais paaiškinimais, tame tarpe ir apie jo brolį, kuriuos pagrindė ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
14. Pasisakant dėl komentarų turinio atkreiptinas dėmesys, kad tinklalapyje www.AlytusPlius.lt parašytas komentaras Nr. 24 „(duomenys neskelbtini) broliukas sėdi uz narkotikus uzsieni o tas gaidys dirba organizuotuose VPK...“ nėra pagrįstas jokiais tai patvirtinančiais įrodymais. Priešingai, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašų apie nukentėjusiojo brolius (b. l. 26–29) nustatyta, kad nei vienas iš jų nėra baustas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais. Taip pat iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo brolis J. J. (duomenys neskelbtini) yra baustas tik už vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 21–25, 114–123). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. B., viešoje erdvėje paskelbdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareigūno A. J. brolį, pažemino ne jo brolio, o nukentėjusiojo, kaip pareigūno bei statutinio valstybės tarnautojo garbę bei orumą. Tokiu komentaru buvo sudaryta itin neigiama nuomonė, suprantama bet kuriam ir vidutiniškų gebėjimų ir supratimų asmeniui, kad policijos pareigūnu dirba asmuo, kurio brolis nuteistas už veikas, susijusias su narkotikais. Akivaizdu, kad tokiu pareigūnu, o ir pačia institucija pasitikėjimas krenta, jei joje dirbtų tokie pareigūnai.
15. Taip pat pažymėtina, kad nėra ginčo, jog pareigūnas A. J. 2020 m. sausio 28 d., t. y. komentarų paskelbimo dieną ir dar po pažeidimo padarymo dirbo Alytaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate (duomenys neskelbtini). Šiame skyriuje be kita ko tiriamos pačios sunkiausios ir turinčios didžiausią atgarsį visuomenėje nusikalstamos veikos. Taigi, tuo metu pagal užimamas pareigas jis buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio garbę ir orumą gina ANK 508 straipsnis.
16. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus, tačiau toks elgesys negali būti apskritai neribojamas, o apie pareigūnus nurodyta įžeidžianti ir tikrovės neatitinkanti informacija negali visais atvejais būti toleruojama. Tai aiškiai matyti analizuojant ir apelianto pateiktą LAT nutartį. Aukštesnysis teismas sutinka su joje nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis, tačiau pažymi, kad būtent dėl tokių veikų nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šios teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kurios nėra tapačios baudžiamosioms. O būtent dėl komentarų A. B. patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, ir už tai yra numatyta atsakomybė ANK 508 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju A. B. nubaustas ne už paprastą pareigūno kritiką ar vieną komentaruose pavartotą įžeidžiantį žodį, o, įvertinus parašytus komentarus, už tai, kad viešojoje erdvėje paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, iškraipydamas vardą bei pavardę bei išsakydamas žeminančius žodžius apie pareigas vykdantį pareigūną vyresnįjį tyrėją A. J.. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad A. B. veiksmuose yra ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis.
17. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskelbtų komentarų turinį, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ne visa paskelbta informacija yra susijusi su nukentėjusiuoju. Iš komentaro Nr. 19 matyti, kad jo dalis, kurioje nurodyta „sukome gerai dbr...siknos pypke ruko. SUKOS“, nėra nukreipta į konkretų asmenį. Be to, šioje frazėje yra tik vienas įžeidžiantis žodis „Sukos“ (verčiant iš rusų į lietuvių kalbą tiesioginė reikšmė - „kalės“, tačiau naudojamas perkeltine ir niekinama prasme kaip: „liežuvininkė, nerimta moteris, kekšė, paleistuvė, kvaiša, suskė ir pan.“ žr. pvz.: https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/K/kale ; https://www.zodynas.lt/jaunimo-zodynas/S/suka ). Šis žodis, įvertinus visą kontekstą, priešingai nei teigia apeliantas, taip pat reiškia niekinamą apibūdinimą. Vis dėlto, iš šio komentaro negalima nustatyti, kad būtent toks apibūdinimas yra taikomas nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, todėl minėta frazė yra šalinama iš administracinio kaltinimo.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo padarytos išvados, nepalankios apeliantui, savaime nereiškia in dubio pro reo principo pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismo išvados padarytos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus bylos duomenis. Tuo tarpu apelianto savaip pateikta įvykio aplinkybių interpretaciją, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
20. Nukentėjusysis A. J., vykdydamas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, pateikė teismui 2020 m. vasario 4 d. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktų ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų apie nukentėjusiojo brolio J. J. (duomenys neskelbtini) padarytą pažeidimą vertimus į lietuvių kalbą. Nukentėjusysis pateikė teismui prašymą patirtas vertimo išlaidas priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B.. Iš E. B. IĮ „Tekstų vertimai“ 2020 m. liepos 15 d. Kasos pajamų orderio Serija VER Nr. 1905 nustatyta, kad A. J. už vertimo paslaugas sumokėjo 45 Eur (b. l. 113).
21. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnyje nėra nurodytas baigtinis išlaidų sąrašas, kada nurodoma, jog jomis gali būti ir „kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis“. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. J., atsikirsdamas į apeliacinio skundo motyvus, patyrė vertimo išlaidų, jas prašė priteisti, taip pat į tai, kad A. B. apeliacinis skundas atmetamas, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam A. J. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. turi būti priteisiami 45 Eur vertimo išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarimo kaltinimo teiginį, kad 2020 m. sausio 28 d. 20.48 val. viešojoje erdvėje, tinklalapyje (duomenys neskelbtini), iš IP adreso (duomenys neskelbtini) pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini), suteiktą A. B., buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, apie pareigas vykdantį pareigūną vyresnįjį tyrėją A. J., išsakant žeminančius žodžius komentare Nr. 19 „...sukome gerai dbr...siknos pypke ruko. SUKOS“.
Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajam A. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) vertimo išlaidų, jas pervedant į jo nurodytą Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.