- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-364-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00043-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- A. B., R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. B. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimo A. B. ir R. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B., turėdamas teisę medžioti ir R. M., neturėdamas teisės medžioti 2017 m. lapkričio 27 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete, neteisėtai t. y. A. B. neturint medžioklės lapo, o R. M. neturint teisės medžioti, sumedžiojo stirną ir ją 2017 m. lapkričio 28 d. ryte sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., išdorojo. Šiais veiksmais A. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 16.2 (IV skyrius Medžioklės dokumentai) (toliau – Taisyklės), 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, R. M. pažeidė Taisyklių 258, 58.1.1, 58.1.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams, o R. M. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas vieno tūkstančio eurų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. skundžia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog administracinio nusižengimo byloje R. M. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka elementarių jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame tik formaliai ir abstrakčiai perrašyta ANK 290 straipsnio 7 dalies dispozicija. Apelianto teigimu, minėtame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis atliko medžiojimą ( t. y. sekant, tykojant, persekiojant, šaudant ar gaudant). Todėl, R. M. nurodo, kad iš tokio protokolo turinio jam yra neaišku, kokiu būdu jis medžiojo ir sumedžiojo stirną, kokiu būdu ir priemonėmis jis tai padarė. Taip pat, apeliantas pažymi, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD ir Institucija) surašytame protokole pažodžiui įrašyta, kad kartu su juo neteisėtai stirną sumedžiojo ir išdorojo A. B., neindividualizuojant ir neatribojant ar kitaip neaprašant kiekvieno iš jų konkrečių veiksmų, kuriais jie kiekvienas atskirai realizavo visus nusižengimo sudėties požymius. Todėl, R. M. nuomone, jo ir A. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą kaip bendrininkavimas, o toks kvalifikavimas administracinių nusižengimų teisenoje yra draudžiamas. Be to, apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime jo padarytą veiką tik perrašydamas iš Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jos nekonkretizuodamas bei nepašalindamas minėto protokolo trūkumų, padarė analogiškus teisės normų pažeidimus, tiems kurie buvo padaryti minėtame administracinio nusižengimo protokole.Apeliaciniame skunde R. M. teigia, jog 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinime jis nurodė, jog kartu su A. B. sumedžiojo ir išdorojo stirną todėl, kad norėjo tokiu būdu atkeršyti A. B. dėl iš jo nupirkto netvarkingo automobilio, bei dėl to, jog prieš tai buvo verčiamas policijos pareigūnų būtent tokias aplinkybes nurodyti minėtame paaiškinime. Apelianto teigimu 2017 m. lapkričio 29 d. į jo namus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir prievarta policijos automobiliu nuvežė į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Alytaus AVPK), kur jis buvo apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime. Anot, R. M. po šios apklausos prie jo priėjo policijos pareigūnas (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. J.) ir jam paaiškino, jog policijai yra žinoma apie tai, jog jis kartu su A. B. sumedžiojo stirną ir, kad jei jis parašys paaiškinimą, tai jam nekils jokia atsakomybė. Tuomet, anot apelianto, jis buvo prievarta nuvežtas į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kur prieš tai neįspėtas apie teisę neduoti parodymų prieš save ir apie jam gresiančią atsakomybę, bei verčiamas ir tiesiogiai įtakotas pareigūnų A. J. ir J. J. parašė paaiškinimą apie neteisėtą medžioklę. Be to, R. M. apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jis nėra medžiotojas ir rašydamas minėtą paaiškinimą su Taisyklėmis ir kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais, susipažinęs nebuvo, jam nebuvo žinomos nurodytame paaiškinime minimos sąvokos „medžioklinis šautuvas“, „optika“, „dorojimo atliekos“, „medžioklės lapas“ ir jis šias sąvokas įrašė tik todėl, kad jam jas padiktavo pareigūnas J. J..Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai įrodymu pripažino tik minėtą R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimą, kurį įvertino kaip nuoširdų ir visišką jo kaltės pripažinimą ir be jokio pagrįsto pagrindo atmetė kitus apelianto pateiktus paaiškinimus (t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimus). Apelianto nuomone, toks įrodymų vertinimas prieštarauja imperatyvioms procesinėms normoms, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti asmenų parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, jie gali būti tiktai perskaitomi teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais atvejais ir tvarka. Todėl, R. M. teigimu, jo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esantis 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimas, duotas Institucijos pareigūnui neturi jokios įrodomosios reikšmės, tuo labiau, kad teismo posėdyje jis paneigė minėtą paaiškinimą ir visas jame nurodytas aplinkybes. R. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojos E. M. parodymas, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog ji yra apelianto žmona ir yra suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Tačiau, apelianto nuomone teismas turėjo įvertinti faktą, kad E. M. nėra susijusi giminystės ryšiais su A. B. ir neturi jokio suinteresuotumo palengvinti jo teisinę padėtį. R. M. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertindamas minėtos aplinkybės, E. M. parodymus atmetė be jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.Taip pat, apeliaciniame skunde pažymima, jog apylinkės teismas įrodymais pripažino tik Institucijos pareigūnų J. J., S. K. ir A. V. bei policijos pareigūno A. J. duotus parodymus ir jais grindė savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir R. M. kaltės. Tačiau, apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog liudytojai J. J., S. K. ir A. V. stirnos sumedžiojimo fakto ir kitų aplinkybių betarpiškai nematė, todėl visi jų parodymai yra išvestiniai. Be to, anot apelianto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu minėti pareigūnai parodymus davė ne apie jo padarytą administracinį nusižengimą, o apie tai, ką jie sužinojo atlikdami ikiteisminį tyrimo veiksmus. Tačiau, R. M. pažymi, kad atlikdami tyrimo veiksmus nurodyti pareigūnai padarė esminių procesinių pažeidimų, todėl jų paaiškinimai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių metu, bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir neobjektyvi, nes daugybę kartų kreipėsi į jį pakeltu tonu, uždavė menamus klausimus dėl neesminių aplinkybių, bandė priversti jį prisipažinti, kad jo 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Be to, R. M. teigimu aplinkybė, jog teismo posėdžio metu teisėja baigusi jo apklausą, uždavė Institucijos atstovui klausimą – ar R. M. duoti parodymai yra teisingi, įrodo ne tik teismo šališkumą, bet ir teismo išankstinę nuostatą Institucijos atstovo nuomonę vertinti kaip absoliučiai teisingą, suteikiant jam teisę vertinti jo parodymų teisingumą.Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, esančios įvykio vietos schemos teisėtumas. Apeliantas nurodo, jog minėta įvykio vietos schema buvo sudaryta pareigūnams realiai jos nepažiūrėjus ir teisiškai tai yra vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir tikro dokumento suklastojimas, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. R. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė ir neįvertino esminių procesinių pažeidimų, padarytų minėtos schemos sudarymo metu, skundžiamame nutarime apskritai šiuo klausimu nepasisakė (nors teismas privalo ex officio patikrinti įrodymų rinkimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumą) ir šią akivaizdžiai suklastotą schemą neteisėtai ir nepagrįstai pripažino įrodymu, turinčiu reikšmės nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir jo kaltę. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime A. B. telefoninių pokalbių garso įrašai yra įvertinti kaip pagrindiniai R. M. kaltės, padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymai. Tačiau, minėtame skunde pažymima, jog ANK normos draudžia slapta klausytis asmenų pokalbių telefonu ir daryti jų įrašus bei tokius įrašus naudoti kaip įrodinėjimo priemonę, slapta asmenis sekti ir atlikti bet kokius veiksmus, kuriais suvaržoma asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir jo susižinojimo laisvė. Be to, R. M. teigimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nustato griežtus ribojimus naudoti informaciją, gautą taikant šią procesinę prievartos priemonę, kitose bylose, t. y. įstatymas leidžia tokią informaciją panaudoti tik baudžiamajame procese, o nagrinėjant administracinių nusižengimų ar civilines bylas šia informacija remtis negalima. Todėl, anot apelianto, informacija gauta panaudojus BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, negali būti pripažinta įrodymu administracinio nusižengimo byloje ir nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas, skundžiamą nutarimą negalėjo remtis A. B. telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota informacija.Be to, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog A. B. ir R. M. administracinio nusižengimo byloje esantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 25 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kokia informacija apie A. B. ir R. M. padarytą administracinį nusižengimą, buvo gauta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48961-17, yra nepasirašytas bei neužregistruotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštinėje. Todėl, apelianto nuomone, šis raštas neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų ir dėl šios priežasties nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje negalėjo būti pripažintas teisėtu būdu gautu įrodymu. R. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai rėmėsi minėtame rašte nurodyta informacija ir esmingai pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodymų teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat, apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą negalėjo remtis nagrinėjamoje byloje esančia specialisto išvada, kadangi ji neatitinka elementarių reikalavimų, įstatymu nustatytų specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, t. y. nei asmuo pasirašęs minėtą išvadą, nei šios išvados rengėjas nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie jų išsilavinimą ir kvalifikaciją, be to, prie išvados pridėti lapai yra nepasirašyti, juose nenurodyta kas ir kada šiuos dokumentus parengė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, teismo posėdžio metu kilo ginčas dėl iš jo paimtos mėsos tapatumo. Paėmimo protokole nurodyta, kad mėsos paėmimo metu buvo fotografuojama, tačiau bylos medžiagoje jokių nuotraukų nėra, o protokole nenurodyta kur jos saugomos. Apylinkės teisme vykusio posėdžio metu pareigūnas J. J. paaiškino, kad aptartas nuotraukas pamiršo prijungti prie bylos medžiagos ir pateikė jas apylinkės teismui kito posėdžio metu. Tačiau, R. M. teigimu, apžiūrėjus minėtas nuotraukas, paaiškėjo, kad juose užfiksuota ne ta mėsa, kuri buvo paimta iš jo virtuvės. Taip pat, apeliantas pažymi, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad Gamtos tyrimų centrui buvo pateiktas mėginys tos mėsos, kuri buvo paimta iš jo virtuvės.Be to, apeliaciniame skunde R. M. pažymi, jog įvertinus visus jo apeliaciniame skunde nurodytus šioje administracinio nusižengimo byloje padarytus procesinius ir materialiosios teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas teisėtais būdais gautais įrodymais neįrodė, kad jis savo veiksmais realizavo bent vieną nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymį, o nenustačius privalomųjų materialiosios teisės normų požymių visumos egzistavimo, jo atžvilgiu negali būti taikoma ANK 290 straipsnio 7 dalies norma.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą nutarimą padarė esminių proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, pripažinimą ir vertinimą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. A. B. teigimu, apylinkės teismas jo kaltę grindė neteisėtais būdais, neobjektyviais, prieštaringais ir nepatikimais bylos įrodymais, o jo atsakomybę šalinančius įrodymus skundžiamame nutarime tik aprašė, tačiau jų įrodomosios reikšmės visiškai nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl šiais įrodymais nesivadovauja ir juos atmeta. Be to, anot apelianto pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs atskiras faktines aplinkybes ir neatlikęs išsamaus ir nešališko visų reikšmingų aplinkybių tyrimo, neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir tokiu būdu padarė esminius pažeidimus, sukliudžiusius teismui priimti teisingą ir pagrįstą nutarimą. A. B. nurodo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir todėl, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas akivaizdžiai neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame prieštaringai aprašyta padaryto pažeidimo padarymo vieta ir laikas, neaiškiai ir nesuprantamai parašyta šio pažeidimo esmė. Apelianto teigimu, iš minėto administracinio nusižengimo protokolo turinio yra neaišku kokiais veiksmais konkrečiai pasireiškė neteisėtas gyvūno sumedžiojimas/mirtis, kurioje vietoje ir kokiu laiku sumedžiota stirna buvo išdorota, taip pat kokia buvo sumedžiotos stirnos lytis ir amžius, o tai yra esminės aplinkybės, lemiančios pažeidimo kvalifikaciją (pagal Taisykles lapkričio 27 d. buvo draudžiama medžioti suaugusius stirnų patinus, bet buvo leidžiama medžioti stirnų pateles ir bet kurios lyties jauniklius), gamtai padarytos žalos dydį. Taip pat, A. B. pažymi, jog nurodytame administracinio nusižengimo protokole teigiama, kad 2017 m. lapkričio 27 d. kartu su juo stirną neteisėtai sumedžiojo ir išdorojo R. M., tačiau iš tokio pažeidimo aprašymo jis nesupranta ar R. M. kartu su juo sumedžiojo tą pačią stirną, ar sumedžiojo visai kitą stirną, taip pat kur, kada, kokiu būdu ir kokiais įrankiais R. M. tą stirną sumedžiojo ir išdorojo. A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą, nepatikrino ar tinkamai surašytas byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, nepaisė esminių jo trūkumų ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo imperatyvių reikalavimų neatitinkančio protokolo ribose, tokiu būdu padarydamas esminį procesinių normų pažeidimą ir suvaržydamas jo teisę į gynybą, kadangi jis buvo priverstas gintis nuo abstrakčių ir nekonkrečių kaltinimų.Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, jog skundžiamo nutarimo aprašomoji dalis neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi pirmosios instancijos teismas minėtoje skundžiamo nutarimo dalyje pažodžiui įrašė, kad A. B. kartu su R. M. neteisėtai sumedžiojo stirną ir kartu su juo tą stirną išdorojo, neindividualizuojant ir neatribojant ar kitaip neaprašant kiekvieno iš jų konkrečių veiksmų, kuriais kiekvienas iš jų atskirai realizavo visus privalomuosius minėto nusižengimo sudėties požymius. Be to, apelianto teigimu, tai jog skundžiamame nutarime nurodytų įrodymų išdėstymo tvarka (t. y. po jo ir R. M. padarytų administracinių nusižengimų aprašymo, išdėstyti pareigūno atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą paaiškinimai ir tik po to pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paaiškinimai) ne tik prieštarauja ANK 636 straipsnio 3 dalies nuostatoms, bet ir parodo apylinkės teismo išankstinę nuostatą vertinat įrodymus, nepagrįstai sureikšminant Institucijos atstovo duotų parodymų įrodomąją vertę ir patikimumą bei akivaizdžiai suteikiant jiems prioritetą.A. B. apeliaciniame skunde, nurodo, kad jis viso proceso metu kaltu neprisipažino ir pateikė savo įvykių versiją, tačiau pirmosios instancijos teismas jo duotus paaiškinimus atmetė, jais nesivadovavo, nors juos visiškai patvirtino R. M. ir jų nepaneigė jokie kiti teisėtais būdais gauti ir teisme ištirti įrodymai. Be to, R. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai visiškai paneigė aplinkybes apie stirnos sumedžiojimo faktą ir aplinkybes, nurodytas jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole. Taip pat, A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje yra R. M. 2017 metų lapkričio 29 dienos paaiškinimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė išvadas dėl faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir jo kaltės. Tačiau, apelianto nuomone apylinkės teismas minėto R. M. paaiškinimo negalėjo pripažinti įrodymu ir vadovautis juo priimant skundžiamą nutarimą, kadangi jis buvo pateiktas Institucijos pareigūnui, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso dalyvių parodymai įrodymais yra pripažįstami tik tais atvejais, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios. Minėtu R. M. 2017 metų lapkričio 29 dienos paaiškinimu apylinkės teismas negalėjo vadovautis ir todėl, kad prieš jį rašant jis pasirašytinai nebuvo įspėtas dėl atsakomybės gresiančios už melagingų parodymų davimą, taip pat jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų apie savo paties padarytą administracinį nusižengimą, neišaiškintos kitos procesinės teisės. Be to, A. B. teigimu, minėtas R. M. paaiškinimas negalėjo būti pripažintas įrodymu ir todėl, kad šį paaiškinimą jis parašė ne savo valia, o verčiamas policijos pareigūnų A. J. ir Alytaus RAAD pareigūno J. J..Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą negalėjo vadovautis liudytojo J. J. duotais parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatikimi. Skunde teigiama, kad J. J. teismo posėdžių metu davė prieštaringus parodymus dėl to, kokiu būdu iš R. M. buvo paimta stirnos mėsa, koks asmuo (iš Alytaus AVPK budėtojo dalies paskambinęs pareigūnas ar A. J. viršininkė) paskambino į Alytaus RAAD ir pranešė, jog komisariate yra asmuo, norintis suteikti informaciją apie neteisėtą medžioklę. Taip pat, anot apelianto J. J. teismo posėdyje paklaustas, kodėl tą pačią dieną t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. jis neatvažiavo į jo sodybą ieškoti įkalčių nepagrįstai atsakė, todėl, kad neturėjo teismo sprendimo daryti kratą. A. B. teigimu, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalis suteikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę patekti į bet kokias patalpas ir jiems nereikalinga teismo sankcija kratai daryti. Todėl, anot apelianto tokie J. J. argumentai laikytini išsisukinėjimu ir vengimu sakyti tiesą.Taip pat, apeliaciniame skunde, nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino įrodymu, turinčiu reikšmės nustatant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje esančią įvykio vietos schemą. Apeliantas pažymi, jog minėtoje schemoje nenurodyta, kokio procesinio veiksmo metu buvo sudarytas šis dokumentas, nėra jokio procesinio veiksmo atlikimo protokolo, kuriame būtų nurodyta, kad ši schema yra jo priedas, be to ji nepasirašyta. Be to, A. B. nurodo, jog minėta įvykio vietos schema buvo sudaryta pareigūnams realiai jos nepažiūrėjus ir teisiškai tai yra vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba ir tikro dokumento suklastojimas, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taip pat, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog Alytaus RAAD pareigūnas J. J. savo 2017 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjo R. M. nurodytą stirnos sumedžiojimo vietą, bet nenurodė, kad surašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir kad sudarė jos schemą, nors paminėjo, jog dėl mėsos paėmimo iš R. M. protokolą surašė. A. B. pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje stirnos sumedžiojimo vietos nustatymas turi ypatingą įrodomąją reikšmę, nes stirnos sumedžiojimo vietos nustatymas ir jos kraujo, šerių ar kitų biologinių pėdsakų suradimas toje vietoje patvirtintų arba paneigtų patį stirnos sumedžiojimo faktą. Šiuo atveju nenustačius stirnos sumedžiojimo vietos, negalima daryti išvadų apie jos nušovimą.Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime A. B. telefoninių pokalbių garso įrašai yra įvertinti kaip pagrindiniai jo kaltės, padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodymai. Tačiau, minėtame skunde pažymima, jog ANK normos draudžia slapta klausytis asmenų pokalbių telefonu ir daryti jų įrašus bei tokius įrašus naudoti kaip įrodinėjimo priemonę, slapta asmenis sekti ir atlikti bet kokius veiksmus, kuriais suvaržoma asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir jo susižinojimo laisvė. Be to, A. B. teigimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nustato griežtus ribojimus naudoti informaciją, gautą taikant šią procesinę prievartos priemonę, kitose bylose t. y. įstatymas leidžia tokią informaciją panaudoti tik baudžiamajame procese, o nagrinėjant administracinių nusižengimų ar civilines bylas šia informacija remtis negalima. Todėl, anot apelianto, informacija gauta panaudojus BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, negali būti pripažinta įrodymu administracinio nusižengimo byloje ir nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas, skundžiamą nutarimą negalėjo remtis jo telefoninių pokalbių garso įrašuose užfiksuota informacija. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, jog skundžiamame nutarime nepasisakyta apie jo telefoninių pokalbių įrašų gavimo tvarką ir teisėtumą. Tačiau, apelianto teigimu iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2018 m. sausio 15 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Alytaus AVPK. Taip pat, apeliantas nurodo, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, ar šis raštas Alytaus AVPK iš viso buvo gautas ir užregistruotas, bei kuriam Alytaus AVPK pareigūnui buvo pavesta atsakyti į minėtą užklausą. Tačiau, bylos medžiagoje yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės N. L. vardu surašytas 2018 m. sausio 25 dienos raštas Nr. 52-S „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta informacija apie A. B. privačius pokalbius ir jų turinį. Apeliantas pažymi, kad minėtas raštas yra nepasirašytas ir neužregistruotas Alytaus AVPK raštinėje, todėl laikomas neatitinkančiu oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų. Taip pat, A. B. pažymi, kad minėto rašto rengėjas A. J., jo neužregistravęs ir nepateikęs pasirašyti N. L., neteisėtai jį pateikė Institucijai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė BPK 162 straipsnio imperatyvias nuostatas bei galimai viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir galimai jais piktnaudžiavo. Apelianto nuomone, dėl minėtų aplinkybių, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 25 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ negali būti laikomas įrodymu jo administracinio pažeidimo byloje.Taip pat, apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti paskirtas specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų atlikti DNR molekulinį genetinį tyrimą. Tačiau, apelianto teigimu, nei byloje esančiame Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. SR-90, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie asmenų pateikusių minėtą specialisto išvadą, išsilavinimą, kvalifikaciją ir įgūdžius. Apeliantas taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad specialisto išvadą pateikę asmenys buvo įspėti dėl galimos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados pateikimą ar paaiškinimų davimą, be to jie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Anot A. B., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2018 m. vasario 28 d. raštas Nr. SR-90 negali būti laikomas teisėtu būdu gautu įrodymu ir apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą negalėjo juo remtis.Apeliaciniame skunde be kita ko pažymima, kad net ir pripažinus šioje byloje esančius DNR tyrimo rezultatus teisėtais, vien tik šie duomenys neginčijamai neįrodytų neteisėtos medžioklės fakto. A. B. nurodo, jog kiekvieną savaitę visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija apie laukinių gyvūnų susidūrimus su transporto priemonėmis ir jų žūtį. Be to, daug gyvūnų randama miškuose ar laukuose kritusių nuo ligų ar sužalojimų. 2017 metų lapkričio 27 d. patenka į laikotarpį, kuriuo Medžioklės taisyklės leidžia medžioti visais leidžiamais būdais – varant, tykojant, sėlinant su šunimis ir t. t. Lapkričio – gruodžio mėnesiais vyksta pačios gausiausios ir intensyviausios medžioklės, kurių metu sumedžiojama daug gyvūnų, tačiau daugybė gyvūnų yra tik sužeidžiami ir jau vėliau randami kritę nuo šautinių žaizdų. Todėl, apelianto nuomone, radus sodyboje laukinio gyvūno kraujo ar šerių, ši aplinkybė nepatvirtina neteisėto sumedžiojimo ar neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimo fakto – būtina paneigti, kad tas gyvūnas nebuvo rastas kritęs miške nuo ligų ar kitų sužalojimų, ar nebuvimo paimtas nuo kelio po susidūrimo su transporto priemone. Taip pat, A. B. pažymi, kad nėra jokių įrodymų, kad į stirną šovė jis ir, kad stirnos žuvimo priežastis buvo šautuvo šūvis.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog visas duomenų rinkimas šioje byloje nuo pat pradžių buvo galimai neteisėtas, t. y. pradėtas pagal policijos pareigūno A. J. galimai piktnaudžiaujant tarnybiniais įgaliojimais ir pažeidžiant BPK 162 straipsnio imperatyvias nuostatas, neteisėtai atskleidus slaptais ikiteisminio tyrimo veiksmais gautą informaciją baudžiamojoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M. 2017 m. lapkričio 29 dieną Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Taip pat, pažymima, jog duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių laikytinas neteisėtu ir todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės.Be to, apeliaciniame skunde A. B. pažymi, jog įvertinus visus jo apeliaciniame skunde nurodytus šioje administracinio nusižengimo byloje padarytus procesinius ir materialiosios teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas teisėtais būdais gautais įrodymais neįrodė, kad jis savo veiksmais realizavo bent vieną ANK 290 straipsnio 8 d. (čia buvo klaida, ar paminėti tai, ar tiesiog palikti) aprašyto nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymį, o nenustačius privalomųjų materialiosios teisės normų požymių visumos egzistavimo, jo atžvilgiu negali būti taikoma ANK 290 straipsnio 8 dalies norma.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas R. M. 2018 m. liepos 31 d. atsiliepimais Nr. (3.1)-AD-5-948 ir Nr. (3.1)-AD5-947 į R. M. ir A. B. apeliacinius skundus, prašo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų apeliacinių skundų netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų 2018 m. birželio 25 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-294-182/2018 nepakeistą.Abejose atsiliepimuose į apeliacinius skundus teigiama, jog pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodytos tos pačios įvykio versijos, kurios buvo išdėstytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat, pažymima, jog Alytaus apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų versijas paneigė byloje esančiais įrodymais bei priimtame nutarime nurodė, jog aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. B. kartu su R. M. 2017 m. lapkričio 27 d. apie 18.00 val. sumedžiojo stirną ir 2018 m. lapkričio 28 dienos rytą ją išdorojo. Be to, atsiliepime nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. B. apeliacinis skundas atmetamas, R. M. apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant ir vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. B. ir R. M. apeliacinių skundų argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog minėtuose apeliaciniame skunduose ginčijama R. M. kaltė dėl jam inkriminuoto ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir A. B. kaltė dėl jam inkriminuoto ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nesutinkama su įrodymu vertinimu, nurodomi procesiniai pažeidimai, apeliantų nuomone, rodantys skundžiamo nutarimo neteisėtumą. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodo, jog A. B. ir R. M. kaltė įrodyta šiais byloje ištirtais įrodymais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktu R. M. paaiškinimu, liudytojų Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialisto A. V., Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriaus S. K., E. M., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. J. parodymais, 2017 m. lapkričio 29 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, garso įrašais (failų pavadinimai 03766_0, 03583_0, 03512_0, 03534_0, 03539_0, 03547_0, 03570_0, 03583_0), Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimo centro 2018 m. vasario 28 d. raštu „Dėl laukinio gyvūno DNR molekulinių genetinių tyrimų atlikimo“ Nr. SR-90, 2017 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktu Nr. 52, įvykio vietos schema, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2018 m. balandžio 202 d. raštu Nr. 52-S-5164. Tiek A. B., tiek R. M. pateiktuose apeliaciniuose skunduose kvestionuojamas daugumos iš aukščiau paminėtų įrodymų teisėtumas ir teigiama, jog šioje administracinio pažeidimo byloje nėra jokių teisėtais būdais gautų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę padarius jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus. Abiejose apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai rėmėsi R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu pateiktu Alytaus RAAD, kadangi šį paaiškinimą jis parašė ne savo valia. R. M. apeliaciniame skunde teigia, kad minėta paaiškinimą jį privertė surašyti policijos pareigūnai, kurie jam ir padiktavo paaiškinimo tekstą, o A. B. pateiktame skunde, be kita ko, nurodoma, jog būtent Alytaus RAAD pareigūnas J. J. liepė R. M. rašyti nurodytą paaiškinimą. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad R. M. buvo verčiamas pareigūnų duoti melagingus parodymus. Šį faktą pagrindžiančių duomenų nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose, prieštaringai nurodant, jog R. M. apkalbėjo A. B. iš pykčio bei dėl pareigūno prievartos. Be to, R. M. ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai nepatvirtino, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai jam darė poveikį ir vertė pasirašyti dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog R. M. aptariamą paaiškinimą parašė ne savo valia, atmetami kaip nepagrįsti. Tiek R. M., tiek A. B. apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, todėl ir šioje administracinio nusižengimo byloje esantis R. M. paaiškinimas, kuris buvo pateiktas Alytaus RAAD pareigūnui J. J. neturi įrodomosios reikšmės ir pirmosios instancijos teismas negalėjo juo remtis priimdamas sprendimą šioje byloje. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje laikytini bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinus tai, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, Administracinių nusižengimų kodekse neįtvirtintas reikalavimas, pagal kurį įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažinti tik tie asmens parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teisme, pažymima, jog R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimą apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir rėmėsi juo priimdamas skundžiamą nutarimą.Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skunduose, taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tik R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu ir nesivadovavo vėlesniais jo, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. vasario 26 d., Alytaus RAAD pateiktais paaiškinimais, kuriuose jis tvirtino, jog pirminiame savo paaiškinime nurodė melagingą informaciją, neatitinkančią tikrovės. Apeliantai pažymi, kad vėlesniuose R. M. paaiškinimuose nurodytas įvykio aplinkybes jie patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, todėl apylinkės teismas nesivadovaudamas jų paaiškinimais, kuriuose užfiksuotos šios aplinkybės, pažeidė imperatyvias procesines normas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tais atvejais, kai savo ankstesnių parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, ir tų įrodymų pakanka išvadai apie administracinio nusižengimo buvimą ar nebuvimą, nusižengimą padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Dėl to, jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju R. M. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, teigė, kad jo pirminiame paaiškinime nurodyti duomenys yra melagingi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame paaiškinime pateiktas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (DNR išvada, liudytojų parodymai) sprendžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai vadovavosi būtent 2017 m. lapkričio 29 d., o ne vėlesniais R. M. paaiškinimais. Be to, abiejuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. Alytaus RAAD pareigūnams pateiktas paaiškinimas negali būti laikomas teisėtu būdu gautu įrodymu administracinio nusižengimo byloje, kadangi R. M. prieš rašydamas minėtą paaiškinimą pasirašytinai nebuvo įspėtas apie atsakomybę, gresiančią už melagingų parodymų davimą, bei nesupažindintas su teise neduoti parodymų apie savo paties padarytą administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimą pateikti Alytaus RAAD pareigūnams R. M. nusprendė savanoriškai. Taigi, iki šio paaiškinimo pateikimo Alytaus RAAD pareigūnai jokios informacijos apie R. M. ir A. B. neteisėtai sumedžiotą ir išdorotą stirną neturėjo, minėtų asmenų atžvilgiu Alytaus RAAD administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas nebuvo. Be to, įvertinus R. M. pateikto paaiškinimo turinį, sprendžiama, jog šiame rašte R. M. jokios informacijos apie savo paties įvykdytą galimai neteisėtą veiklą, nenurodo, jame pateikiama informacija tik apie galimą A. B. administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog R. M. prieš rašydamas minėtą paaiškinimą pasirašytinai neprivalėjo būti įspėtas dėl atsakomybės, gresiančios už melagingų parodymų davimą, bei neturėjo būti supažindintas su teise neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytą administracinį nusižengimą.A. B. apeliaciniame skunde, taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojo J. J. duoti parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški ir nepatikimi, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jų pripažinti įrodymais nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. J. J. parodymų prieštaringumas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2018 m. balandžio 17 d. metu, jis parodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pats nuvyko į R. M. namus, kur paėmė iš jo į krepšį sudėtą ir savanoriškai pateiktą stirnos mėsą, o 2018 m. gegužės 11 d. vykusio apylinkės teismo posėdžio metu teigė, kad „B. šaldiklyje buvo daug mėsos <...>, todėl paėmėm mėginį <...>“. Apygardos teismas sprendžia, kad apeliantas šiuo atveju netinkamai interpretavo liudytojo J. J. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu duotus parodymus. Minėtas Alytaus RAAD pareigūnas nurodė, jog sumedžiotos stirnos mėsą R. M. jam pateikė savanoriškai, o A. B. namuose jam jos teko ieškoti. Taigi, J. J. apklausiamas teismo posėdyje apibūdino skirtingomis datomis ir skirtingose patalpose vykusių stirnos mėsos poėmių aplinkybes ir, teismo nuomone, jokių prieštaravimų jo paradymuose nėra. A. B. apeliaciniame skunde, liudytojo J. J. parodymų prieštaringumas grindžiamas ir tuo, jog minėtas Alytaus RAAD pareigūnas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, jog jis kartu su A. V. stirnos nušovimo vietą apžiūrėjo, tačiau joje kraujo nerado, nes naktį lijo lietus ir kraują nuplovė. Tačiau apeliantas pažymi, kad J. J. apklausiamas taip pat nurodė, kad jo sodyboje, praėjus dar vienai parai, po jo sodybos kieme esančia lupykla, stirnos kraujo rado ir jo lietus nenuplovė, nors stirnos nušovimo vietą ir jo sodybą skiria vos pora šimtų metrų. Aukštesnysis teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. J. parodė, jog R. M. parodytoje stirnos sumedžiojimo vietoje kraujo jis nerado. Tai, kad naktį lijo lietus ir galėjo sumedžiotos stirnos kraują nuplauti, liudytojas nurodė tik kaip prielaidą, o ne faktą, tai buvo tik jo spėjimas, niekaip neįrodantis jo parodymų prieštaringumo. Be to, pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, vadovaujasi tik joje esančiais įrodymais, o įvairūs asmenų spėjimai ir versijos įrodomosios galios neturi. Todėl aplinkybė, ar apylinkės teismo posėdžio metu J. J. pagrįstai pasakė, kad sumedžiotos stirnos kraują galėjo nuplauti lietus, nėra reikšminga nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Dėl kitų A. B. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, galimai įrodančių liudytojo J. J. parodymų prieštaringumą, t. y. kad jis nurodė, jog nevyko apžiūrėti A. B. sodybos, kadangi neturėjo sprendimo daryti kratą ir tai, kad jis teigė, jog apie R. M. norą prisipažinti neteisėtai sumedžiojus stirną jam pranešė iš Alytaus AVPK budinčios dalies jam paskambinęs neprisistatęs pareigūnas, aukštesnės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jos neturi jokios reikšmės ir esminės įtakos sprendžiant, ar J. J. duoti parodymai yra patikimi bei tai, ar pirmosios instancijos teismas galėjo jais vadovautis priimdamas skundžiamą nutarimą.
Taip pat, A. B. apeliaciniame skunde kvestionuojamos ir Alytaus RAAD pareigūno J. J. administracinio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumas, nurodant, jog nors jis ir turėjo pareigą surasti ir konfiskuoti visą sumedžiotos stirnos mėsą, to nepadarė ir neteisėtai leido R. M. pačiam pateikti jo turimą dalį sumedžiotos stirnos mėsos. Kaip jau minėta anksčiau, ANK 652 straipsnio 1 dalį numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš šios normos turinio sprendžiama, jog pareigūnų atlikusių administracinį tyrimą veiksmų teisėtumas (ar neteisėtumas) nepatenka į apygardos teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, kompetenciją, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl minėtų A. B. apeliacinio skundo argumentų nepasisako.Abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje esanti įvykio vietos schema yra suklastota, nepasirašyta, joje nenurodyta kokio protokolo priedas ji yra ir kokio procesinio veiksmo atlikimo metu ji buvo sudaryta. Todėl, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti šios schemos įrodymu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir remtis ja priimdamas skundžiamą nutarimą. Šis apeliacinių skundų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jog minėta schema buvo suklastota. Be to, nurodytoje įvykio schemoje pažymėta apytikslė stirnos sumedžiojimo vieta atitinka tą vietą, kurią savo pirminiame paaiškinime nurodė R. M., ir kurią jis vėliau parodė Alytaus RAAD pareigūnams. Todėl, nors aptariama įvykio vietos schema iš tiesų turi trūkumų, t. y. yra nepasirašyta, nenurodytas jos sudarymo laikas ir protokolas, kurio priedu ji laikoma, tačiau abejoti joje nurodytais duomenimis apie apytikrę stirnos sumedžiojimo vietą aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje situacijoje nėra reikšmės, kur konkrečiai buvo sumedžiota stirna, kadangi byloje neginčijama, jog A. B. medžioklės lapo neturėjo, todėl aplamai neturėjo teisės sumedžioti stirnos. R. M. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas įrodymais pripažinti negalėjo A. B. telefoninių pokalbių garso įrašų, kadangi baudžiamojoje byloje gauta informacija negali būti panaudota administracinio nusižengimo byloje. Aukštesnės instancijos teismas tokiems apeliacinių skundų argumentams pritaria. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Alytaus AVPK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, BPK 154 straipsnio pagrindu buvo kontroliuojami A. B. pokalbiai, perduodami elektoriniais ryšių tinklais. Tačiau, nurodytu pagrindu minėtos procesinės prievartos gali būti taikomos tik dėl sunkių, labai sunkių ar apysunkių nusikaltimų, išvardintų BPK 154 straipsnio 1 dalyje ir dėl nesunkių nusikaltimų, išvardintų minėto Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio 3 dalyje. Todėl teismas, pripažindamas įrodymais duomenis, gautus, vykdant slaptą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę, atliekant tyrimą dėl A. B. galimai padaryto administracinio nusižengimo, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti priešingas teisei veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, pažeidė proporcingumo principą vertinant tiek A. B., tiek R. M. kaltės įrodymus. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas nevertina duomenų, surinktų atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, taikytą A. B. ikiteisminio tyrimo, nesusijusio su Medžioklės taisyklių pažeidimu, metu. Dėl tos pačios priežasties apygardos teismas nevertina ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkės N. L. vardu surašyto 2018 m. sausio 25 dienos rašto Nr. 52-S „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikiama informacija, gauta A. B. atžvilgiu taikant BPK 154 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones, teisėtumo. Kaip jau minėta anksčiau, tokie duomenys negali būti pripažįstami įrodymais administracinio nusižengimo byloje, todėl aukštesnės instancijos teismas jų nevertina ir administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skunduose nurodytus argumentus dėl minėto rašto neteisėtumo ir trūkumų palieka nenagrinėtus.Apygardos teismas nesutinka su A. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumų. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog 2018 m. vasario 28 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-ALY-ANR_P-61-2018 atitinka visus ANK 609 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo turinį, reikalavimus – jame nurodyta jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Tai, kad administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas nenurodyti taip tiksliai, kaip to norėtų apeliantas A. B., bei tai, jog jame nepažymėta A. B. sumedžiotos stirnos lytis ir amžius, taipogi neįvardinti konkretūs jo veiksmai, kuriais jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nelaikytina trūkumu pagal minėtą teisinį reglamentavimą. Skirtingai, nei nurodoma A. B. apeliaciniame skunde, šis aptariamas administracinio nusižengimo protokolas yra pakankamai aiškus, iš jo turinio aiškiai suprantama padaryto administracinio nusižengimo esmė. Apeliaciniuose skunduose, taip pat ginčijamas administracinio nusižengimo byloje esančios Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2018 m. vasario 28 d. rašto „Dėl laukinio gyvūno DNR molekulinių genetinių tyrimų atlikimo“ teisėtumas, teigiant, kad jis neatitinka BPK 90 straipsnyje numatytų specialisto išvadai keliamų reikalavimų, bei yra pasirašytas asmens, neįrašyto į Teismo ekspertų sąrašą. Apygardos teismas šį apeliacinių skundų argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nors nagrinėjamu atveju, iš R. M. ir A. B. paimtos mėsos DNR nustatymui buvo reikalingos specialiosios žinios, tačiau R. M. ir A. B. administracinio nusižengimo byloje esantis minėtas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro raštas nelaikytinas specialisto išvada. Todėl šiam raštui netaikomi BPK 90 straipsnio reikalavimai, be to, skirtingai nei nurodoma administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skunduose, jo neprivalo pasirašyti į Teismo ekspertų sąrašą įtrauktas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog viena iš minėto tyrimo centro veiklos sričių yra konsultacijų aplinkosaugos, botanikos, ekologijos, genetikos, geologijos, geografijos ir zoologijos srityse davimas, todėl sprendžiama, jog Alytaus apylinkės teismas pagrįstai pripažino Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro 2018 m. vasario 28 d. raštą „Dėl laukinio gyvūno DNR molekulinių genetinių tyrimų atlikimo“ įrodymu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir rėmėsi juo priimdamas skundžiamą nutarimą. A. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo jo duotais paaiškinimais, nors juos visiškai patvirtino R. M. ir jų nepaneigė jokie kiti teisėtais būdais gauti ir teisme ištirti įrodymai. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais nėra teisinga, nes pažeidėjas, žinodamas apie jam gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, gali nenurodyti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymai turi būti vertinami surinktų įrodymų visumoje. Nagrinėjamu atveju, A. B. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimas, DNR tyrimo rezultatai ir kt., todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai jais nesirėmė.Be to, R. M. apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo atmetė E. M. parodymus, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apygardos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje, E. M. duotais parodymais rėmėsi spręsdamas teismo posėdžio metu A. B. iškeltos versijos (jog kraujas po lupykla galėjo atsirasti jam toje vietoje kibire atitirpdant šaldytą mėsą, kurią jis ruošėsi nuvežti R. M.) teisingumo ir patikimumo klausimą (apklausiama E. M. parodė, jog A. B. jos vyrui R. M. atvežė šaldytos, o ne atitirpintos, kaip teigia A. B., mėsos). Taip pat, pažymėtina, kad apklausiama E. M. jokių kitų administracinio nusižengimo bylos ištyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodė, todėl sprendžiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisėtai pagrįstai vadovavosi tik dalimi jos parodymų.
Dėl skundžiamo nutarimo atitikimo ANK 636 straipsnyje nurodytiems reikalavimams
Abiejose apeliaciniuose skunduose taip pat nurodyta, jog skundžiamo nutarimo aprašomoji dalis neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi joje nepakankamai išsamiai aprašytas administracinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinami A. B. ir R. M., nenurodyta kokios lyties ir amžiaus stirna buvo sumedžiota bei dėl to, kad skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje iškart po R. M. ir A. B. įvykdytų administracinių nusižengimų aprašymo, išdėstyti liudytojo J. J. paaiškinimai. Aukštesnysis teismas šį administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytą argumentą atmeta kaip nepagrįstą. ANK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, jog jo aprašomoji dalis atitinka visus minėtus reikalavimus, t. y. joje pakankamai išsamiai aprašyti administraciniai nusižengimai, kurių padarymu kaltinami R. M. ir A. B., išdėstyti jų paaiškinimai apie šių nusižengimų padarymo aplinkybes ir jų pateiktos įvykių versijos. Tai, kad aprašant R. M. ir A. B. padarytą administracinį nusižengimą, nutarimo aprašomojoje dalyje nebuvo nurodyta kokios lyties ir kokio amžiaus stirna sumedžiota, nesuteikia pagrindo abejoti administracinio nusižengimo aprašymo išsamumu ar teisingumu. Kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 7 ar 8 dalį, neteisėtai sumedžioto gyvūno lytis ar amžius jokios įtakos šios veikos kvalifikacijai neturi. Tačiau minėti laukinį gyvūną apibūdinantys požymiai turi reikšmės nustatant neteisėta medžiokle gamtai padarytos žalos dydį. Šioje administracinio nusižengimo byloje nors ir buvo pateiktas žalos apskaičiavimas dėl 2017 m. lapkričio 27 d. neteisėtai sumedžiotos stirnos, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes prašymas priteisti šią žalą iš atsakingų asmenų pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodydamas kokio amžiaus ir lyties stirną sumedžiojo R. M. ir A. B., nepažeidė ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Aukštesnysis teismas taip pat, pažymi, jog ANK 636 straipsnyje nenumatytas draudimas nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyti ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus, bei nenurodyta imperatyvi proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų išdėstymo tvarka. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytų paaiškinimų eiliškumas pažeidžia ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Dėl A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
Nors apeliaciniu skundu, A. B. ginčija savo kaltę padaryto administracinio nusižengimo kontekste, tačiau, aukštesnės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą sprendžia, kad net ir konstatavus, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai rėmėsi BPK 154 straipsnio pagrindu gauta informacija, teisingai pripažino A. B. kaltu. Jo kaltei pagrįsti byloje surinktų, ištirtų ir pripažintų tinkamais įrodymų, kuriais taip pat rėmėsi ir apylinkės teismas, pakanka. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Šiuo atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, jų nenustatė ir apygardos teismas. Dėl šios priežasties Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimas A. B. atžvilgiu paliekamas nepakeistas.
Dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
Savo kaltę dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo apeliaciniu skundu ginčija ir R. M.. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. M. kaltę neteisėtai sumedžiojus stirną. Aukštesnės instancijos teismui nusprendus, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais, vykdant slaptą A. B. elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę, įrodymais pagrindžiančiais R. M. kaltę šioje administracinio nusižengimo byloje laikytini tik R. M. 2017 m. lapkričio 29 d. Alytaus RAAD pateiktas paaiškinimas (kuriame kaip jau minėta anksčiau, teismo vertinimu neužfiksuotas jo prisipažinimas neteisėtai sumedžiojus stirną) ir faktas, jog R. M. Alytaus RAAD pareigūnams pateikė stirnos mėsą, kurios kaip vėliau paaiškėjo iš atlikto DNR tyrimo rezultatų, kraujo buvo rasta A. B. sodyboje. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu būdu R. M. sumedžiojo stirną (ar prisidėjo prie jos sumedžiojimo). Iš pirminio R. M. paaiškinimo, kuris šioje byloje pagrįstai pripažintas įrodymu ir kuris nėra paneigtas kitais byloje surinktais įrodymais, matyti, jog 2017 m. lapkričio 9 d. R. M. tik kartu vaikščiojo su A. B. po pievą, neturėdamas jokių medžioklės įrankių ar priemonių ir tokie R. M. veiksmai jokiu būdu negali būti pripažinti medžiojimu. Be to, R. M., kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, pats nebūdamas medžiotoju ir todėl būdamas nesusipažinęs su medžiojimo tvarka ir taisyklėmis, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad tą dieną kartu su juo buvęs A. B. (kuris kaip R. M. buvo žinoma buvo medžiotojas) stirną nušovė neteisėtai. Todėl, net ir nustačius, jog R. M. padėjo A. B. išdoroti pastarojo neteisėtai sumedžiotą stirną, jam atsakomybė nekiltų, kadangi jis nežinojo (ir negalėjo žinoti), jog ši stirna buvo sumedžiota neteisėtai (duomenų, jog R. M. būtų žinojęs, kuriuose medžioklės plotuose, kokiais būdais, kokiu laiku ir kokius žvėris turi teisę medžioti – byloje nepateikta). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Dėl to apylinkės teismas be pakankamo pagrindo konstatavo apelianto kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra keistinas, o administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutrauktina.Esant išanalizuotoms ir įvertintoms bylos aplinkybėms, aukštesnysis teismas apeliacinį A. B. skundą atmeta kaip nepagrįstą, o R. M. apeliacinį skundą tenkina ir, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, teiseną nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarimo dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu padarius ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį R. M. atžvilgiu nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.