- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- eII-68-1123/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01794-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio mėn. 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27110-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287709767 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas 2025 m. lapkričio mėn. 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-27110-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. paskyrė subendrintą 350 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą ( teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad A. S. 2025 m. spalio 11 d. Vilniuje vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, taip pat vairavo neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis VRM registrų duomenimis, jam 2025 m. vasario 18 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus rajono savivaldybėje; todėl jis laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Tokiais savo veiksmais A. S. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 226 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. S. teismui pateikė skundą, kuriuo jis prašo paskirti jam nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti atėmimu. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra politinis pabėgėlis iš Baltarusijos dėl politinių persekiojimų, pabėgėlio statusas jam suteiktas tik 2025 metų vasario pabaigoje, jis turi galiojantį Baltarusijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau, per nustatytą terminą jo nepasikeitė į lietuvišką. Skunde nurodo, jog, dalyvaudamas pabėgėlių integracijos programoje, planuodamas pirmojo pusmečio tikslus jis numanė, kad turi pasikeisti pažymėjimą, tačiau integracijos tarnybos darbuotojas nurodė, kad tai gali padaryti antrąjį pusmetį, nors, kaip dabar jau žino, ši informacija buvo neteisinga. Nurodo, jog buvo suklaidintas automobilio pardavėjo, kuri jam pasakė, kad su raudonais numeriais galima važiuoti 1 mėnesį. Įsigijęs automobilį jis gavo SDK kodą, apsidraudė automobilį1 mėnesiui ir neįtarė, kad važinėja neregistruotu automobiliu. Pareiškėjas visiškai pripažįsta ir supranta savo asmeninę atsakomybę dėl terminų pažeidimo ir yra pasirengęs priimti paskirtą nuobaudą, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad pagrindinės jo šeimos pajamos gaunamos iš jo individualios veiklos ((duomenys neskelbtini)), o ši veikla tiesiogiai susijusi su galimybe paimti ir pristatyti užsakymus, o tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisės vairuoti atėmimas praktiškai neleidžia jam dirbti ir tai tiesiogiai neigiamai veikia jo šeimos finansinę padėtį, kuri tampa kritine. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad gyvena užmiestyje ir bet koks judėjimas be automobilio yra labai sudėtingas. Įsipareigoja būti maksimaliai atidus ir dėti visas pastangas, kad ateityje nepažeistų taisyklių.
Duodamas paaiškinimus teisme A. S. palaikė savo skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, jog jo žmona neturi teisių vairuoti, jis nevairuoja automobilio nuo protokolo surašymo; teigė, jog jis nekėlė jokios grėsmės kelių eismo saugumui, kadangi vairuoja daugiau nei 20 metų, prašė neatimti jam teisės vairuoti, nurodė, jog nuo tada, kai atvyko į Lietuvą, jis vairavo automobilį Lietuvoje, jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodymų visetą, o paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 415 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę transporto priemonių valdytojams už vairavimą transporto priemonių, neapdraustų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos užtraukia atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimą. KET 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius..
Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas neginčija to, kad Nutarime nurodytomis aplinkybėmis padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o taip pat sutinka su paskirta pinigine bauda.
KET 14 punktas be kita ko numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. To paties įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo per šešis mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės ar leidimo nuolat gyventi suteikimo pasikeisti užsienyje (ne ES ar EFTA šalyse) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo (užsienietis), turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kitaip tariant, nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pat pobūdžio byloje yra pasisakęs, kad reikalavimas, keičiant trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris reiškia realų asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalis), patvirtina, kad tokiu vairuotojo pažymėjimų keitimu ne patvirtinama jau turima teisė vairuoti konkrečios kategorijos motorines transporto priemones, kaip, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo atveju, o suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje (apie tai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025).
Nagrinėjamoje byloje Institucija nustatė, kad 2025 m. spalio 11 d. Vilniuje A. S. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, taip pat vairavo neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Remiantis VRM registrų duomenimis, jam 2025 m. vasario 18 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus rajono savivaldybėje; todėl jis laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Tuo metu jis turėjo Baltarusijoje išduotą galiojantį nacionalinį pažymėjimą, tai nurodė savo skunde bei teisme pats pareiškėjas, tai yra nurodyta ir 2025 m. spalio 11 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 10-ANR_TP-4694-2025 Dėl KET pažeidimo. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 2024 m. vasario 10 d., 2025 m. vasario 11 d. jam suteiktas pabėgėlio statusas, nuo 2025 m. kovo 27 d. jis Lietuvoje vykdo individualią veiklą, kas patvirtina, kad A. S. Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba, čia yra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėse sistemose informacijos apie tai, kad A. S. per minimą laikotarpį būtų išvykęs iš Lietuvos, nėra. Visa tai rodo, kad pareiškėjas gerokai anksčiau nei šeši mėnesiai iki transporto priemonės vairavimo 2025 m. spalio 11 d. buvo įgijęs nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Todėl jis, nors turėjo galiojantį Baltarusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, ketindamas Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė.
Tokios byloje nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, leido Institucijai pareiškėją pripažinti asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jo kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikuoti ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Bylos duomenys rodo, kad A. S. teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė. Taigi, Institucija, taikydama pareiškėjui ANK 424 straipsnio 3 dalį, esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė
Pagrindinis, šioje byloje, keliamas klausimas – paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, nes Pareiškėjas mano, kad tokia sankcija šiuo konkrečiu atveju yra perteklinė, neproporcinga ir neužtikrina teisingumo principų.
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Individualizuodamas skiriamas nuobaudas teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismo vertinimu, individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų (ANK 424 straipsnio 3 dalis) pavojingumas. Veiksmų, kai transporto priemonę vairuoja kitos valstybės vairuotojo pažymėjimą, galiojantį išdavimo šalyje, turintis asmuo, pavojingumas vis tik yra mažesnis nei atvejais, kai transporto priemonę apskritai vairuoja tokios teisės nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje šalyje neįgijęs asmuo. Galiojančio Baltarusijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo turėjimas suponuoja, kad asmuo turi pakankamus vairavimo įgūdžius, tam tikras teorines žinias, kurie savo laiku buvo patikrinti ir teigiamai įvertinti pažymėjimo išdavimo valstybėje. Asmuo nėra praradęs šios teisės dėl padarytų grubių KET pažeidimų, jo teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimą Lietuvoje iš esmės lėmė tik asmens aplaidumas laiku neatliekant įstatymo numatytų procedūrų.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S. Lietuvos Respublikoje nėra baustas administracine tvarka, kas rodo, kad A. S. atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei ir įrodo mažesnį Pareiškėjo asmenybės pavojingumą. Aptartos aplinkybės rodo, kad Pareiškėjas apibūdinamas kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra padarytas išimtinai dėl teisės aktų nežinojimo, suklydimo įtakoje, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Taip pat nebuvo nustatyta, jog Pareiškėjas, darydamas nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ar sukėlė pavojingų padarinių.
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, net ir minimalaus sankcijoje numatyto termino administracinio poveikio priemonės A. S. skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiką gyvena Lietuvoje, taigi, apie 2 mėnesius jis vairavo transporto priemones Lietuvoje, neturėdamas tam teisės, nenustatyta pagrindo jam visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, pareiškėjo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį galutinę administracinę nuobaudą 350 Eur baudą, ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Teismo vertinimu, įvykdęs šias jam skirtinas teisingas ir įvykdytiems administraciniams nusižengimams proporcingas nuobaudas bei administracinio poveikio priemonę, pareiškėjas tinkamai įvertins jų pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio mėn. 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27110-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287709767.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. S. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio mėn. 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27110-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25287709767 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.