Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-10 · Administracinė byla Nr. I-540-257/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-07-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-11-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-15Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
I-540-257/2014
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00355-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“
Advokatai
Vygantas Barkauskas
Administracinė byla Nr. I-540-257/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00355-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjai V. R., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Barodicai,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“ dėl įpareigojimo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintais skundais kreipėsi prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių (toliau – atsakovas) atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą.

Pareiškėjos atstovas advokatas Vygantas Barkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. pareiškėjos patikslintą skundą palaiko. Tai, jog kelio pareiškėjai priklausančiame žemės sklype nebuvo ir nėra, tvirtina aeronuotrauka bei kiti įrodymai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas buvo sudarytas 2002 m. balandžio 2 d., tačiau kelias nėra įrašytas į specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo turto registre registruojamas nekilnojamasis daiktas, teisės į jį ir visi įmanomi to daikto apribojimai. Paskutinėje redakcijoje (nuo 2011 m. birželio 23 d.) nenumatyta jokių specialių sąlygų, susijusių su keliu buvimu. Atsiliepime argumentuojama tuo, kad J. R. 2002 m. balandžio 3 d. pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo 5 priedo žiniaraštį, kuris surašytas 2002 m. kovo 16 d. Ten vienintelis J. R. parašas nuosavybės teisių byloje. Pasak atsakovo, J. R. žinojo, kad ten yra kelias ir apie tai turėjo papasakoti sutuoktinei ir pareiškėjai V. R., kuri vėliau įsigijo žemės sklypą. Nurodė, kad žiniaraštis yra lentelė, kurios paskutinėje grafoje pasirašė J. R.. Jokių planų ar schemų žiniaraštyje ir prie jo nėra. Yra abrisas, kuriame braižomas žemės sklypas, gretimybės, keliai, pastatai, kur pasirašo sklypo, gretimybių savininkai ar pretendentai, tačiau ten J. R. parašo nėra (pasirašė ne pats J. R.). Jokio plano, schemos, abriso ar kitokio grafinio dokumento, kuriame būtų pažymėtas kelias, J. R. nėra pasirašęs. Nurodė, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėja viską žinojo, nėra pagrįsti. Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose sklypas (duomenys neskelbtini) yra tas pats (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio žemės naudojimo plotų eksplikacijoje surašyta, kas ten yra, tačiau jokių duomenų apie kelią nėra. Nurodė, jog kelio ir nereikia, nes pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) valstybinis žemės sklypas, kuriuo nuo 2002 m. pareiškėja faktiškai naudojasi (2014 m. sausio 29 d. įsakymu pareiškėjai leista naudotis šituo valstybinės žemės sklypu). Jeigu situacija pasikeistų ir valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį sklypą, atitektų kitiems asmenims, bet kada galima nustatyti kelio servitutą. Taip pat nurodė, jog kelio tiesimas pažeistų pareiškėjos daiktines teises į jai nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“ pagrįstai sudarė pareiškėjos žemės sklypo planą be kelio, o atsakovas nepagrįstai atsisakė šį planą derinti. Prašo tenkinti prašymą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovas Vladas Barodica teismo posėdžio metu nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime į pareiškėjos 2013-03-20 patikslintą skundą. Nurodė, kad byloje yra žemės sklypo ribų paženklinimo abrisas, kuriame aiškiai parodytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Prieš rengiant abrisą buvo vadovaujamasi 2001 m. kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymu, kuriame parodytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo. Šiais dokumentais remiantis buvo parengtas žemės sklypo planas, kuriame taip pat parodytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo. Tai, jog nustatyta aplinkybė, kad kai kuriuos dokumentus pasirašė ne pats J. R., neleidžia daryti išvados, kad tie parašai suklastoti ir jie atsirado be J. R. žinios. Remiantis minėtais dokumentais buvo reikalaujama, kad kadastro duomenų byloje ir parengtame žemės sklypo plane iš projektinių dokumentų būtų perkelta informacija apie privažiavimą prie valstybinio žemės sklypo. Šito privažiavimo nebuvimas kadastro duomenyse buvo pagrindas surašyti tikrinimo kameraliai aktą, nurodant pastabose esminį trūkumą, ir grąžinti kadastro duomenų autoriui arba rengėjui prašant patikslinti sklypo ribas. Nurodė, kad eksplikacijoje tai, kad būtų įtrauktas privažiavimas į grąžintiną žemę, nėra pasisakyta, bet projektiniuose dokumentuose, projekte, abrise privažiavimas numatytas, todėl kelias neįtrauktas į grąžinamą žemę ir dokumentus. To nebuvo padaryta, buvo surašytas aktas ir byla grąžinta tikslinimui, trūkumų pašalinimui. Nurodė, kad yra dvi sąvokos – projektinis kelias (kuris yra po to konkretizuojamas) ir servitutinis kelias. Servitutinis kelias nėra įrengiamas, paliekama teritorijos dalis, kuria būtų galima naudotis esant reikalui. Jeigu nustatomas servitutinis kelias, tai žemės savininkui neapribojamos teisės naudotis tuo žemės sklypu. Nurodė, kad reikalingas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes jeigu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas būtų privatizuotas, pirmumo teisę jį įsigyti turėtų pareiškėja, kadangi žemės sklypas yra įsiterpęs į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad tikrinimo kameraliai aktas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis yra sprendimas grąžinti kadastrinių matavimų bylą trūkumų pašalinimui. Šiandien prašoma suderinti kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą, bet nėra kalbama apie akto panaikinimą kaip neteisėto. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos reikalavimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo negali būti tenkintinas. Nurodė, kad rengiant žemės sklypo planą tam, kad pareiškėja galėtų išsinuomoti (duomenys neskelbtini) valstybinį žemės sklypą, žemės sklypo plane projekto autorius nurodė „projektinis kelias“ turėdamas omenyje, kad jis yra ir projekte, ir su juo susijusiuose dokumentuose. Rengiant kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo planą, yra konkretinamas tas projektinis kelias. Nurodė, kad servitutas nėra nustatytas, nes jis nustatomas atlikus kadastrinius matavimus ir kai yra formuojamas žemės sklypo plotas tiksliais matavimais. Valstybinio žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti todėl, kad kadastriniai matavimai atliekami sudarant ilgalaikę nuomą arba žemės sklypą privatizuojant. Prašo skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. R. skunde ir patikslintuose skunduose nurodė, kad atsakovo sprendimas atsisakyti suderinti matininko parengtą žemės sklypo planą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog atsakovas nenurodė, kurio teritorijų planavimo dokumento neatitinka pateikti derinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentai. Be to, atsisakymas derinti parengtą sklypo planą yra neaiškus. Pažymėjo, kad žemės sklypo plane, kuris buvo parengtas 2002 m. balandžio 2 d., suformavus žemės sklypą ir atkūrus į jį nuosavybės teises buvusiam savininkui J. R., keliukas žemės sklype nepažymėtas bei nenurodytas kaip žemės sklypo gretimybė. Žemės sklypui nebuvo nustatytas servitutas ir kelias nepažymėtas skirtingo laikotarpio kadastro duomenų žemėlapiuose. Nurodė, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pareiškėja iš atsakovo šį valstybinės žemės plotą, įsiterpusį į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pradėjo nuomoti. Šiuo metu jis apie metus laiko yra ariamas kartu su visu jos sklypu, visame plote yra sėjamos grūdinės kultūros. Nurodė, kad vykstant deryboms dėl taikos sutarties, 2013 m. sausio 30 d. įvykusio susitikimo metu, sužinojo, kad atsakovo sprendimas nederinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ pateiktos kadastrinių matavimų bylos iš esmės paremtas negaliojančiais ar iš esmės ydingais dokumentais, t. y. preliminariu žymėjimu, esančiu Žemės valdos ribų paženklinimo abrise (ant kurio, kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinėje byloje atliktos rašysenos ekspertizės metu, yra suklastotas J. R. parašas), 2002 m. kovo 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kuriame apie įsiterpusį į sklypą kelią nekalbama, ir kuris taip pat nesuderintas su J. R. (parašas ekspertizės išvadoje taip pat pripažintas ne J. R.), bei 2001 metais patvirtintu Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (kuriame atlikti žymėjimai taip pat yra tik preliminarūs).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime ir patikslintuose atsiliepimuose nurodė, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5–6.8 punktų reikalavimus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui. Tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), išskyrus Taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytus atvejus; Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), iki 2011 m. gruodžio 31 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, kai žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą; Nuostatus ir Metodikos 115, 116, 117 ir 118 punktus, iki 2011 m. gruodžio 31 d. formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, kai žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina ar: byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte – Taisyklių 5.1 punkte nustatytu atveju; Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju; Nuostatų 64 punkte ir Metodikos 115–118 punktuose – Taisyklių 5.3 punkte nustatytu atveju; nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų; žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede (Taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais); žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus (Taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais) ar Metodikos 110 punkto reikalavimus (Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju); teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; teisingai užpildyta kadastro duomenų forma; teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, t. y. žemės sklypo vertė apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė apskaičiuota pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu galiojusius žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Atlikus tikrinimą kameraliai, užpildomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą pasirašo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas, kuris savo parašu patvirtina, kad šiame akte nurodyti duomenys yra teisingi. Jei kameraliai tikrinant nebuvo rasta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas Taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais suderina žemės sklypo planą, o Taisyklių 5.2 punkte nustatytu atveju – žemės sklypo planą ir kadastro duomenų lentelę, juos pasirašydamas per 2 darbo dienas nuo žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. Jei tikrinant kameraliai nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. 2011 m. gegužės 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 37KAM-30399 buvo surašytas vadovaujantis nurodytų teisės aktų reikalavimais. Nurodė, kad rengiant Telšių rajono Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės žemėtvarkos projektą su J. R. 2002 m. kovo 16 d. buvo suderinta suprojektuoto sklypo vieta ir ribos, kurią jis suderino pasirašydamas Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 5 priedo žiniaraštį. Žiniaraščio skiltyje „Žemės sklypų išdėstymo ir ribų suderinimas“ nurodyta data – 2002.03.16, yra J. R. parašas. Žiniaraščio skiltyje „Žemės sklypo paženklinimas“ nurodyta data – 2002.04.03, yra J. R. parašas. Nurodė, kad 2002 m. kovo 20 d. įvyko Telšių rajono Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės parengto žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo svarstymas, kuris buvo įformintas protokolu. Protokole nurodyta, kad projekto papildymui gautos 8 išvados, kurios buvo pateiktos ir patvirtintos Telšių apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 2135 ir 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 536. Pastaruoju įsakymu buvo patvirtintos 4 J. R. vardu gautos išvados. Susirinkimo protokole nurodyta, kad „visi pretendentai žemės sklypų ribas derino ir pasirašė žiniaraščiuose. Iki projekto pateikimo iš suinteresuotų asmenų pageidavimų, pasiūlymų bei skundų nebuvo gauta. Projekto papildymas parengtas tvarkingai ir trūkumų nerasta“. Susirinkime nutarta siūlyti projekto papildymą teikti apskrities viršininkui tvirtinti. Parengtas, suderintas ir patikrintas Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2002 m. kovo 28 d. buvo patvirtintas Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 612 „Dėl Telšių rajono Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo laisvos valstybinės žemės fonde patvirtinimo“. 2002 m. kovo 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 612 priede „Asmenų, pageidaujančių gauti žemę Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui rengti patvirtintoje teritorijoje, vardinis sąrašas“ nurodyti keturi asmenys ir J. R., kuriam, esančiam IX eiliškumo sąraše, sklypuose Nr. 373-1, 2, 3, 4 suprojektuota (duomenys neskelbtini). J. R. suderinus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktus ir planus, 2002 m. balandžio 17 d. Telšių apskrities viršininkas priėmė (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo piliečiui J. R.“, kuriuo J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn keturis žemės sklypus (bendras plotas –duomenys neskelbtini). Pagal 2002 metais galiojusios (rengiant Telšių rajono Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirtą papildymą) Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 punktą, kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje. Pagal Metodikos 29 punktą, jeigu iki projekto tvirtinimo paženklinimo-parodymo aktą pasirašę pretendentai nepareiškia raštu pretenzijų ir jų paženklintų sklypų ribos nesikeičia, laikoma, kad šie piliečiai su suprojektuotais žemės, miško sklypais sutinka, ir projektas teikiamas apskrities viršininkui tvirtinti. Pagal Metodikos 30 punktą, jeigu patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotas žemėnaudas nustatoma, kad suprojektuotas žemės, miško sklypų ribas būtina patikslinti, tuomet paženklinus visas žemėnaudas patvirtintame projekte (raudonu tušu) išbraižomos patikslintos žemės, miško sklypų ribos ir patikslintas žemės reformos žemėtvarkos projektas pakartotinai teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Nurodė, kad dokumentų ir teisės aktų analizė leidžia teigti, kad pareiškėjos teiginys apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo vientisas, be jokio įsiterpusio sklypo, yra nepagrįstas. Iš dokumentų, esančių Telšių rajono Varnių seniūnijos Janapolės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ketvirto papildymo tekstinėje dalyje, nustatyta, kad J. R. buvo žinoma suprojektuoto ir paženklinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris - duomenys neskelbtini) plotas, ribos ir projektinis kelias. Projekto ketvirto papildymo rengimo, svarstymo metu J. R. nepareiškė raštu pretenzijų dėl žemės sklypo ploto ir ribų. Šių faktinių ir teisinių aplinkybių analizė paneigia pareiškėjos teiginius apie tai, kad neaišku, „kas, kur, kada buvo primatuotas keliukas“. Nurodė, kad kapinių nebuvimo fakto nustatymas buvo pagrindas panaikinti žemės sklypo (kadastrinis numeris - duomenys neskelbtini) kadastro duomenis – nustatytus naudojimosi apribojimus, tačiau laisvos valstybinės žemės sklypo statusas nuo to nepasikeitė. Nežiūrint į tai, ar žemės sklypas būtų nuomojamas, suteiktas neatlygintinai ar perduotas neatlygintinai nuosavybėn – visais atvejais žemės tvarkymo dokumentuose turi būti numatyta galimybė patekti į žemės sklypą, t. y. turi būti privažiavimas. Nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla bus patikrinta ir suderinta tada, kai UAB „Geodezininkai“ ar kita įmonė, turinti teisę atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pateiks Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriui teisės aktų nustatyta tvarka parengtą dokumentų bylą. Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis ir juridinėmis aplinkybėmis prašo pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (III t., b. l. 54).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“ pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui atsiliepimą (I t., b. l. 158-159), kuriame nurodoma, jog uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“ pagal turimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotas licencijas Vr.400G-751, Nr. G-857-(751), Nr.400TK-751 atlieka nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), nustato nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, sudaro topografinius planus. Pareiškėja kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geodezininkai“ dėl jai priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo. Tuo tikslu su pareiškėja sudarė 2011 m. kovo 25 d. sutartį Nr. l1-004a dėl pastarojo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Susipažinus su pareiškėjos pateiktais bei pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiais dokumentais priėjo išvadą, jog jokio keliuko per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į jame įsiterpusį valstybinės žemės plotą nėra. Joks keliukas nėra pažymėtas atitinkamais (privalomais) sutartiniais ženklais žemės sklypo plane (parengtame 2002 m. balandžio 2 d.). Apie jokį kelią ir su tuo susijusius naudojimosi sklypu apribojimus nenurodoma pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų formose. Atvirkščiai – žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodoma, jog jokių kelių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra. Šioje eksplikacijoje ir duomenų formoje Nr. 12 nurodyta, kad sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) ir pelkės bei kitos nenaudojamos žemės plotai. Numatant kelius ar pravažiavimus/praėjimus per žemės sklypus jiems privalomai nustatomi servitutai. O pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pagal kadastro bylos duomenis – 6 lentelę, 8 lentelę, o taip pat pagal Telšių apskrities viršininko sprendimą bei įsakymą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo – jokie servitutai ar atitinkami žemės naudojimo apribojimai nebuvo numatyti. Apie servitutus ar kitokius atitinkamus žemės naudojimo apribojimus nekalbama ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Todėl rengiant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą neatsižvelgta į preliminarų žymėjimą žemės sklypo abrise ir Telšių apskrities Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadangi šių dokumentų duomenys yra preliminarūs ir tikslinami sklypų formavimo bei kadastrinių matavimų metu. Be to, Telšių apskrities viršininko įsakyme, kuriuo patvirtintas Telšių apskrities Janapolės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, servitutas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype numatytas nebuvo. Jokio keliuko pravažiuoti ir praeiti per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą abrisuose nurodomoje vietoje žemės sklype natūroje taip pat nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas parengtas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui pateiktas nenurodant jame kelio (pravažiavimo, praėjimo) į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog šis į žemės sklypą įsiterpęs valstybinės žemės plotas nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, nenumatyta jo žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Nors pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų tikslinimą atliko teisingai bei tinkamai parengė minėto žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius interneto svetainėje patalpino 2011 m. gegužės 12 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 37KAM-30399 bei uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ faksu atsiuntė 2011 m. gegužės 12 d. pranešimą dėl kadastrinių matavimų bylų grąžinimo Nr.3735-(14.37.45)-224, kuriais nepagrįstai atsisakė suderinti šį planą (jam pritarti). Teismo prašo pareiškėjos V. R. skundą šioje byloje tenkinti, įpareigojant atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių nustatyta tvarka suderinti parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas ir patikslinti skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, patikrinęs pareiškėjai V. R. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, nesuderino parengto žemės sklypo plano ir grąžino kadastro duomenų bylą vykdytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“), raštu nurodęs trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neginčija kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūros teisėtumo ir pagrįstumo (ginčo dėl to nekyla). Ginčas kilo dėl to, kad kadastro duomenų bylos tikrinimo metu buvo nustatyta, jog sklypo kadastrinių matavimų plane nebuvo pažymėtas kelias į valstybinį žemės sklypą per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko 2002 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 74-75) J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities viršininkas 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 795 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių rajone“ (I t., b. l. 76) atkūrė nuosavybės teises į žemę ir suteikė nuosavybėn J. R. keturis žemės sklypus bendro (duomenys neskelbtini) ploto (duomenys neskelbtini) žemės plotus). Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, į kurį J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės, priklauso pareiškėjai V. R. (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (I t., b. l. 7-9).

Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“ 2011 m. kovo 25 d. sudarė sutartį Nr. 11-004a (I t., b. l. 6) dėl minėto (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (t. y. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių (geodezinių) matavimų atlikimo. Atsakovas 2011 m. gegužės 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. 37KAM-30399 (I t., b. l. 16) konstatavo žemės sklypo ribų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentams (nurodė pastabose, kad „4 metrų keliukas vedantis į laisvos valstybinės žemės plotą, plane pažymėtą indeksu 1, pagal pirminius dokumentus nebuvo ir nėra priskirtas V. R. žemės sklypui“) ir 2014 m. gegužės 12 d. raštu (I t., b. l. 15) grąžino pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“. Atsakovas tai padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi nuo 2010-05-09 iki 2011-10-19), 68 straipsniu, kuris numato, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina nustatyti, ar nuosavybės teisių atkūrimo J. R. momentu (duomenys neskelbtini) žemės sklype (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas kelias.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad žemės sklypo abrisas nėra tas dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Abrisas nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24 iki 2002-10-23) 8 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorinio planavimo dokumentais, o tiesiami pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra Telšių apskrities Telšių rajono Janapolės kadastro vietovės 7823 žemės reformos žemėtvarkos projektas (su papildymais), kuriame nurodytas privažiavimas į valstybinį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisių atkūrimo J. R. į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24 iki 2002-10-23) 3 straipsnyje keliai pagal reikšmę suskirstyti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius; pagal įstatymo nustatytą apibūdinimą vietinės reikšmės keliai jungia rajoninius kelius, kaimus, taip pat yra kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. To paties įstatymo 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr.790 patvirtino Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus, kurie nustato vietinių kelių, nepriskirtų valstybiniams, struktūros, priklausomybės, tinklo projektavimo ir eksploatavimo principus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai naudojamoje žemėje ir kitose privačiose bei valstybinėse žemėnaudose, taip pat valstybinio žemės fondo žemėje kaimo vietovėje. Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų pavadinimas parodo, kad šis teisės aktas reglamentuoja ne tik kelių tinklo projektavimą, bet ir naudojimą bei priežiūrą, t. y. taikomas ne tik projektuojamiems, bet ir esamiems keliams. Nurodymų 9 punkte numatyta, jog perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Minėtų nurodymų 4 punkte numatyta, kad vietiniai keliai skirstomi į tris kategorijas, iš kurių trečiajai kategorijai priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, tai pat keliai skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų. Šiam trečios kategorijos keliui galėtų būti priskirtinas ginčijamas privažiavimas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus jis turėjo sutapti su savininkų sklypo ribomis, jo sankasos viršūnės plotis turėjo būti 5,5 arba 4,5 metro, taip pat turėjo būti išlaikyti techniniai reikalavimai, toks kelias turėjo būti įregistruotas vietos savivaldybėje (Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 7, 11.3, 12, 17, 22 punktai). Tačiau įrodymų apie privažiavimo į valstybinės žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atitikimą paminėto norminio akto nuostatoms ar jo įregistravimą vietos savivaldybėje nepateikta. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat neįrodė, kad kelias – kaip inžinerinis statinys – buvo įrengtas, o argumentavo iš esmės tuo, kad kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymu numatytas privažiavimas prie valstybinio žemės sklypo.

Teisėjų kolegija pažymi – nors privažiavimas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) momentu buvo nurodytas patvirtintame Telšių apskrities Telšių rajono Janapolės kadastro vietovės 7823 žemės reformos žemėtvarkos projekte (su papildymais), tačiau minėtas privažiavimas kaip inžinerinis statinys (kelias) nebuvo įrengtas ir registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Kelias taip pat nenurodytas melioracijos schemose (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 8131-8134, b. l. 75, 46). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 9 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (I t., b. l. 7-9) ir 2002 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 79-81) nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią ar minėtam sklypui nustatytą servitutą (pastarajame 2002 m. išraše, be kita ko, nurodytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas, iš kurio (duomenys neskelbtini) ariama žemė, (duomenys neskelbtini) pelkių ploto ir (duomenys neskelbtini) nenaudojamos žemės ploto; taip pat nurodyti melioracinės sistemos bei įrenginiai, nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zona, nacionaliniai ir regioniniai parkai). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kelias nenurodytas ir VĮ Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (I t., b. l. 12-14); kelio taip pat nematyti iš foto lentelės nuotraukų (I t., b. l. 113) ir iš aerofotografinės nuotraukos (I t., b. l. 115), pridėtų prie 2008 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo; be to, kelias nenurodytas žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, formoje Nr. 12 ir žemės sklypo kadastro duomenyse (prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.8131-8134, atitinkamai b. l. 74, 84, 54-57); 2002 m. kovo 27 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte (I t., b. l. 77-78) (kuriame Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius 2012-03-30 ekspertizės aktu Nr. 11Š-30(12) (I t., b. l. 220-222) padaryta išvada, kad skiltyje „Su sklypo ribomis ir išmatavimais sutinku:“ pasirašė ne J. R., o kitas asmuo) taip pat neminimas 4 m kelias ar servitutas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad J. R. nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) momentu byloje aptariamas kelias, pažymėtas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai nebuvo įteisintas, todėl atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, patikrinęs pareiškėjai V. R. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (žemės reformos žemėtvarkos projekte sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą, nepagrįstai nesuderino parengto žemės sklypo plano ir grąžino kadastro duomenų bylą vykdytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geodezininkai“), raštu nurodęs trūkumus.

Atmestinas atsakovo argumentas, jog dėl to, kad tikrinimo kameraliai aktas (kuriuo remiantis buvo grąžinta kadastrinių matavimų byla trūkumų pašalinimui) nėra panaikintas kaip neteisėtas, pareiškėjos reikalavimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimo negali būti tenkintinas, kadangi Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutarė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad padarius išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo į žemę momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, tai reiškia pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

Teismas sutinka su atsakovu, kad reikalingas privažiavimas prie valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir atkreipia dėmesį į servituto nustatymo galimybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad jei atitinkamiems asmenims kyla sunkumų naudojantis jiems priklausančiais žemės sklypais, turėtų būti siekiama sutarimo dėl servituto nustatymo, o jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 67 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Atsižvelgiant į padarytą išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo į žemės momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo ir nebeliko aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, pareiškėjos skundas bei patikslinti skundai tenkintini, o atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių įpareigotinas suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą.

Byloje taip pat pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 81-89) šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas, kadangi savo turiniu šis prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pa­teikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Pra­šomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis admi­nistracinėje byloje AS62-521/2011). Pastebėtina, kad šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagri­nėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nu­matyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2009 m. gegužės 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. A26,-599/2009).

Šiuo atveju pareiškėja prašyme dėl išlaidų priteisimo (II t., b. l. 81-89) nepagrindė dalies nurodytų išlaidų, t. y. apsiribojo nurodydama, kad advokato R. Kalverš pagalba – 1500 Lt, pridėjo 2012 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą (II t., b. l. 87) ir pridėjo 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. A0267 (II t., b. l. 89), kurioje nurodytas teisinių paslaugų teikimas pagal 2010-03-01 teisinių paslaugų sutartį Nr. 01-F (2011-12-30 susitarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad teismui yra pateikta ne 2010-03-01 teisinių paslaugų sutartis Nr. 01-F (2011-12-30 susitarimas), bet 2011 m. birželio 9 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 4) ir pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi 2011 m. birželio 10 d. (spaudas ant voko) (I t., b. l. 18). Be to, fiksuotos teisinių paslaugų kainos nurodymas neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos įrodyti bei pagrįsti prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą, nes ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies prasme išlaidų pagrindimas reiškia pateikimą teismui įrodymų, kokios rūšies teisines paslaugas atstovas suteikė (skundo surašymas, atstovavimas teisme ar kt.), kiek valandų sugaišo, teikdamas kiekvieną teisinę paslaugą, ir kokį atlygį (pinigų sumą) už tai gavo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. skundą ir patikslintus skundus dėl įpareigojimo atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą, tenkinti.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ parengtą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius