Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-581/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-04Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
1A-122-581/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04481-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
E. G., N. J., M. S., L. M.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-581/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04481-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam E. G., jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. G.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš G. M.) laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš V. P.) laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. G. paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (2018-04-17 16 val. 45 min. – 2018-04-18 14 val. 35 min.) (1 para) ir laikyta, jog E. G. atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 6 dalimi, E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – faktiškai jam priklausančio turto, registruoto R. G. vardu - automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti N. J., M. S., L. M., dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. G. nuteistas už tai, kad:

1.1. jis, L. M., M. S., veikdami bendrininkų grupėje 2018 m. kovo 18 d., nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) iš kieme stovėjusio nerakinto traktoriaus T40, priklausančio G. M., slaptai pagrobė svetimą, G. M. priklausantį turtą - akumuliatorių „Mutlu“ 200 eurų vertės, priekabos prikabinimo įrenginį 30 eurų vertės, veržliarakčių rinkinį 10 eurų vertės, iš traktoriaus T40 kuro bako išleisdami pagrobė svetimą, G. M. priklausantį turtą, 20 l žymėto dyzelinio kuro 14 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai G. M. bendrą 254 eurų turtinę žalą.

1.2. jis, M. S., L. M., N. J., veikdami bendrininkų grupėje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tęstiniu būdu, per du kartus, (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pragręždami lauke stovėjusių D. G. priklausančių traktorių MTZ 82, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakus, įsibrovė į saugyklas - kuro bakus, iš kuro bakų pagrobė svetimą, D. G. priklausantį turtą - 100 l žymėto dyzelinio kuro 70 eurų vertės, nuo šalia stovėjusio purkštuvo pagrobė svetimą, D. G. priklausantį turtą - sukimo veleną 75 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam D. G. bendrą 145 eurų turtinę žalą.

1.3. jis, L. M., M. S., veikdami bendrininkų grupėje 2018 metų balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, nakties metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) nuo nerakinto traktoriaus JUMZ EO 2621, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės GAZ 51, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, V. P. priklausantį turtą, du hidraulinius vamzdžius 150 eurų vertės, kaištį 25 eurų vertės, 5 vnt. veržles ir poveržles bendros 25 eurų vertės, cilindro žarną 35 eurų vertės, cilindrą 605 eurų vertės, strėlės kablį 10 eurų vertės, akumuliatorius 65 eurų vertės, oro paėmimo vamzdžio antgalį 15 eurų vertės, raktų komplektą bendros 60 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. bendrą 990 eurų turtinę žalą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (susitaikius su nukentėjusiaisiais) bei netaikyti automobilio BMW 320, valst. nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį, neatsižvelgė į tai, kad jis priklauso ne jam (E. G.), o R. G. (jo tėvui), kuris nežinojo, jog jo automobilis yra naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nes jis susitaikė su nukentėjusiaisiais, pasirašė susitaikymo protokolą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (susitaikius su nukentėjusiaisiais), taip pat teismo posėdžio metu prašė, netenkinus minėto prašymo, paskirti trumpesnį jam paskirtos bausmės – laisvės apribojimo terminą, bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio BMW 320 valst. nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo nuteistajam taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, švelninti jam paskirtos bausmės bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

8. Nuteistasis skundu prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

9. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padaro baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra kitų sąlygų, numatytų to paties straipsnio 1–4 punktuose, visuma.

10. Nagrinėjamu atveju E. G. pripažintas kaltu padaręs tris atskiras nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 1 dalis (dvi veikos) ir BK 178 straipsnio 2 dalis), taigi akivaizdu, kad šioje byloje nėra formaliųjų sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo prašymas atmetamas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

11. Nuteistasis ir jo gynėja teismo posėdžio metu prašė sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu E. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę – sumažinti šios bausmės trukmę. Tokiam prašymui tenkinti nėra pagrindo.

12. Skundžiamu nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, bei vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. G. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (vagystė iš V. P.) paskyrė laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, už BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš G. M.) – laisvės apribojimą trims mėnesiams, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. G. paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitė laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme (1 parą) ir laikė, jog E. G. atliko dvi laisvės apribojimo dienas.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam E. G. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, taip pat pagrįstai bei teisingai bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, jo kaip bendrininko dalyavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį, t. y. kad jis padarė tris tyčinius nusikaltimus nuosavybei – du nesunkius ir vieną apysunkį, į nuteistojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, mokosi, nedirba, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį padarytos žalos, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė bendrinikų grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamų nusikaltimų padarymą skirdamas laisvės apribojimo bausmes ir jos trukmę nustatydamas tik nežymiai ilgesnę už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies minimalią (už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (vagystė iš V. P.) ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą), o už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (vagystė iš G. M.) – minimalią šios bausmės rūšies trukmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Taip pat šiuo atveju teismas nuteistajam taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą – jam paskirtas bausmes iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. G. paskirta galutinė laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė nei savo rūšimi, nei trukme nėra aiškiai per griežta, šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam trumpinti šią bausmę, nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės – turto – automobilio BMW 320 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas automobilį, neatsižvelgė į tai, kad jis priklauso ne jam (E. G.), o jo tėvui R. G., kuris nežinojo, jog jo automobilis yra naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Tokį prašymą ir jį grindžiančius argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais, todėl atmeta.

16. BK 67 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pagal šio straipsnio 3 dalį – baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (kaip ir kitos šioje dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės) gali būti skiriama kartu su bausme. Tai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 72 straipsniais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatyta ir BK 42 straipsnio 6 dalyje. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobiliu BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. G. kartu su bendrininkais gabeno iš nukentėjusiųjų pavogtus daiktus, kurą ir tai neabejotinai palengvino nusikalstamų veikų padarymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį automobilį pripažino nusikaltimų padarymo priemone. Ginčo dėl to byloje nėra.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas ne nusikalstamas veikas padariusio E. G., o jo tėvo R. G. vardu (2 t., b. l. 92). Tačiau priešingai nei tvirtina nuteistasis, tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas minėtą automobilį konfiskavo nepagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių duomenų visumos vertinimu padaryta išvada, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu realiai priklausė E. G.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kai ikiteisminio tyrimo metu automobilis BMW 320 valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas iš E. G. ir perduotas saugoti į UAB „A.“ aikštelę, jokių pretenzijų dėl to pats R. G. nereiškė ir dėl automobilio grąžinimo nesikreipė, o būtent nuteistasis E. G. raštu kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną su prašymu, kuriame nurodė, jog prašo grąžinti jam priklausantį tėvo R. G. vardu įregistruotą automobilį BMW 320 valst. nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99). E. G. pripažino, jog minėtas automobilis faktiškai priklausė jam, o jis įregistruotas tėvo (R. G.) vardu tik dėl to, kad būtų pigesnis automobilio draudimas. Dėl to spręstina, kad R. G. tik formaliai buvo automobilio savininkas, tačiau faktinis automobilio savininkas buvo nuteistasis E. G.. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu E. G. tvirtino, kad minėtas automobilis priklauso ne jam, o tėvui R. G., kad būtent jis pirko automobilį, mokėjo už jo draudimą, tačiau vien tai minėtos išvados nepaneigia. Iš apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos E. G. (nuteistojo motinos) parodymų matyti, kad ji nors ir patvirtino, jog automobilį BMW 320 valst. nr. (duomenys neskelbtini) pirko ji su R. G., pinigais prie automobilio pirkimo E. G. neprisidėjo, tačiau ji nurodė ir tai, kad automobilis buvo pirktas sūnums, ji ir R. G. turėjo po savo atskirą automobilį bei patvirtino, kad didesnę dalį laiko automobiliu naudojosi būtent E. G. (11 t., b. l. 82). Pats E. G. taip pat patvirtino, kad jo tėvai (R. G. ir E. G.) automobiliu nesinaudojo, neneigė, kad automobiliu jis naudojosi laisvai, savo nuožiūra. Taigi, visos aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors minėtas automobilis buvo pirktas ir įregistruotas ne E. G. vardu, tačiau būtent E. G. buvo faktinis automobilio savininkas, jis jį naudojo ir valdė savo nuožiūra ir būtent naudodamasis šiuo automobiliu, skirtingais laikotarpiais ir skirtingose vietose įvykdė tris nusikalstamas veikas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį automobilį konfiskuotinu turtu ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, jį konfiskavo.

19. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

20. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėValdas CiesiūnasDonatas Jatužis