Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent:

jis laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 6,691 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 20,8 proc., kol 2024 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. Erfurto g. 1, Vilniuje, 68-o maršruto autobuse dalinės apžiūros metu ši narkotinė medžiaga buvo pas jį rasta ir paimta policijos.

Šiais savo veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 5 d. apklaustas įtariamasis G. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. jo dėvimų rūbų kišenėje buvo rasta narkotinė medžiaga, skirta savo vartojimui. Šiuo metu atsisako duoti parodymus, pageidaus juos duoti vėliau, pasitaręs su savo pasirinktu gynėju.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 5 d. apklaustas įtariamasis G. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pranešime apie įtarime nurodytą narkotinę medžiagą – kanapes įsigijo savo vartojimui. Tiksliai jau neprisimins jos įsigijimo aplinkybių, nes tai buvo labai seniai. Nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas, vartoja retkarčiais. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant baudą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta, augalinė medžiaga iš 4 vnt. bespalvių, plastikinių, uždaromų maišelių su širdžių aplikacijomis, supakuotų į bespalvį, plastikinį, uždaromą maišelį, 2024 m. gegužės 4 d. paimtų G. A. dalinės apžiūros metu, yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 6,691 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,8 proc.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 25 punktą nagrinėjamu atveju 6,691 g kanapių (antžeminių dalių) viršija nedidelio kiekio, t. y. 5 g, ribą, bet nesiekia didelio kiekio, t. y. 500 g, ribos.

Be G. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. gegužės 5 d. tarnybiniu pranešimu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. gegužės 22 d. specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. A. laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 6,691 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 20,8 proc., kol 2024 m. gegužės 4 d. apie 18.30 val. Erfurto g. 1, Vilniuje, 68-o maršruto autobuse dalinės apžiūros metu ši narkotinė medžiaga buvo pas jį rasta ir paimta policijos. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam G. A. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 6,691 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija 20,8 proc. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines medžiagas ir jas gabeno, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas ar gabenimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalino šias aplinkybes.

Paskelbus G. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo esant galimybei sumažinti baudos dydį ir leisti mokėti ją dalimis.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę G. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę G. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. A. – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus; 2023 m. lapkričio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo dieną teistumas išnykęs; per paskutinius penkerius metus vienuolika kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos; nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros duomenys); (duomenys neskelbtini); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą baudos, nustatytos už nesunkų nusikaltimą, minimumui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 4 d. 18.30 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 09.51 val., t. y. viena diena, kuri, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kanapės (antžeminės dalys), dėžė su tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis, du vokai su objektais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. birželio 2 d. nutarimais perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 4 d. 18.30 val. iki 2024 m. gegužės 5 d. 09.51 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti G. A. galutinį baudos dydį – 38 MGL, t. y. 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio baudą.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kanapes (antžemines dalis), dėžę su tyrimo objektais ir objektų pakuotėmis, du vokus su objektais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.