Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-594/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-13
Bylos Nr.
1A-132-594/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34237-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
S. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-594/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34237-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7
(S)Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. C. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau - Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. C. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo 2020 m. lapkričio 11 d. Kardomoji priemonė - suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

UAB „K.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo S. C. priteista 401,40 eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės naudai iš S. C. priteista 67,20 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimui.

S. C. turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalių dėl žalos ir procesinių išlaidų atlyginimo priteisimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. C. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuo 14.22 vai. iki 14.26 vai. laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje uždaros akcinės bendrovės (toliau - UAB) „K.“ parduotuvėje „E.“ prekybos savitarna salėje slapta pagrobė šias įmonei priklausančias prekes: 1 pakuotę 64,90 eurų vertės tualetinio vandens „Hugo Boss Bottlend Nigtht“ (50 ml), 1 pakuotę 74,90 eurų vertės tualetinio vandens „Hugo Boss Scent“ (50 ml), 1 pakuotę 63,90 eurų vertės tualetinio vandens „Versace Dylan Blue“ (50 ml), 1 pakuotę 47,90 eurų vertės tualetinio vandens „Versace Eros“ (30 ml), 2 pakuotes po 74,90 eurų vertės kiekvieną tualetinio vandens „D&G Light Blue“ (50 ml), tuo viso pagrobdamas 401,40 eurų bendros vertės svetimą UAB „K.“ priklausantį turtą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. C. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

2.1. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausme ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir labai gailėjosi, davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Būdamas pataisos namuose, apeliantas negalės atlyginti parduotuvei padarytos žalos, kuri nėra tokia didelė ir kurią galėtų atlyginti būdamas laisvėje, ir įsidarbinęs brolio vadovaujamoje statybų įmonėje.

2.2. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis turi rūpintis sunkiai sergančiu tėvu (onkologiniu ligoniu), kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, o ir jo paties sveikatos būklė (serga hepatitu C) reikalauja gydymo, kurio pataisos namuose dirbantys medikai negali užtikrinti.

Atsiliepimas

1. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo S. C. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro nuomone, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu S. C. paskyrė pagrįstą ir ne per griežtą bausmę, tinkamai ir visapusiškai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad S. C. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris dėl nustatytų sąlygų nesilaikymo buvo panaikintas, nusikaltimą padarė sekančią dieną po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas taip pat įvertino, kad buvo nustatyta viena S. C. atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės ir pagrįstai paskyrė bausmę mažesnę negu sankcijos už šio nusikaltimo padarymą vidurkis, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Skirti švelnesnę bausmę nuteistajam nesudaro pagrindo ir jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkios būklės tėvo priežiūros (S. C. po bausmės atlikimo pas tėvą gyveno tik nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. ir iki sulaikymo 2020 m. rugsėjo 16 d., tėvas net nežinojo kur yra sūnus ir negalėjo su juo susisiekti, be to, S. C. buvo sulaikytas Kaune). Aplinkybės dėl nuteistajam nustatytos ligos egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl tai S. C. turėjo įvertinti prieš nusikalsdamas, o jo teiginiai, dėl tinkamos sveikatos priežiūros nebuvimo įkalinimo įstaigoje, tėra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nors skunde nuteistasis ir pabrėžia, kad būdamas laisvėje įsidarbins brolio įmonėje ir greičiau atlygins žalą, tačiau kaip matyti iš jo veiksmų, išėjęs iš pataisos namų, jis nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. niekur nedirbo ir nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Įvertinus visus šiuos duomenis, nėra pagrindo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Motyvuojamoji dalis

2. Nuteistojo S. C. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su S. C. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. C. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

1.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

2. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl S. C. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), S. C. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis teisiamas jau penktą kartą, iš kurių keturi teistumai yra už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes), du kartus yra teistas Jungtinėje Karalystėje, taip pat už vagystes (t. 1, b. 1. 120-134), nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be to, nusikalstamą veiką įvykdė sekančią dieną po paleidimo iš pataisos namų, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už smulkias vagystes bei neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos namuose atliekant bausmę (t. 1, b. 1. 135-145), skirtų baudų nemoka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. 1. 146), Sodros duomenimis legalaus darbo nėra dirbęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. 1. 147). Teismas taip pat nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Buvo atsižvelgta ir į tai, kad S. C. slapta pagrobto turto vertė, t. y. faktiškai padaryta žala tik šiek tiek daugiau nei 3 MGL viršijo BK 178 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos vagystės dalyko minimalią vertę. Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. C. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, todėl skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Pripažinti, kad už nusikalstamą veiką paskirta bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek S. C., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

3. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju S. C. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siekiant nuteistojo elgesio korekcijos išimtinai teigiama linkme, praeityje apeliantui buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyko, jis ir toliau darė iš esmės analogiškas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką S. C. padarė 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. baigė atlikti pagal 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį paskirtą 1 metų, 3 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje. Be to, praeityje nuteistasis buvo ne kartą baustas ir dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tame tarpe ir už smulkias vagystes (t. 1, b. l. 135-145). Toks S. C. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus, todėl skirti švelnesnę BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir S. C. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis, išsamių ir nuoseklių parodymų davimas, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę dar sumažinant vienu trečdaliu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas.

4. Vertinant nuteistojo apeliacinį skundą pastebėtina ir tai, kad jis niekur nedirba, darbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, kas, įvertinus nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas ir iš to gaunamos pajamos yra pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų jokių pastangų siekiant įsidarbinti S. C. nededa, jų nedėjo ir praeityje - Sodros duomenimis, S. C. nėra niekur oficialiai dirbęs (t. 1, b. l. 146). Užimtumo tarnyboje paskutinį kartą buvo registruotas 2017 m. liepos 31 d., tačiau darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius 2017 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 147). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis lėšų savo poreikių patenkinimui yra linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu, kas iš esmės jį taip pat charakterizuoja labiau neigiamai. Nors skunde pabrėžiama, kad nuteistasis, būdamas laisvėje įsidarbintų brolio statybinėje įmonėje ir galėtų greičiau atlyginti žalą parduotuvei, tačiau šios aplinkybės, visų bylos duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skiriant švelnesnę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį nei laisvės atėmimas. Juo labiau, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų nuteistasis nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. (sulaikymo) niekur nedirbo ir nebuvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 146-147), jokių objektyvių jo įsidarbinimą patvirtinančių duomenų S. C. nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

5. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis turi rūpintis garbaus amžiaus sunkiai sergančiu tėčiu, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su šeimos narių priežiūra ir pan. nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų nuteistojo tėvas nurodė, kad sūnus grįžęs iš pataisos namų pas jį svečiavosi iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., kur jis išvyko ir kur randasi jis nežino (t. 1, b. l. 59), S. C. gyvenamojoje vietoje nebuvo rastas, buvo paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 75) ir jis sulaikytas (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 77-81), todėl kyla abejonių dėl nuteistojo teiginių apie būtinybę prižiūrėti garbaus amžiaus prastos sveikatos tėvą, pagrįstumo. Juolab, kad paties S. C. teigimu, jis turi brolį, duomenų, kad pastarasis negalėtų prižiūrėti garbaus amžiaus tėvą, teisėjų kolegija nenustatė.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo skirti švelnesnę bausmę dėl jo sveikatos būklės (skunde nurodoma, kad nuteistasis serga hepatitu C). Apeliantas kartu su skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad BVK yra numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų pirminio lygio ambulatorinę nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK 174 straipsnio 2 dalis). Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 straipsnio 4 ir 5 dalys). Minėtos įstatymo nuostatos patvirtina, kad, netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam yra garantuojama ir esant reikalui suteikiama tinkama sveikatos priežiūra.

7. Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju nebuvo taikytos pagrįstai. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių (nutarties 7-9 punktai) jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir apeliantui turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatyta. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

8. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo S. C. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. C. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, šioje byloje nenustatyta, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą pagrindo nėra.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę S. C. paskyrė atlikti pataisos namuose. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad tokią teismo pareigą nustačiusi BK 50 straipsnio 3 dalis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. Įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su nurodymu S. C. paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, yra šalintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. C. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą S. C. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje 2020 m. lapkričio 11d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė