- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1S-146-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01155-2008-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. (A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 180 straipsnio l dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
1.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. J. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 27d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis A. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo bei dėjo pakankamai pastangų, kad įrodytų pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliekamas pagal OAS‘ys metodiką, yra pakitęs nuo 82 iki 42 balų, kas parodo pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tokių skunde dėstomų motyvų kontekste nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigos pažyma Nr.4D-2018/1-894, 2019 m. gruodžio 12 d. atlikto tyrimo rezultatas parodė, kad naudojama OAS‘ys metodika neturi tikslaus vertinimo, t. y. nėra nustatyta kaip tiksliai ir už kokius veiksmus turi būti mažinami rizikos balai. Kreipiantis į pataisos įstaigos darbuotojus, jam pareiškiama, kad nėra aišku, ką dar jis turėtų padaryti, kad balai dar mažėtų. Kadangi teismai nurodo mažinti rizikos balus, o pataisos namai nežino kaip tai padaryti, jis nuo to nukenčia, nes negali pradėti integruotis savo gyvenamojoje vietoje. A. J. teigimu, jis laikomas manipuliacijoje, kadangi OAS‘ys neveikia tinkamai, įvykdęs įpareigojimus, nustatytus po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo, jis vėl yra nesuprantamai siuntinėjamas kažką atlikti, kad jam būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas.
Šalies argumentai
4.2. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos, buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, galimybę dirbti laisvėje, be to, dirba ir šiuo metu, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Tai rodo teigiamas išvadas. Tvirtas ryšis su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. Nuteistojo teigimu, jo pasiruošimą laisvėje laikytis socialinių elgesio normų rodo ir tai, kad bausmę ganėtinai ilgai jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, buvo skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose. Be to, Komisijos nutarime nustatyta, kad jis įvykdė nustatytas rekomendacijas - neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau apylinkės teismo nutartyje, pažeidžiant jo teisėtus lūkesčius, dedamos pastangos liko neįvertintos. Apylinkės teismas taip pat neįvertino to, kad nuteistasis yra laikomas atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos namų teritorijos ir nekelia jokio pavojaus visuomenei, lankosi namuose, o suteiktas lygtinis paleidimas padėtų jam įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, gauti didesnį atlyginimą, kad padidintų jo galimybes padėti šeimai, didesnėmis dalimis išmokėti ieškinį, ir tuo pagerintų jo integraciją.
4.3. Žemesnės instancijos teismas taip pat nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Be to, A. J. nurodo ir tai, kad 2017 metais Europos žmogaus teisių teismas byloje Maksimavičius ir kiti prieš Lietuvą pripažino, kad nepagristai nėra sudaromos sąlygos į lygtinį paleidimą nuteistiesiems iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į šią bylą, nėra suprantama, kodėl jam nėra suteikiama teisė į lygtinį paleidimą, kai jo neatlikta bausmės dalis yra 4 metai, kada ir kaip jis turės integruotis į laisvę, jei jam netaikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad bausmę jis atlieka nuo 2008 m., taigi, yra atlikęs pakankamai didelę bausmės dalį.
4.4. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, A. J. nurodo, jog įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą bei jo asmens bylos duomenis, darytina išvada, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.
7. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).
8. Nors A. J. mano atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji pagrindai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, bei vienas iš materialiųjų BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų, nes nuteistasis įvykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. J. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą bei net keturias specialybes, nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti ir tęsia darbą iki šiol, padengė skolas pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nesilaikė subkultūros tradicijų, neišreiškė diskriminacinio pobūdžio minčių, teigiamai vertino jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, buvo skatintas. Taip pat nustatyti ir šeši jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo A. J. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog A. J. daro akivaizdžią ir įtikinančią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OAS‘ys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, jog A. J., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei – pagal OAS‘ys metodiką nustatyti 42 balai. Be to, A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balai – iš nustatomų 42 balų, 34 balai yra statiniai, o likusieji 8 dinaminiai. Pastebėtina ir tai, kad dinaminių balų pokytis (jų sumažinimas) bent 3 balais įtakotų nuteistojo priskyrimą nebe vidutinei, o žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kas neabejotinai būtų vertinama jo naudai pakartotinai svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad pastaruoju metu A. J. vertinimo rezultatai kito labai nežymiai – nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo sumažėjo vos 1 balu. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdus patvirtinimas, jog nuteistojo daroma pažanga, nepaisant to, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nuo pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. rugpjūčio 2 d., sumažėjo 40 balų, vis dar nėra pakankama išvadai, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde kritikuoja pačią OAS‘ys metodiką, nurodo, jog ji yra netiksli, kadangi nėra aišku už kokius konkrečius veiksmus turi būti mažinami ar didinami rizikos balai, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti pagal šią metodiką gautais rezultatais, kadangi ji aprobuota teisės aktų nustatyta tvarka ir iki šiol nebuvo panaikinta.
11. Analizuojant A. J. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, drausmine tvarka buvo baustas net dešimt kartų (viso nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų taisykles jis pažeidė net aštuoniolika kartų, tačiau likusiais atvejais nuspręsta apsiriboti jo svarstymu drausminėje komisijoje, neskiriant nuobaudos), skatintas keturiolika kartų. Be to, dalis jo padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo itin šiurkštūs – pavyzdžiui, du kartus A. J. buvo baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, tris kartus už uždraustų daiktų laikymą, vieną kartą už fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimą bei kartą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje - 2009 m., 2010 m., bet ir 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2018 m., o nuo paskutinio pažeidimo padarymo, praėjo vos kiek daugiau nei vieneri metai. Po to, kai 2018 m. lapkričio 23 d. nuteistasis nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, jis buvo skatintas vos du kartus. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų pobūdis bei padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog A. J. yra linkęs šiurkščiai pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Įvertinusi tai, kad iki laikotarpio, nuo kurio nuteistasis daugiau nebedarė pažeidimų, pataisos įstaigoje nustatytas taisykles jis pažeidė net aštuoniolika kartų, bei tai, kad po paskutinio pažeidimo padarymo praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, po to jis buvo paskatintas vos du kartus, teisėjų kolegija mano, jog A. J. dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.
12. Nuteistojo padaryti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimai nagrinėjamu atveju yra itin aktualūs dar ir dėl to, kad dalies jų pobūdis akivaizdžiai atspindi tai, jog A. J. yra linkęs kritiškai nevertinti savo elgesio. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad A. J. bausmę, be kita ko, atlieka už pasikėsinimą apiplėšti, plėšimą bei nužudymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip jau minėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka buvo baustas tiek už psichotropinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų vartojimą, tiek už fizinio smurto prieš kitus asmenis naudojimą.
13. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas jo teisėtų lūkesčių principą. Nors apylinkės teismas atskirai neanalizavo kiekvienos nuteistąjį, jo elgesį pataisos namuose apibūdinančios aplinkybės, nepasisakė dėl kiekvieno nustatyto jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio, apsiribodamas tik jų išvardijimu, tačiau tai nereiškia, jog šių aplinkybių bei veiksnių jis nevertino, svarstydamas, ar A. J. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas.
14. A. J. skunde itin akcentuoja tai, jog šiuo metu jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos įstaigos ribų, be to, trumpalaikių išvykų metu grįžta į namus, kas, anot nuteistojo, įrodo, jog jis nekelia jokio pavojaus visuomenei. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad A. J., būdamas už pataisos namų teritorijos, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos, dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasilėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo ir paleistas lygtinai. Juo labiau, įvertinus tą aplinkybę, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojami asmenys.
15. Išsamiai atsakydamas į skundo argumentus, apygardos teismas taip pat pažymi, jog nuteistojo skunde minimas 2017 m. gegužės 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, galimybės kreiptis dėl bausmės sušvelninimo užtikrinimo ir konstatuota, jog jau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo metu asmuo turi aiškiai žinoti, kokiomis sąlygomis ir kada jis galės kreiptis dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo. Tuo tarpu šiuo atveju A. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, o būtent Bausmių vykdymo kodeksas, numato aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji, pageidaujantys būti paleisti lygtinai.
16. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, ir kiti baudžiamosios teisės principai. Kuo pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuspręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus A. J. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą. Toks pakankamai motyvuotas įvertinimas, nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. J. vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. J. (A. J.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.