Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per artimą giminaitį – močiutę) 2020 m. birželio 4 d.; trečiajam asmeniui A. B. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – įteikti asmeniškai 2020 m. birželio 17 d.

Kadangi atsakovas tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario 4 d. atsakovui banko pavedimu pervedė 410 Eur, 2020 m. vasario 10 d. banko pavedimu pervedė 390 Eur, 2020 m. vasario 12 d. banko pavedimu pervedė 350 Eur ir 2020 m. vasario 13 d. banko pavedimu pervedė 150 Eur, viso – 1 300 Eur. Pasak ieškovės, atsakovas paprašė, kad ieškovė pervestų pinigus į jo nurodytą sąskaitą, kuri priklauso trečiajam asmeniui A. B.. Šalys susitarė, jog atsakovas pinigus grąžins kelių savaičių laikotarpyje, tačiau pinigų atsakovas taip ir negrąžino.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Paskolos sutarties formą reglamentuojančiame CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė. Šios straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas pateikdamas minėtos teisės normos aiškinimą yra nurodęs, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikymas nors ir nesąlygoja paties sandorio negaliojimo, tačiau tokios sutarties sudarymo įrodinėjimas yra ribojamas. Tokiu atveju, ieškovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

Nagrinėjamu atveju pinigų pervedimą patvirtina byloje pateikti banko mokėjimo pavedimo duomenys. Iš išreikalautos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-24129-20 matyti, jog atsakovas pripažino pareigą grąžinti ieškovės jam sumokėtas lėšas, paskolinių santykių tarp šalių buvimą neginčijo gavęs ieškinį, todėl formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, jog byloje nustatyti du paskolos santykiams būtini elementai, kurie leidžia teismui konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniais santykiai.

Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovas su ieškove iki šio sprendimo priėmimo dienos būtų atsiskaitęs dėl reikalaujamos sumos (CPK 178, 185 straipsniai), atsiliepimo į ieškinį atsakovas taip pat nepateikė, nors ieškinys su priedais atsakovui įteiktas tinkamai, atsakovas ieškovės skolos ir jos dydžio neginčija. Todėl aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistina 1 300 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 29 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 500 Eur už teisines paslaugas, iš viso – 529 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) negrąžintos skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 529 Eur (penkių šimtų dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.