Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-543/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
1-73-543/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37774-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-543/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37774-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.9; 2.3.6.4.4.4; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,dalyvaujant prokurorei R. U.,kaltinamajam K. K., jo gynėjui A. Z.,nukentėjusiajai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. K. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. K., tai yra rankomis sučiupo A. K. už kaklo ir kairės rankos riešo ir stipriai spausdamas tempė ją buto koridoriuje, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. K. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja, nors ir nesusituokę, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, abu augina mažametę dukrą. Rugsėjo 20 dieną po pietų į namus sugrįžo išgėręs alaus, todėl supykusi A. jam liepė išeiti iš namų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis pasiliko virtuvėje, A. vis ateidavo ir jam priekaištaudavo dėl netinkamo elgesio, todėl jis labai susinervino, paėmė ir atsuko dujas, norėdamas pakenkti sau. A. bandė dujas užsukti, liepė nekvailioti, todėl, paėmęs ją už sprando ir už rankos, išstūmė pro duris, o pats iš vidaus užsibarikadavo virtuvėje. Norėdamas sau kažką blogo pasidaryti, nupjovė dujų žarnelę, bet, pajutęs dujų kvapą, užsuko pagrindinį dujų kraną. Atidarė langą ir pradėjo dujas vėdinti. Išėjęs iš virtuvės, A. ir dukters bute nerado, jos buvo išėjusios. Jis taip pat iš buto pasišalino. Atsukdamas dujų čiaupą ir nupjaudamas žarnelę, norėjo pakenkti tik sau. Jokių grasinimų A. neišsakė, negrasino jos tokiu būdu nužudyti. Priešingai, išstūmė ją iš virtuvės ir neleido jai įeiti, kad jai nepakenktų. Dėl sukelto skausmo nukentėjusiajai labai gailisi, su A. susitaikė, jie ir toliau gyvena kartu, gerai sutaria, po to įvykio visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad rugsėjo 20 d. K. namo sugrįžo išgėręs, todėl ji labai susinervino, dėl tokio jo elgesio pradėjo priekaištauti, liepė jam išeiti iš namų. Jie susipyko, K. nuėjo į virtuvę, ji atėjo iš paskos ir vėl jam liepė išeiti. Tuomet K. paėmė ją už rankos ir už sprando ir bandė išstumti per virtuvės duris, ji tam priešinosi. Po tokių jo veiksmų ant jos rankos buvo likusi žymė, kurią įvykio vietoje parodė policijos pareigūnams. Dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Kai virtuvėje pamatė nupjautą dujų žarnelę, išsigando, kad K. sau ko nors blogo nepadarytų. Dėl savęs tikrai nebijojo, nes su mergaite iš karto išėjo iš buto. K. ją stūmė per duris, kai ji bandė užsukti dujinės viryklės čiaupus. K. jai negrasino, kad susprogdins. Ji suprato, kad K. nori pakenkti sau. Kai ją išstūmė iš virtuvės, nuėjusi į kambarį ir pajautusi dujų kvapą, pasiėmė dukrą ir išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Mano, kad, atsukdamas dujas, K. jai jokios grėsmės nesukėlė, nes ji netrukdoma galėjo išeiti iš buto. Išeinant iš buto, K. jos sulaikyti nebandė, nes tuo metu buvo virtuvėje iš vidaus užsitrenkęs duris. Kada jis nupjovė dujų žarnelę, ji nemačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu prikalbėjo daugiau, negu iš tikrųjų buvo, nes buvo supykusi dėl sugyventinio elgesio, todėl jį apkalbėjo.

Liudytojas T. K. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą nuvykti dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie vieno iš daugiabučių pasitiko jauna mergina, kuri laikė ant rankų mažametį, buvo apsiverkusi ir susijaudinusi. Lydėdama link gyvenamosios vietos, papasakojo, kad vyras prieš ją naudojo smurtą, parodė paraudimą ant rankos, sakė, kad jis gali būti bute, liepė elgtis atsargiai, nes manė, kad gali būti atsuktos dujos. Įėjus į butą, jautėsi dujų kvapas. Virtuvėje buvo nupjauta dujų guminė žarna. Nukentėjusioji pasakė, kad nepilnai užsuktos dujos ir pati pataisė tą dujų kraną. Kol buvo rašomas pareiškimas, į namus atvyko nukentėjusiosios giminaičiai, kurie susisekė su įtariamuoju. Įtariamasis pats atėjo į namus, jis buvo sulaikytas. Ar nukentėjusioji minėjo apie grasinimą nužudyti, neatsimena.

Šalies argumentai

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad rugsėjo 20 d. į policijos įstaigą telefonu kreipėsi A. K., kuri pareiškime nurodė, kad sugyventinis K. K., grįžęs į namus, virtuvėje pradėjo gerti alų. Būdama miegamajame, išgirdusi kad K. K. eina link šio kambario, pasitiko jį tarpduryje. Tada jis čiupo viena ranka jai už kaklo, o su kita – už kairės rankos riešo. Stipriai spausdamas kaklą ir ranką, tempė link koridoriaus, sakydamas dingti iš buto, paskui paleido. K. K. nuėjus į virtuvę, įtardama kažką negero, ji taip pat nuėjo į virtuvę. Pamatė, kad K. atsukęs visas dujinės viryklės angas, pro jas leidžia dujas. Liepė jai pasakyti telefono kodą, o, jeigu nepasakys, susprogdins visą namą. Ji užsuko dujas, o K., pasiėmęs peilį, pasidėjo jį prie dujotiekio žarnos ir bandė ją pjauti. Įtardama, kad jis gali nupjauti žarną, išėjo iš virtuvės pas dukrą, o K. užsitrenkė virtuvės duris ir jas kažkuo užrėmė. Netrukus pajuto stiprų dujų kvapą, todėl atsikėlė ir su dukra pabėgo iš buto bei paskambino policijos pareigūnams. Grįžo į butą su policijos pareigūnais, pamatė, kad K. buvo nupjovęs dujotiekio žarną ir bute leido dujas. Dujų kvapas bute buvo pakankamai aitrus. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas kaklo bei kairės rankos srityje. Mano, kad grasinimai susprogdinti butą bei sutrikdyti jos bei jos dukters sveikatą buvo pakankamai realūs (b. l. 2).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Virtuvėje yra dujinė viryklė. Dujų žarna, iš skaitiklio vedanti link dujinės viryklės, nupjauta. Apžiūros metu juntamas aitrus specifinis kvapas (b. l. 3, 9-15).

Apžiūros protokole užfiksuota A. K. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis. Pokalbio metu A. K. nurodo adresą – (duomenys neskelbtini), prašo greičiau atvykti, nurodo, kad ją muša sugyventinis K. K. (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo šeimos narys.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais t. y. kaltinamojo paaiškinimais, kad jis pykčio pasekoje suėmė sugyventinei už sprando ir už rankos ir taip laikydamas ją stūmė per duris, nukentėjusiosios A. K. parodymais, kad K. nuėjus į virtuvę, ji atėjo iš paskos, tada K. paėmė ją už rankos ir už sprando ir bandė išstumti per virtuvės duris, ji tam priešinosi, po tokių jo veiksmų ant jos rankos buvo likusi žymė, kurią įvykio vietoje parodė policijos pareigūnams, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, liudytojo T. K. parodymais, kad nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji pranešė apie sugyventinio naudotą smurtą, rodė paraudusią ranką – nustatyta, kad kaltinamasis K. K., veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. rankomis sučiupdamas A. K. už kaklo ir kairės rankos riešo, stipriai spausdamas ir tempdamas ją buto koridoriuje, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai t. y. nukentėjusiai bus sukeltas fizinis skausmas, tokiais savo aktyviais veiksmais sąmoningai tokių pasekmių siekė. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo K. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, jog kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.

Kaltinamajam K. K. kaltinimas dar buvo pateiktas ir dėl to, jog jis tuo pačiu metu ir toje pat vietoje smurto artimoje aplinkoje metu buto virtuvėje atsuko dujinės viryklės čiaupus, nupjovė dujotiekio žarną, leido į butą gamtines dujas, grasino susprogdinti visą namą, tokiais veiksmais grasino nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse yra pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu, kitais būdais, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Vertinant, ar kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką, teismas privalo įvertinti, ar toks grasinimas buvo išreikštas ir ar šis išreikštas grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas, ir ar būtent taip tą grasinimą suvokė. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusioji, ar ji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš kaltinamojo K. K. paaiškinimų matyti, kad jis pripažino smurtavęs savo sugyventinės atžvilgiu, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, kad atsukdamas dujinės viryklės čiaupus ir nupjaudamas dujotiekio žarną, grasino susprogdinti visą namą, tokiais veiksmais grasino nužudyti A. K. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Kaltinamasis nurodė, kad neneigia, jog konflikto metu atsuko dujinės viryklės čiaupus ir nupjovė guminę dujotiekio žarnelę, tačiau tai darė siekdamas pakenkti sau, o ne nukentėjusiajai. Priešingai, nenorėdamas, kad A. dėl tokių jo veiksmų atsitiktų kas nors blogo, jėga ją išstūmė iš virtuvės ir, kad nukentėjusioji negalėtų patekti, užrėmė virtuvės duris. Jokių grasinimų A. neišsakė, nesakė, kad susprogdins namą, be to, A. bet kuriuo momentu galėjo išeiti iš buto, nes durys nebuvo užrakintos. Nukentėjusioji A. K. patvirtino, kad rugsėjo 20 d. grįžus sutuoktiniui neblaiviam, ji labai susinervino, pirma pradėjo žodinį konfliktą reikalaudama, kad pastarasis išeitų iš namų. Pamačiusi nupjautą dujų žarnelę, išsigando, kad K. sau ko nors blogo nepadarytų. Dėl savęs tikrai nebijojo, nes su mergaite iš karto išėjo iš buto. K. ją stūmė per duris, kai ji bandė užsukti dujinės viryklės čiaupus. K. jai negrasino, kad susprogdins. Ji suprato, kad K. nori pakenkti sau. Kai ją išstūmė iš virtuvės, nuėjusi į kambarį ir pajautusi dujų kvapą, pasiėmė dukrą ir išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Mano, kad, atsukdamas dujas, K. jai jokios grėsmės nesukėlė, nes ji netrukdoma galėjo išeiti iš buto. Išeinant iš buto, K. jos sulaikyti nebandė, nes tuo metu buvo virtuvėje iš vidaus užsitrenkęs duris. Kada jis nupjovė dujų žarnelę, ji nemačiusi. Skambindama bendru pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtauja. Liudytojas T. K. patvirtino, kad į įvykio vietą važiavo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus, pasitiko jauna mergina, kuri laikė ant rankų mažametį, buvo apsiverkusi ir susijaudinusi. Lydėdama link gyvenamosios vietos, papasakojo, kad vyras prieš ją naudojo smurtą, parodė paraudimą ant rankos, sakė, kad jis gali būti bute, liepė elgtis atsargiai, nes manė, kad gali būti atsuktos dujos. Įėjus į butą, jautėsi dujų kvapas. Virtuvėje buvo nupjauta dujų guminė žarna. Nukentėjusioji pasakė, kad nepilnai užsuktos dujos ir pati pataisė tą dujų kraną. Ar nukentėjusioji minėjo apie grasinimą nužudyti, neatsimena. Apžiūros protokole užfiksuota A. K. ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis. Pokalbio metu A. K. prašė greičiau atvykti, nurodo, kad ją muša sugyventinis K. K. (b. l. 55-56). Apie grasinimus susprogdinti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą pareiškėja nepranešė. Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėties, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas. Bylos duomenimis t. y. kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios A. K. parodymais, duotais teisme, liudytojo T. K. parodymais, rašytiniais bylos dokumentais nustatyta, kad kaltinamasis K. K. konflikto metu atsuko dujinės viryklės čiaupus ir nupjovė guminę dujotiekio žarnelę, tačiau tai darė siekdamas pakenkti sau, o ne nukentėjusiajai. Visi tolimesni kaltinamojo veiksmai t. y. nukentėjusiosios išstūmimas iš virtuvės, virtuvės durų užsitrenkimas iš vidaus, iš esmės patvirtina kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog jis neketino pakenkti nukentėjusiajai, nesiekė, kad A. dėl tokių jo veiksmų atsitiktų kas nors blogo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole deklaratyviai nurodė, kad grasinimai susprogdinti butą bei sutrikdyti jos bei jos dukters sveikatą buvo pakankamai realūs, negali būti pripažinti neginčijamu įrodymu, jog toks grasinimas buvo realus ir nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas, nes teisme šios aplinkybės nepatvirtino nei pati nukentėjusioji, nei kuris nors kitas iš apklaustų asmenų. Tai, kad nukentėjusioji, pajutusi dujų kvapą, pasiėmė dukrą ir laisvai, kaltinamojo netrukdoma išėjo iš buto, iškvietė policijos pareigūnus, rodo, kad nukentėjusioji sugyventinio elgesį suprato ir vertino ne kaip realų grasinimą ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o kaip siekį pakenkti sau pačiam ar sužaloti jų turtą. Taigi, remiantis BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.). Įvertinus tai, kas aptarta, kaltinamasis K. K. išteisintinas, nepadarius veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Lengvinančia kaltinamojo K. K. atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusio, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo K. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Praeityje kaltinamasis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu. Jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 107 – 116, 117). Kaltinamasis dirba (b. l. 122), išimtinai teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) bendruomenės (b.l. 158), susitaikė su nukentėjusiaja ir toliau veda bendrą ūkį, abu prižiūri ir auklėja mažametę dukrą, iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų nustatyta, kad po įvykio kaltinamasis nevartoja alkoholinių gėrimų.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nustatytą vieną lengvinančią bei vieną sunkinančią kaltinamojo atsakomybę aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, sunkių padarinių nesukėlė, kad pati nukentėjusioji buvo aktyvi pradinio konflikto dalyvė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 20 d. 17 val., paleistas 2020 m. rugsėjo 22 d. 14.15 val. (b. l. 64, 100). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 140 straipsnio 9 dalis). K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tęsti darbą.

K. K. pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė