- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- 2-220-775/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- M. A. V.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Raimondas Lignugaris
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovei ir jos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovei ir jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovei M. A. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės M. A. V. patikslintą priešieškinį ieškovei J. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą taip: atsakovei paskirti naudotis 1/3 dalį žemės sklypo, plane pažymėtą raide „A“, ieškovei paskirti naudotis 2/3 dalis žemės sklypo, plane pažymėtas raide „B“ (b. l. 53), taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė ir atsakovė yra 0,3397 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, ieškovei priklauso 2/3 dalys, atsakovei – 1/3 dalis žemės sklypo. Ieškovė dar neprasidėjus teisminiam ginčui atsakovei pateikė UAB „Valakas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko. Pagal atsakovės pageidavimą Kauno m. 23-ajame notaro biure buvo parengtas kitas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas, tačiau sutartu laiku atsakovė neatvyko notariškai patvirtinti susitarimo. Ieškovė nurodė, jog siekdama tinkamo sklypo suskirstymo ji atsisakė bendro įvažiavimo, iš gretimo sklypo bus daromas atskiras įvažiavimas. Pagal ieškovės siūlomą projektą nebūtų bendrų sklypo dalių, kad tarp šalių nekiltų konfliktų. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jokia faktinė naudojimosi tvarka nėra nusistovėjusi, atsakovė savo daržą darėsi ten, kur norėjo, nors nežinojo, kur jos sklypo ribos, nes ankstesni savininkai savo sklypo dalies neprižiūrėjo, tik paskutinius keturis metus ieškovė tą sklypo dalį prižiūri. Ieškovė taip pat paaiškino, jog ji vengia eiti į atsakovės sklypo dalį, kadangi su atsakove kyla konfliktai.
Atsiliepimas
Atsakovė M. A. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 22-24), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė M. A. V. pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą UAB „Valakas“ parengtą projektą (b. l. 69), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog faktiškai yra nusistovėjusi kitokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, ieškovės pateiktas planas pažeidžia atsakovės interesus, kadangi ieškovė nori užimti tą sklypo dalį, kurioje atsakovė prieš 4 metus sodino medelius, ieškovė užėmė 10 arų daugiau, nustūmė atsakovę į pamiškę, ieškovė pasisavino žemę, lenda į atsakovės kiemą. Atsakovė sutiko su ieškovės ketinimais pasidaryti atskirą įvažiavimą, tačiau nesutiko, kad ieškovei tektų dalis, kurioje yra atsakovės sodas, atsakovė nenori, kad ieškovė vaikščiotų po jos kiemą. M. A. V. nurodė, jog pagal ieškovės planą atsakovei nėra galimybės patekti prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato – tvarto su transporto priemonėmis, todėl atsakovė bus priversta malkas nuo kiemo vidurio susinešti rankomis. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktą planą ieškovei tenkanti dalis yra ženkliai didesnė, nei jai iš tikrųjų priklauso. Dėl šių priežasčių teismas turėtų patvirtinti atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, kadangi taip būtų užtikrinta galimybė atsakovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančius statinius, jais naudotis, jai priklausytų pačios sodintas sodas ir iškasta kūdra. Atsakovė nurodė, jog sklype esančios tvoros statytos seniai, prieš 50 m., atsakovė tvorų neperkėlinėjo. Be to, ieškovei priklauso gretimas žemės sklypas, todėl 3,5 m. pločio žemės sklypo juosta gali būti prijungta prie gretimo sklypo.
Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, nurodė, jog su reikalavimu nesutinka, nes atsakovė ikiteismine tvarka su ieškove nebendradarbiavo, neteikė savo pasiūlymų, atsakovės teismui pateiktas planas neatitinka protingumo kriterijų, sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti, o atsakovės pateiktame plane formuojamas „apendicitas“ (3,46 m. pločio), kuriuo nebus įmanoma tinkamai naudotis, ta dalimi atsakovė visada naudojosi, laikė ten savo vištas, tik ieškovei pradėjus tverti tvorą atsakovė 2014 m. pavasarį savąją perkėlė toliau. Atsakovės teiginiai, jog nusistovėjusi tokia naudojimosi tvarka, yra nepagrįsti, nes tik prasidėjus teisminiam ginčui atsakovė perkėlė tvorą ir savo lauko tualetą prie ūkinio pastato. Atsakovės sodinukai buvo pasodinti bendrai naudojamame sklype be ieškovės sutikimo, sodinukai labai jauni, susodinti naujai ir juos galima persodinti į kitą vietą, jie vieną kartą jau yra perkelti, senasis sodas yra bendrai sodinti medžiai. Dėl atsakovės argumentų, jog ieškovei paskirtas didesnis plotas, nei jai priklauso, J. B. nurodo, jog pasitiki savo srities specialisto matininko S. V. atliktais matavimais, atsakovė savo nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovės atstovas pabrėžė, kad nepagrįstas atsakovės argumentas dėl galimybės prijungti ieškovei priskirtiną 3,5 m. pločio žemės sklypo dalį prie gretimo ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadangi skiriasi šių dviejų sklypų paskirtys, tai atskiri vienetai, todėl prijungti „apendicito“ prie kito ieškovės sklypo nėra galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 minėto žemės sklypo, atsakovei – 1/3 dalis (b. l. 7-8). Kauno miesto 23-ajame notaro biure ieškovė 2014-04-02 15.00 val. buvo užsiregistravusi patvirtinti sutartį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo su bendraturte atsakove, tačiau šalys numatytu laiku pasirašyti sutarties neatvyko (b. l. 9). Ieškovė į bylą pateikė du projektinius pasiūlymus (b. l. 10, 11), kurie atsakovei buvo pasiūlyti iki iškeliant bylą teisme. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2013-11-04 priėmė sprendimą dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre (b. l. 12). Ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pagal kurį ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (b. l. 53). Atsakovė taip pat pateikė savo siūlomą projektą dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (b.l. 69).Atsakovė pateikė nuotraukas, kuriomis įrodinėja faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką (b. l. 32-34).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt. ).
Šalys byloje pateikė po kelis naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantus. Galutinai patikslinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, ieškovė prašė naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateiktą pasiūlymą (b.l. 53), o atsakovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą (b.l. 69).
Teismas, įvertinęs šalių pasiūlymus, konstatuoja, jog ieškovės pasiūlyta žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal matininko S. V. paruoštą planą yra patogi, aiškiai apibrėžtos žemės sklypo dalių ribos bei kontūrai, atitinka šalių turimoms nuosavybės dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra jai skirtinoje žemės sklypo dalyje. Kaip nurodė ieškovė, pagal jos pateiktą pasiūlymą atsakovė viena naudotųsi įvažiavimu į savo sklypo dalį, nes ieškovė į savo dalį darytųsi atskirą įvažiavimą.
Atsakovė nurodė, jog su ieškovės pasiūlymu nesutinka, nes dalis naujai pasodinto sodo patenka į ieškovės sklypo dalį, atsakovei bus nepatogu sunkvežimiu atsivešti malkų ir jas iškrauti, taip pat nurodė, jog matininkas neteisingai paskaičiavo žemės sklypo dalių plotus.
Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pati atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog iki žemės sklypo dalį įsigyjant ieškovei, faktiškai jokios naudojimosi sklypu tvarkos nebuvo nustatyta, atsakovė naudojosi sklypu taip kaip ji norėjo. Prieš keturis metus ji savo nuožiūra pasodino jaunų vaismedžių taip pat negavusi kitų bendraturčių sutikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog taip elgdamasi atsakovė pati rizikavo ir turėjo įvertinti tai, jog jai priklauso tik 1/3 dalis žemės sklypo. Be to, pažymėtina, jog atsakovė teismui nepateikė jokių įrosimų, kad dalis jos minimo sodo tikrai patenka į ieškovės sklypo dalį.
Atsakovė nurodė, jog pagal ieškovės projektą jos šeimai bus sunku sandėliuoti malkas, nes sunkvežimis jas turės išversti beveik šalia namo laiptų ir jiems patiems karučiu jas teks dar tolokai vežti iki malkinės. Pagal atsakovės projektą tai būtų galima padaryti daug patogiau, t.y. malkas išversti arčiau malkinės ir tada liktų tik jas susikrauti. Tačiau teismo nuomone šis argumentas negali būti esminis nustatant naudojimosi tvarką, nes atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis žemės sklypo.
Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentą dėl neteisingai ieškovės projekte paskaičiuotų žemės sklypo dalių plotų, nes tai yra tik subjektyvi atsakovės nuomonė, nepagrįsta jokiais tinkamais rašytiniais įrodymais.
Siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Teismas pažymi, jog atsakovės pateiktas projektas atmestinas dar ir todėl, kad jame nustatant ieškovės sklypo dalį yra suformuotas ilgas, 3,46 m pločio žemės ruožas, įsiterpiantis tarp žemės sklypo ribos ir atsakovei priklausančios sklypo dalies. Tokia tvarka būtų neracionali, nustatytų neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, nes tokio siauro žemės ruožo neįmanoma būtų racionaliai panaudoti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog anksčiau šiuo žemės ruožu naudojosi atsakovė, jį buvo apsitvėrusi, laikė vištas, ten buvo jos lauko tualetas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitinka ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai), todėl naudojimosi žemės sklypu 3397 kv m, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustato pagal ieškovės J. B. prie 2014 10 28 patikslinto ieškinio pateiktą UAB „Valakas“ matininko S. V. planą (b.l. 53).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 41,71 € žyminį mokestį (b. l. 6A), bylos nagrinėjimo metu turėjo 434,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 14), iš viso ieškovė turėjo 476,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios sumos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Atsakovė taip pat įpareigotina sumokėti 50 proc. žyminio mokesčio, kurį turėjo sumokėti pateikdama teismui priešieškinį, t. y. 21 Eur (b. l. 27, 35-36) bei 50 proc. teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kas sudaro 5,06 Eur (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.
Nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės J. B. pateiktą UAB „Valakas“ matininko S. V. naudojimosi tvarkos sklype pasiūlymą: ieškovei J. B. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi B (2264 kv. m), atsakovei M. A. V. – žemės sklypo dalimi A (1133 kv m).
Priteisti iš atsakovės M. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 455,57 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės M. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 26,06 Eur (dvidešimt šešis Eur 6 ct), kurie turi būti sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.