Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteista 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. R. nuteista už tai, kad 2019 m. spalio 1 d., apie 5.46 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama bendrais veiksmais su I. J. ir nepilnamečiu A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), jai I. J. suteikus kaklaskarę veidui prisidengti ir kartu su A. M. stebint aplinką, o I. J. veidą prisidengus jos suteikta kaklaskare, trinkele išdaužus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langą ir tokiu būdu įsibrovus į patalpą, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 6 vienetus sportinių kelnių, kurių bendra vertė 104 eurai, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 104 eurų turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji yra kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teistumus bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Teismas nenustatė sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios šeimines aplinkybes ir realias galimybes vykdyti teismo įpareigojimus, neskyrė jai intensyvios priežiūros bei įpareigojimų, nes ji neturės realių galimybių tokių įpareigojimų laikytis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su E. R. paskirta laisvės apribojimo bausme, prašant ją sušvelninti.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai E. R. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl E. R. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jai inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), E. R. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), tikslus ir motyvus (siekiant savanaudiškų tikslų). Teismas taip pat įvertino ir nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad ji praeityje teista (t. 4, b. 1. 35-39), bausta administracine tvarka (t. 4, b. 1. 34), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 4, b. l. 21), Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (t. 4, b. 1. 22). Apylinkės teismas nenustatė kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad E. R. praeityje buvo skirtas psichiatrinis gydymas (lankėsi laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 23 d.) (t. 4, b. l. 24-26). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 4, b. l. 31). Teismas atsižvelgė ir į kitus E. R. charakterizuojančius duomenis, t. y. kad ji vieniša jauna mama, neturinti pastovios gyvenamosios vietos ir stabilių pajamų, viena augina nuo gimimo neįgalų vaiką (t. 5, b. l. 91-93), kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. R. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad nuteistajai skirtina viešųjų darbų bausmė, tačiau įvertinus nuosprendžio rezoliucinę dalį, bausmės rūšies parinkimo motyvus bei tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje viešųjų darbų bausmė nėra numatyta, darytina išvada, kad nurodant nuteistajai skirtinos bausmė rūšį (viešųjų darbų bausmę) apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą. Pripažinti, kad už nusikalstamą veiką apeliantei bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek E. R., tiek jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistosios nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje apeliantės atžvilgiu 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, jai paskirtos atitinkamos auklėjamojo poveikio priemonės, vėliau ji teista du kartus – 2018 m. gegužės 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2019 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu, jai buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės ir atitinkami įpareigojimai, tačiau nuteistoji tinkamų išvadų nepadarė ir teigiamo savo elgesio ilgesnį laiką nesugebėjo išlaikyti bei toliau darė įstatymų pažeidimus - nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką E. R. padarė 2019 m. spalio 1 d. Be to, kaip jau minėta, praeityje nuteistoji yra bausta ir administracine tvarka (t. 4, b. l. 34). Toks E. R. elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jos požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus bei leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajai švelnesnio pobūdžio bausmes, negali būti pasiekti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji nei nusikalstamos veikos įvykdymo metu, nei dabar nedirba, jokių oficialų darbinių pajamų negauna, todėl jai skirti baudos bausmę nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai neskyrė apeliantei ir arešto bausmės, nes ji nesusituokusi, viena augina vienerių metų nuo vaiką, kuris yra neįgalus nuo gimimo ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra bei lankymasis pas medikus. Visų šių aplinkybių visumoje nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad E. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę buvo pažeistas teisingumo principas.

9. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistosios skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl jos amžiaus, šeimyninės padėties, tai, kad ji netekėjusi ir viena augina mažametį sūnų, neturi pastovios gyvenamosios vietos, jos finansinė padėtis yra sunki, pajamas ji gauna tik iš laikinų sezoninių darbų, ir viena išlaiko savo šeimą. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, minėtos aplinkybės teismo buvo įvertintos tiek parenkant apeliantei bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos trukmę bei neskiriant kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvios priežiūros ir atitinkamų įpareigojimų. Pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajai paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Atsižvelgus į E. R. auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, šeimynines aplinkybes, tai, kad ji augina nuo gimimo sveikatos problemų turintį kūdikį (nustatytas vidutinis neįgalumo lygis) ir įvertinus realias nuteistosios galimybes vykdyti įpareigojimus, apylinkės teismas pagrįstai apeliantei skyrė laisvės apribojimo bausmę, kam pritaria ir teisėjų kolegija. Suprantama, kad neįgalaus vaiko auginimas vienišai mamai, neturinčiai pastovios gyvenamosios vietos, pajamų, yra didelis iššūkis, mažamečiui vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau, tokia sudėtinga situacija vis dėlto nepaneigia anksčiau nustatytų bei aptartų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių, kurios leidžia manyti, kad paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra per griežta ir leis pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribos jos galimybes daryti naujus nusikalstamas veikas ir padės užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jos asmenybe, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad nuteistoji ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė yra proporcinga ir nelaikytina per griežta, nes iš E. R. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos matyti, kad apeliantė nėra linkusi laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi neteisėtai ir nesistengia pasitaisyti, teisės pažeidimai daromi sistemingai.

10. E. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdžiai gailėjosi.

10.1. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai, kritiškai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016). Be to, laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017).

10.2. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, ji juos keitė, tai pripažindama savo kaltę, tai ją neigdama. E. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pirmą kartą 2019 m. spalio 3 d. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad nors aktyviais veiksmais ir neprisidėjo prie vagystės, tačiau duodama I. J. savo šaliką, kad jis prisidengtų veidą, vaikščiodama gatve ir stebėdama aplinką bei paimdama vogtas moteriškas kelnes prisidėjo prie nusikaltimo (t. 4, b. l. 77-78), tačiau papildomos apklausos 2020 m. sausio 30 d. metu apeliantė jau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad ankstesnių parodymų netvirtina ir nurodė, kad nei ji, nei A. nesitarė su I. vykdyti vagystės, I. vienas tai sugalvojo, o ji su A. nepritarė tokiam sumanymui ir bandė jį atkalbėti. Parodė, kad I. vienas išdaužė langą, o ji pamačiusi tai išsigando ir pabėgo, ką toliau darė I. ji nematė, susitikti pas ją namuose laiptinėje jie iš anksto nesitarė, tačiau I. atėjo ir atnešė kelnes, sakė, kad ji gali pasiimti jei nori, ji pasiėmė tris vienetus ir paslėpė pas save kambaryje po lova. Nei ji, nei A. aplinkos nestebėjo, jie stebėjo tik ką darys I. (t. 4, b. l. 80-81). Trečiosios apklausos, atliktos 2020 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu, E. R. visiškai nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodė, kad ji nesitarė su Ignu dėl vagystės, jis vienas ją įvykdė, o ji tik paskolino kaklaskarę ir paskui pasidalino jo pavogtomis kelnėmis (t. 4, b. l. 90). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistoji kaltę dėl vagystės pripažino, neginčijo, tos aplinkybės, kad paėmė kelnes, tačiau nurodė, kad kalbos ką imtų I. iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės tarp jų nebuvo. Matė, kad I. ima plytą. Ji nuėjo toliau, A. liepė palaukti, o paskui girdėjo, kaip sakė „daužk“. Ji išsigando ir pradėjo bėgti. Prie šviesoforo ji nestovėjo. Po to sustojo, ją namo lydėjo A., matė, kaip I. bėgo per gatvę su drabužiais. Antrame aukšte I. jau buvo surūšiavęs rūbus. Buvo 3-4 vnt. kelnių, jas visas paėmė. Patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, paneigdama aplinkybę tik dėl striukių. Ji suprato, kad kelnės vogtos, jas laikė pas save namuose, kol surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šaliką I. davė, nes jam buvo šalta, dar kai rūkė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Nurodė, kad gailisi, nes tie rūbai buvo pas ją (t. 5, b. l. 99-100). Taigi, E. R. parodymų duotų viso proceso metu turinys, priešingai nei tai pabrėžiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad jie neatitinka sąlygų, leidžiančių juos vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, ką padariusi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nors E. R. apklausiama apylinkės teisme ir pripažino savo kaltę ir nurodė, kad gailisi, tačiau, akivaizdu, tai padarė ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų, be to, jos nuoširdus gailestis taip pat kelia pagrįstų abejonių. Juolab, kad tam, jog būtų galima konstatuoti, esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka vien tik kaltės pripažinimo, būtina nustatyti ir nuoširdų kaltininko gailėjimąsi dėl padarytos veikos, kuris paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš nuteistosios E. R. parodymų, juose nei neigiamas savo veiksmų vertinimas, nei realiai nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo neatsispindi. Priešingai, nuteistoji bando sumenkinti savo kaltę, todėl toks kaltinamosios gailėjimasis nusikaltus laikytinas deklaratyviu siekiu sušvelninti savo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nepripažino buvus nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Pagrindo tenkinti E. R. apeliacinį skundą ir švelninti paskirtą laisvės apribojimo bausmę nesudaro ir skundo teiginiai, kad teismas netinkamai taikė bausmių dydžio nustatymo taisykles. Pažymėtina, kad remiantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nenustatęs apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, apeliantės ankstesnius nuteisimus, sudėtingas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, šeimyninę padėtį, jos kūdikio sveikatos problemas, pagrįstai nustatė 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Jokio pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos BK 62 straipsnio 2 dalies bausmių dydžio nustatymo taisyklės teisėjų kolegija nenustatė. Vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistosios E. R. asmenybę bei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (nuo kurios atlikimo atleista 2020 m. liepos 17 d. nutartimi), nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. R. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl pagrindo tenkinti apeliantės skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.