- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- A5.-4-367/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00233-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį nesant nusikalstamos veikos požymių. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad A. J. įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį traukiamas įmonės vadovas G. B.
G. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinimu nesutinka, A. J. pas G. B. nedirbo. Jis jam atlyginimo nemokėjo. Į įmonę ateidavo pjuvenų pasiimti. Jis jas atiduodavo visiems kas norėjo, atvykdavo ir pasisemdavo. A. J. buvo dirbęs prieš kokį 10 metų, tačiau jis piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo atleistas. R. B. dirba pas jį. Prie jo dirbo 14 darbuotojų, bet iš jų nei vienas nėra apklaustas. Sūnus dirba (duomenys neskelbtini), kaimynė kuri gyvena už 2 km nuo įmonės mato kad išeina ir kad grįžta, bet tai neįrodo, kad J. dirbo pas jį. Pastatas išdalintas, 50 proc. priklauso jam asmeniškai, A. J. susižalojo toje pastato dalyje kur jam asmeniškai priklauso. Dėl nelaimingo atsitikimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. G. B. yra apklaustas tik liudytoju.
Pats administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesavalaikiai, nutarimui neįsiteisėjus. Minėtas nutarimas buvo skųstas ir panaikintas. Ikiteisminio tyrimo byloje G. B. yra liudytoju. Pačiame protokole pasakyta, kad A. J. dirbo nelegaliai, bet jei jis dirbo tai turi būti nurodyta kada jis dirbo, ir kokį laikotarpį, kiek algos gavo. Ikiteisminiame tyrime parodymus davė sūnus, duktė, sūnaus sugyventinė, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kartą į metus, kad tėvas dirbo, nors jie tėvui darė perlaidas, tai kam tos perlaidos jei tėvas dirbo. Tėvas girtuokliavo, ateidavo pasisemti pjuvenų, o kad rado tuose patalpose, tai jau tokia situacija, kai nežinosi kada žmogų gali ištikti mirtis ir dar vedantį tokį gyvenimo būdą. J. nedirbo ir darbiniai santykiai jo nesiejo su G. B. Prašo nutraukti bylą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra žinoma, todėl byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias procesinis dokumentas tokio tipo bylose. Administracinio nusižengimo protokole asmeniui yra suformuojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo, tai yra, tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę – žinoti, kuo esi kaltinamas.
Nagrinėjamu atveju kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui grindžiamas tuo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (duomenys neskelbtini) pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nesant nusikalstamos veikos požymių. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime yra duomenų apie A. J. nelegalų darbą (duomenys neskelbtini) todėl šis klausimas perduotas spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo Tauragės AVPK.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ir dėl kokio teisės akto reikalavimų nevykdymo buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus, išskirtinai pažymint neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kas reiškia, kad protokole turi būti tiksliai įvardintas ir teisės aktas, dėl kurio reikalavimų pažeidimo veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, užtraukiantys administracinę atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nenurodyta kokie nelegalų darbą reglamentuojantys teisės aktai yra pažeisti. Nors protokole nurodyta galimo nusižengimo data, laikas ir vieta (2019 m. gegužės 28 d. 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini)), tačiau nenurodyta iš kokių duomenų nustatyta tokia data, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėto panaikinto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tokių duomenų nerasta. Panaikintame nutarime taip pat nurodyta, kad nenustatyta, kad A. J. nelaimingo atsitikimo metu būtų atlikęs darbinęs funkcijas. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi galimybės spręsti net apie tai, kokie santykiai A. J. siejo su (duomenys neskelbtini), ar jo veikla atitinka darbo sutarties požymius, kokias funkcijas jis atliko šioje įmonėje, ar jis tarėsi dėl įdarbinimo su įmonės atsakingais asmenimis, konkrečiai A. B., dėl kokių esminių darbo sutarties požymių buvo tartasi, kokios buvo jo darbinės funkcijos šioje įmonėje, veiklos pobūdis, darbo sąlygos. Nesant bylos medžiagoje šios informacijos, teismas negali spręsti, ar yra nelegalaus darbo požymiai jo veiksmuose apskritai ar tai buvo atsitiktinis santykis. Taip pat protokole nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėta veika, o tik abstrakčiai nukreipiama į ikiteisminio tyrimo duomenis.
Pažymėtina ir tai, kad visą administracinio nusižengimo bylą gautą teisme sudaro tik administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atkreiptinas dėmesys 2020 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi panaikintas patenkinus skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti skundą dėl 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Iš minėto nutarimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime yra duomenų apie A. J. nelegalų darbą, tačiau nutarime nenurodyti kokie konkrečiai duomenys leidžia daryti tokią išvadą, taip pat prie administracinio nusižengimo bylos nepridėti jokie kiti įrodymai galintys patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą turi atlikti administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi institucija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.
Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.
Iš panaikinto nutarimo turinio matyti, kad liudytojai nurodė, kad A. J. galimai dirbo įmonėje, tačiau iš liudytojų parodymų nėra aišku kada konkrečiai ar kokiu laikotarpiu, kiek laiko už kokį darbo užmokestį galimai A. J. dirbo, su kuo buvo sutaręs dirbti. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą netirtos liudytojų nurodytos aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiai dienai ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas ir vis dar atliekamas, tačiau kaltinimas administracinėn atsakomybėn grindžiamas būtent nutarimu, kuris buvo panaikintas ir jame nurodytais duomenimis.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 ir kt.).
Susipažinęs su visa bylos medžiaga ir išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovę, teismas sprendžia, jog G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kartu jo administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų, trukdančių teisingam bylos išnagrinėjimui.
Aukščiau paminėti pažeidimai yra esminiai, kurie trukdo iš esmės išnagrinėti bylą pagal nurodytą administracinį nusižengimą ir negalima spręsti asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės klausimo (ANK 7 straipsnis), dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad byla nėra tinkamai parengta nagrinėti teisme ir ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai (ANK 627 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 608 – 609 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Gražinti administracinio nusižengimo bylą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.