- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- 1-1490-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21984-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. Ž. kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, rankoje turėta medine lazda tyčia suduodamas du kartus R. D. per kairės rankos dilbį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir vieną kartą suduodamas per galvą, padarė muštinę viršugalvio žaizdą, kraujosruvą viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, atvirą kairio momenkaulio lūžį, t. y. nukentėjusiajam R. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais D. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis D. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. sudavė vieną kartą per galvą. Per ranką nedavė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gali būti kad neprisimena tam tikrų aplinkybių. Įvykis buvo kieme prie durų, (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko dėl draugės. D. ir jo sūnus pradėjo grabalioti draugę ir supykęs sudavė. Nežino, kaip vertinti savo elgesį, gailisi. D. atsiprašė jis atleido. Nukentėjęs telefonu pasakė, kad buvo ligoninėje. Sudavė vieną kartą per galvą, gal tiksliai neprisimena aplinkybių. Nematė kaip nukentėjęs dengėsi gindamasis. Žino, kad išėjus per duris, užsimojo duoti. Atsikukęs su tuo pačiu pagaliu sudavė D.. Konfliktas įvyko tik su D. sūnumi V. ir tėvas D. turbūt norėjo apginti sūnų. V. ant žemės buvo parvertęs, kai atsikėlė D. užsimojo suduoti, tada iš to paties pagalio sudavė jam. Į traktorių nebuvo atsitraukęs. V. jokių pretenzijų neturi. Nematė, ar D. gynėsi ar ne. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, kažkas tada užėjo ir viskas.
3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai bei prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam yra išaiškinta paskelbto įtarimo esmė, kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas supranta, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai. 2023 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis kartu su savo sugyventine G. S., su kuria gyvena apie penkerius metus, nuėjo pas jo kaimyną R. D., gyvenantį tame pačiame (duomenys neskelbtini). R. nuo jo namų gyvena per tris namus. Einant pas kaimyną jis jau buvo gerokai pavartojęs alkoholio, tačiau norėjo išgerti, todėl nusipirkęs 0,7 l. talpos degtinės dar nuėjo kartu su G. pas kaimyną. G. buvo blaivi, nuėjus pas kaimyną ji taip pat negėrė. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) namus juose buvo R. ir jo žmona I., jų sūnaus V., kuris gyvena kartu su tėvais, tuo metu namuose nebuvo. Nuėję pas kaimynus, jų namų virtuvėje sėdo gerti degtinę, kurią gėrė jis, R. ir jo žmona. Vaišinantis tarp jų jokio konflikto nebuvo, jie bendravo draugiškai. Išgėrus gal po keletą stiklelių į namus grįžo girtas V., kuris sėdo su jais gerti degtinę. Begeriant V., kuris žino, jog jis draugauja ir gyvena su G., jam girdint kažką pasakė apie jos suknelę ir minėjo, kad ją pamylėtų. Jis supyko ir pasakė, ką jis čia kalba, tačiau ką dar jam pasakė dėl girtumo nepamena. Prisimena tiek, kad jis kilo nuo stalo ir V. sėdinčiam prie stalo ant kėdės, sugriebė už kaklo, jį suspaudė ir V. nuvirto ant grindų, jis nugriuvo kartu, jie susigrūmė, jis ant grindų gulėjo ant nugaros, V. kojomis apžergęs jį ties krūtine, savo kojų keliais prispaudęs laikė jo rankas, o tuo metu R. sugriebė ant krosnies buvusį pagalį, kuris, kiek jis atsimena, buvo kvadratinis, taip vadinamas „kuoliku“, nes jis yra kampuotas ir juo sudavė jam tris kartus per galvą, po ko jam iš galvos ėmė tekėti kraujas. Kiek jis matė virtuvėje ant krosnies buvo ne vienas pagalys, jų buvo daugiau. Tuo metu G. buvo toje pačioje patalpoje, tačiau į jų konfliktą nesikišo, o I. buvo išėjusi šerti gyvulių. Po R. suduotų smūgių jis apsvaigo, todėl V. jį paleido, jis netrukus atsipeikėjo, atsikėlė ir ėjo per duris lauk, G. iš namo išėjo pirma, jis ėjo paskui ir vos išėjus į kiemą atsuko ir pamatė, kaip R. išėjęs iš namo tuo pačiu pagaliu užsimojo jam suduoti, tačiau nespėjo, nes tą pagalį jis iš jo atėmė. Atėmęs pagalį juo vieną kartą stipriai sudavė R. per galvą, numetė pagalį ant kiemo ir abu su G. išėjo iš R. namų. Ar po smūgio R. buvo nuvirtęs, ar grįžo į kambarį, jis nežiūrėjo, nes kaip jau minėjo su G. išėjo iš kiemo. Vėliau praėjus kuriam laikui, tiksliai nežino kokiam, jis supratęs, kad nereikėjo taip elgtis nuėjo atsiprašyti R., tačiau V. jam pasakė, kad jo tėvą išsivežė medikai. Sužinojęs, kad R. išvežtas į ligoninę jis jam telefonu paskambino ir jo atsiprašė, tačiau jis jam pasakė, jog neatleidžia, o grįžęs po apklausos iš policijos komisariato, jis nuėjo į R. namus, R. atsiprašė, jis jam atleido, tačiau pasakė, kad nenori kad jis daugiau ateitų į jo kiemą. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Dar nori pasakyti, kad jo apklausoje gali būti nedidelių netikslumų, kadangi įvykio metu ir prieš tai jis buvo vartojęs alkoholio, todėl gali šiek tiek painioti kai kurias įvykio aplinkybes. Taip pat nori pasakyti, kad nei V., nei R., už tai, kad jis jam lazda sudavė per galvą jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės bei pareiškimo ar skundo nerašys. Taip pat nori pasakyti, kad kaip jau minėjo R. namų virtuvėje ant krosnies buvo daug pagalių, tačiau tiek R., tiek jis, vienas kitam per galvą sudavė tuo pačiu pagaliu, kurį jis po R. suduoto smūgio numetė kieme. (t. 1., b. l. 127-130)
6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. D. apklaustas liudytoju parodė, kad kartu su juo gyvena sūnus, V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir žmona, I. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 15 d. apie 19:00 val. į jo namus atėjo D. Ž., gyvenantis tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini) name. Kartu su juo buvo ir jo draugė G. (pavardės nežino). D. atsinešė nugertą degtinės butelį (degtinės buvo likę mažiau negu pusė) ir paprašė duoti stikliuką bei jam pasiūlė išgerti alkoholio. Jie visi susėdo namų virtuvėje, jis išgėrė tris stikliukus alkoholio. Kartu gėrė ir D. Ž. draugė, G.. Tuo metu jo sūnaus V. namuose dar nebuvo, jis buvo negrįžęs iš darbo. V. grįžo namo apie 19:30 val. ir atsisėdo prie stalo. D. ir jam pasiūlė išgerti degtinės ir jis išgėrė vieną stikliuką. Jam išgėrus, D. Ž. atsistojo ir griebė V. už kaklo bei pradėjo jį smaugti. Tuo metu žmona I. D., buvo išėjusi melžti karvės, o G. buvo kieme. Jis pamatęs, kad sūnus nuo smaugimo pradėjo mėlti, paėmė ant krosnies buvusį medinį pagalį ir kelis kartus sudavė D. per rankas, kad jis paleistu sūnų. Prieš smaugimą, jokio konflikto tarp jų su D. nebuvo ir jis nesuprato, dėl ko jis pradėjo smaugti V.. Jam kelis kartus sudavus D. Ž., jis paleido V. ir išbėgo į kiemą. Tada jis taip pat išėjo į kiemą pažiūrėti, kur nuėjo D.. Pamatė, kad jis bėgo link kieme pastatyto traktoriaus ir su galva trenkė į galinį ratlankį. Atsisukęs D. Ž. pamatė jį ir pribėgęs atėmė iš jo pagalį, kuriuo jis gynė savo sūnų V. ir su tuo pagaliu bandė suduoti jam. Jis gelbėdamasis su kaire ranka prisidengė, todėl D. Ž. du kartus trenkė jam per kairės rankos dilbį ir vieną kartą pataikė į galvą. Po smūgio jis susmuko. Atsimena, kad po visko grįžo žmona ir pasodino jį ant laiptų bei atnešė drėgną rankšluostį, kuriuo vėsino jo galvą bei šluostė kraują. Pailsėjęs jis paprašė žmonos, kad ji atneštų telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112. Kaip vėliau sužinojo, kad D. Ž. ir jo draugę G. iš kiemo išvijo jo sūnus V. D.. Atvykę medikai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to buvo nuvežę į (duomenys neskelbtini) klinikas ir tą pačią naktį parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Medikai jį namo išleido 2023 m. birželio 16 d. po pietų bei nurodė, kokio rėžimo reikia laikytis ir kada vėl ateiti į gydymo įstaigą. Dėl sumušimo civilinio ieškinio D. Ž. nereiškia ir nori tik tiek, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. (t. 1, b. l. 68-71)
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. D. parodė, kad 2023 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, ji buvo savo namuose, kuriuose gyvena kartu su vyru R. D. ir sūnumi V. D.. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, ji išėjo melžti karvių, o grįžus kieme pamatė D. Ž., jo draugę G., savo vyrą R. ir V.. Tuo metu, kai ji parėjo į kiemą pamatė, kaip D. užsimojo rankose turėtu pagaliu daužti kieme stovėjusio jų traktoriaus langus, o tuo metu prie jo priėjo jos vyras tikriausiai norėdamas atimti pagalį, kad D. Ž. neišdaužytų traktoriaus langų. D. Ž. atsisuko ir pagaliu trenkė jos vyrui R. per ranką, po to tuo pačiu pagaliu trenkė R. per galvą. Po D. Ž. suduoto smūgio R. iš galvos ėmė tekėti kraujas, ji labai išsigando, bei pribėgus sugriebė R. kad jis nenugriūtų bei nuvedė jį pasodino prie namo ant laiptų. R. iš galvos kraujas bėgo labai stipriai, krauju apibėgo visas veidas. Tuo metu V., D. ir G. stovėjo namų kieme, ji girdėjo, kaip D. V. pasakė – jeigu lįsi ir tu gausi. Ji V. pasakė, kad greitai kviestų policiją ir medikus, nes suprato, kad R. gali nukraujuoti, todėl D. su G. iš jų kiemo pasišalino. Netrukus į jų namus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis bei R. išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš kur išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam suteikus pagalbą tą patį vakarą parvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje R. pagulėjo vieną naktį ir buvo išleistas į namus. Grįžęs į namus R. jai pasakojo, kad įvykio vakarą, kai ji buvo išėjusi melžti karvių, D. su G. atėjo į jų namus, atsinešė išgerti degtinės, kurią visi keturi, t. y. R., D., G. ir V. gėrė. Begeriant susipyko, konflikto metu D. sugriebė už kaklo jų sūnui V. ir ėmė jį smaugti, todėl R. norėdamas jį išgelbėti, sugriebė ant krosnies buvusį pagalį ir juo sudavė keletą kartų D. per rankas, todėl D. paleido V.. Tada D. atėmė iš R. pagalį ir išbėgo į kiemą, paskui jį išėjo visi kiti buvę namo viduje, o kas toliau įvyko ji jau papasakojo. Jos žiniomis D. jos vyro neatsiprašė. (t. 1, b. l. 83-86)
8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytoju V. D. parodė, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 19:30 val. jis grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Namo virtuvėje pamatė, kad prie stalo sėdi kaimynas D. Ž., jo draugė G., tėvas R. D. ir mama I. D.. Ant stalo buvo nepilnas degtinės butelis ir jis prisėdo prie stalo. Jie kalbėjosi, o mama išėjo melžti karvės, G. išėjo į kiemą parūkyti. Jis išgėrė vieną stikliuką degtinės ir D. atsistojęs rankomis apkabino jo kaklą bei pradėjo jį smaugti. Jis nesuprato, dėl ko jis taip darė, jie nesipyko nei anksčiau, nei tą vakarą, matomai jis taip pasielgė dėl girtumo. Jis norėjo gelbėtis, bet jam nepavyko išsilaisvinti iš D. Ž. gniaužtų. Tuo metu tėvas su pagaliu gynė jį ir sudavė D. Ž. per rankas ir tik tada D. paleido jį. Paleidęs jį jis išėjo į kiemą ir šaukė, kad išdaužys traktoriaus langus. Bėgdamas jis neišlaikė pusiausvyros ir griuvo prieš pat traktorių, trenkdamasis galva į galinį traktoriaus ratlankį. D. atsistojęs buvo ramesnis, jis jam pasakė, kad jis nusiramintų ir elgtųsi normaliai. D. priėjęs prie jo tėvo, R. D., atėmė iš jo pagalį ir kelis kartus jam sudavė į galvos sritį. Tėvas kelis smūgius prisidengė su ranka, bet vienas smūgis jam kliuvo į galvą ir tėvas susmuko. Kieme buvusi G. jį išsivedė namo. Pamelžusi karvę mama grįžo į kiemą ir atnešė tėvui sudrėkintą rankšluostį bei uždėjo ant galvos, nes tėvui bėgo kraujas. Pagalbos telefonu tėvas paskambino pats. Dėl D. Ž. elgesio jis pats pretenzijų neturi, jam skausmo jis nesukėlė. (t. 1, b. l. 77-80)
9. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad jai yra išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės ir pareigos ir ji yra įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Taip pat jai yra išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 2 d. nuostata, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Išaiškinimus ir įspėjimą suprato, parodymus duoti atsisako. (t. 1, b. l. 89-91)
10. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime dėl pirminio pranešimo tikrinimo metu nustatytų aplinkybių nurodyta, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 23:11 val., dirbant (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK RS vyriausiąja patrule S. S. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) ,,Kaimynas prieš 5 min. atėjęs pas pranešėją į namus, jį sumušė. Lazda trenkė per galvą ir pasišalino. Gyvena netoliese. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) m. reikalinga GMP. Namuose yra pranešėjo žmona ir sūnus. Lauks. info GMP, AVPK“ 2023 m. birželio 15 d. apie 22:30 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojos K. gautas pranešimas, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 20:20 val. GMP iš namų adresu (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivų, nustatytas 0,85 promilių girtumas, D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Aplinkybės: buvo sumuštas. Diagnozė: kaukolės skliauto lūžis. Vežamas į (duomenys neskelbtini) klinikas. 2023 m. birželio 16 d. apie 00:12 val. susisiekus telefonu su R. D. šis paaiškino, kad šiuo metu yra klinikose ir nežinia kada jį paleis. Paklausus kas nutiko 2023 m. birželio 15 d. vakare, šis paaiškino, kad tikslaus laiko nurodyti negali pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo neblaivus kaimynas D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tame pačiame kaime adresu (duomenys neskelbtini). Į gyvenamojo namo vidų atėjęs D. Ž. pradėjo konfliktuoti su R. D. sūnumi V. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž. pradėjo smaugti V. D., o R. D., norėdamas apginti savo sūnų įsiterpė į tarpą tarp jų. D. Ž. paėmė po ranka pasitaikiusį pagalį ir vieną kartą sudavė pagaliu R. D. į nugaros sritį bei antrą kartą sudavė į galvos sritį ko pasekoje R. D. sukėlė fizinį skausmą, padarė fizinę žalą – sulaužė kaukolės skliautą. R. D. telefonu tiksliai nenurodė, kur įvyko visas konfliktas ar namo viduje ar kieme. R. D. minėjo, kad dažnai konfliktuoja su kaimynais Ž., o ypač su D. Ž., ne kartą yra atėjęs pas juos į namus su peiliu ir grasinęs jog papjaus, užmuš, bet anksčiau į policiją dėl šių įvykių nesikreipė. R. D. minėjo, kad turės pretenzijų dėl šio įvykio ir rašys pareiškimą, kai grįš iš (duomenys neskelbtini) klinikų. Daugiau jokių aplinkybių dėl šio įvykio R. D. telefonu nepaaiškino. Medikai R. D. nustatė galvos skliauto lūžį, šiuo metu R. D. gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose (t. 1, b. l. 7-9).
11. 2023 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede (fotonuotraukose) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), R. D. sodyboje, kurios teritorija dalinai aptverta vielinio tinklo tvora. Sodybos teritorija iš kaimo pagrindinės gatvės pusės, kur yra įvažiavimas į kiemą, neaptverta. Kiemas apaugęs išvažinėta žole. Sodyboje yra vieno aukšto baltų plytų mūro gyvenamasis namas, pažymėtas numeriu „(duomenys neskelbtini)“, baltų plytų lauko virtuvės tipo pastatas, medinis garažas ir dalinai medinis, dalinai baltų plytų mūro daržinės tipo ūkinis pastatas. Namo lauko durys yra metalinės, rudos spalvos. Pro jas patenkama į prieangį, kuriame yra dvi dujinės viryklės ir pastatoma rudos spalvos virtuvinė spintelė. Iš prieangio pro natūralaus medžio spalvos medines duris patenkama į koridoriaus tipo patalpą, kurioje yra trejos durys. Pro kairėje pusėje esančias medines baltos spalvos duris patenkama į miegamąjį kambarį. Pro koridoriaus gale esančias medines baltos spalvos duris patenkama į svetainės tipo kambarį. Pro koridoriaus kairėje pusėje esančias medines baltai rudos spalvos duris patenkama į virtuvę, kurioje yra keletas įvairaus tipo gelsvos spalvos virtuvinių spintelių, dvi kėdės su atlošu, baltos spalvos virtuvinis stalas, baltos spalvos taburetė, rudos spalvos spintelė su stalčiais, baltos spalvos šaldytuvas ir krosnis. Iš virtuvės pro medines baltai rudos spalvos duris patenkama į dar vieną miegamąjį kambarį. Išėjus iš namo į kiemą, nueinama prie mūrinio lauko virtuvės tipo pastato. Į jį patenkama pro medines geltonos spalvos duris, kurių dažai labai stipriai nusitrynę. Viduje matosi molinė krosnis ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Prie durų, kairėje pusėje, yra elektrinis daržovių smulkintuvas, veržlėmis pritvirtintas prie nedidelio medinio suoliuko. Į jį atremtas medinis tašelis, kurio išmatavimai 85x4x3 mm. Tašelis nufotografuojamas, paimamas ir supakuojamas į popierinį voką. Tolesnės įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta. (t. 1, b. l. 13-16, 17-35).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-1220/2023(02) išvadoje matyti, kad R. D. konstatuota muštinė viršugalvio žaizda, kraujosruva viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, atviras kairio momenkaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl atviro kairio momenkaulio lūžio nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 47-49).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
13. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą.
14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog D. Ž. 2023 m. birželio 15 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, rankoje turėta medine lazda tyčia suduodamas du kartus R. D. per kairės rankos dilbį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą ir vieną kartą suduodamas per galvą, padarė muštinę viršugalvio žaizdą, kraujosruvą viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, atvirą kairio momenkaulio lūžį, t. y. nukentėjusiajam R. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši R. D. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
15. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalies sankciją, šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
18. Nagrinėjamu atveju D. Ž. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. D. Ž. nedirba (b. l. 165-166), neteistas (b. l. 150-152), administracine tvarka veikos padarymo metu baustas du kartus, taip pat buvo baustas ir po veikos padarymo (b. l. 159-164). (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad už pašalpą jam priklauso visuomenei naudingą veiklą, tačiau tai daryti jis vengia, 2019 metais yra padaręs turtinę žalą seniūnijos turtui (sugadinęs kelio ženklą). Vietos gyventojų teigimu, jo gyvenamojoje vietoje dažnai vyksta muštynės, pastebimi atvykstantys policijos ekipažai (b. l. 155). Registruotino turto neturi (b. l. 138-139).
19. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie kaltinamojo asmenybę sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant dydį mažesnį už vidurkį, ypač atsižvelgiant į asmenų resocializacijos poreikius, baudžiamosios politikos kryptingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes. Sprendžiant priešingai, skiriant kaltinamajam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nebūtų užtikrintas nei teisingumo principo įgyvendinimas, nei būtų pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę nei numatė įstatymo leidėjas bausmę, tokios bausmės paskyrimas prieštarautų įstatymo leidėjo numatytiems tokios bausmės skyrimo pagrindams, teisingumo įgyvendinimui bei rodytų, kad iš esmės bet kuriam asmeniui galima skirti švelnesnę bausmę nei numatė įstatymo leidėjas. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju skiria švelnesnę nei prašė prokurorė bausmę, atsižvelgdamas ir į teismų praktiką, ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, yra pakankamai jauno amžiaus, kritiškai vertina savo veiksmus, taip pat jog padarant nusikalstamą veiką nebuvo naudojamas šaunamasis ginklas, peilis ar kitas specialiai žmogų žaloti pritaikytas daiktas, į kilusias pasekmes ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes.
20. Kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
21. Pagrindo atidėti bausmės vykdymo nėra atsižvelgiant į BK 75 str. 2-3 dalies nuostatas, kurios nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą, bei kaltinamojo asmenybę. Bausmės tikslai be realaus bausmės vykdymo pasiekti nebūtų.
Dėl civilinio ieškinio
22. Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).
23. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 235,10 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 54-59), prašo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai 235,10 Eur. Nurodė, kad Informacinės sistemos duomenimis nukentėjusiajam R. D. 2023 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) suteikta ambulatorinė skubiosios medicinos gydytojo paslauga bei gydytojo neurochirurgo konsultacija dėl kaukolės skliauto lūžio, naudoti vaistai – „I.“ vakcina. Už suteiktas paslaugas ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 72,05 Eur sumą. 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 16 d. R. D. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteikta skubiosios medicinos paslauga, gydytojo chirurgo konsultacija bei atliktos dvi galvos smegenų kompiuterinės tomografijos dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 163,05 Eur sumą.
24. Civilinis ieškinys įrodytas, suteiktas gydymo paslaugas patvirtina 2023 m. liepos 14 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
25. 2023 m. liepos 12 d. nutarimu įtariamajam D. Ž. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-134) paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinas.
26. Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinis tašelis (pagalys), perduotas saugojimui Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-37), sunaikintinas.
27. 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu D. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., piniginės lėšos banko sąskaitoje (t. 1, b. l. 140-146). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
28. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.). Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
29. Nagrinėjamu atveju D. Ž. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nepateikė, todėl iš kaltinamojo priteistina 148,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. Ž. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinio atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 235,10 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 10 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu D. Ž. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo (leidžiant atlyginti civilinį ieškinį). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – medinį tašelį (pagalį), perduotą saugojimui Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikintini.
Išieškoti iš D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 148,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.