- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- II-301-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00456-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Ina Navickienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2022-08-31 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Teisme gautas D. Č. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022-08-31 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Nurodoma, kad jo santuoka su R. K.-Č. nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-05 sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-6121-l 115/2021). Šiuo sprendimu taip pat buvo išspręsti su jų nepilnamečiais vaikais susiję klausimai, t. y. dėl jų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei išlaikymo teikimo. Šiame teismo sprendime, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyta, kad: „4.1. Nutraukus santuoką, kiekvienas iš mūsų išsaugome lygias (vienodas) teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Visokeriopai sieksime užtikrinti jų teises gyventi ir augti, būti sveikiems, turėti šeimos bei kitus su jų individualybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę j mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis valstybės parama, teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti vaikų apsaugos programose, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises bei laisves. Sieksime ir dėsime pastangas, kad vaikai vystytųsi ir tobulėtų. Kiekvienas vienodai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus kasdieniame gyvenime, rūpintis jų švietimu, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalome juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau vaikų motina R. K.-Č. ignoruoja tiek teismo sprendimu prisiimtus įsipareigojimus, tiek teisės normas bei protingo elgesio taisykles ir savo nuolatiniu elgesiu daro vaikams žalą, t. y. taiko įvairaus pobūdžio psichologines priemones, kuriomis siekia sau naudos, tačiau pažeidžia vaikų interesus. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybai buvo pateiktas išsamus skundas dėl motinos vaikams daromos žalos būdų bei formų ir atitinkami tai patvirtinantys įrodymai (filmuota medžiaga). Iš tiesų vaikų motina nuolat vaikų akivaizdoje elgiasi netinkamai: vartoja necenzūrinius žodžius, rėkauja, kalba įvairias nesąmones ir nebūtus dalykus, žemina jį (vaikų tėvą) teigdama, kad nori, jog jį kažkas sunaikintų ir jo nebūtų; elgiasi agresyviai, rodo didelį priešiškumą jo dukrai; o jų mažamečiam sūnui nuolat aiškina, kad esą „tėtis yra pats blogiausias pasaulyje“, „tėtis nekenčia tavęs“, „tėtis nori mane nužudyti“ ir pan. Vaikai jaučia tokias motinos neigiamas emocijas, jų emocinė būsena pasikeitė, nes jie pradeda jo bijoti, o nežinodami kaip elgtis, dažnais atvejais perima motinos elgesį ir būna agresyvūs, daužo galvą į sieną ir pan. Jam yra svarbi vaikų gerovė, jų psichikos būsena, todėl negali toleruoti motinos nuolat keliamų konfliktų vaikių akivaizdoje bei jos netinkamo elgesio, kuris, priešingai, nei teigiama nutarime, neatitinka vaikų interesų ir teisės aktų tėvams keliamų reikalavimų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas užtraukia tėvams įspėjimą. Taigi tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Deja, bet šiuo konkrečiu atveju ne socialinė aplinka, o būtent motina daro vaikams ir jų vystymusi žalingą poveikį. Pateiktame skunde detaliai buvo nurodytos netinkamo motinos elgesio formos ir būdai bei pateikti konkretūs juos patvirtinantys įrodymai. Tačiau, kaip matyti iš 2022-08-31 nutarimo, kuriuo iš esmės cituojamos bendro pobūdžio teisės normos, visiškai neaišku, kaip pateikti įrodymai buvo vertinami, ar jie aplamai buvo vertinti ir jei jie nebuvo vertinti, tai kodėl to nebuvo padaryta. Taip pat visiškai neaišku, kokie būtent įrodymais suformavo įsitikimą, jog asmens kaltės nėra. Nutarime realiai nėra pateikta jokio konkrečios situacijos vertinimo, o apsiribota formaliu tam tikrų teisės normų perrašymu. Tai, kad nutarime supainiotas asmens, kurio atžvilgiu priimamas nutarimas, vardas (vietoj R. K.-Č. nurodyta D. K.-Č.) sudaro prielaidas manyti, kad nutarime panaudotas „šabloninis“ motyvų tekstas ir būtent šio atvejo išsami analizė bei pateiktų įrodymų vertinimas nebuvo atliktas. Pareiškėjo manymu skundžiamame nutarime išdėstyti teiginiai aiškiai yra nepakankami, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta tyrimui atlikti.
Atsiliepimas
2. Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-451-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta dėl to, kad 2022-08-08 iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gautas ir persiųstas D. Č. skundas dėl neprižiūrimų mažamečių vaikų. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-10-693/2018). Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Prašo skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir jo prašymus jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo tiriamos pareiškėjo pateiktame garso įraše skambantys jo buvusios sutuoktinės žodžiai. Nurodė, kad tarp pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės vyksta net trys civiliniai procesai, santykiai konfliktiški, vaikai nuolat nuteikinėjami prieš tėvą. Pareiškėjas ketina kreiptis į teismą ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą
5. Skundžiamame nutarime konstatavus, kad D. K.-Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. ANK 73 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
8. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2022-08-31 nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. K.-Č. nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalyje požymių.
9. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta dėl to, kad 2022-08-08 iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gautas ir persiųstas D. Č. skundas dėl neprižiūrimų mažamečių vaikų. D. Č. savo skunde nurodo, kad buvusi žmona, iš keršto pradėjo vis dažniau nederamai elgtis su bendrais vaikais (ji panašiai elgdavosi ir anksčiau, tačiau atvejai būdavo retesni), t. y, vaikų akivaizdoje, keiktis, neadekvačiai rėkauti, kalbėti visokias nesąmonės ir nebūtus dalykus. Vaikai dažnu atveju namie būna alkani, grįžus namo iš darbo, pribėgę prašo valgyti. Sauskelnes, pieno mišinius ir tyrelės iki šiol perka jis, ir vaikų priežiūra (plaukų kirpimas ir kita), bei dvasiniu ugdymu (laisvalaikis, kinas, teatras). O paprašius buvusios žmonos geranoriškai prie išlaidų prisidėti, ji visada atsako, kad neturi pinigų, nors D. Č. buvusiai žmonai ir vaikams kas mėnesį moka ženklią sumą alimentų (760 Eur kas mėnesį), iki šios dienos buvusiai žmonai jau yra sumokėjęs apie 7 000 Eur. Nors skolos nėra, bet buvusi žmona, iš keršto, vis tiek teismo paprašė išduoti vykdomąjį raštą. Norint, kad tokie, ypač kenksmingi mažamečių vaikų raidai, smurto atvejai ir nederamas elgesys nepasikartotų, D. Č. mano, kad buvusi sutuoktinė turėtų būti patraukta atsakomybėn už sisteminį psichologinį smurtą ir nederamą elgesį su bendrais vaikais.
10. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo D. Č. paaiškinimus, sprendžia, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės, nebuvo surinkti visi įrodymai, paneigiantys nuoseklius D. Č. paaiškinimus. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad nors pateiktame skunde detaliai buvo nurodytos netinkamo motinos elgesio formos ir būdai bei pateikti konkretūs juos patvirtinantys įrodymai, tačiau iš skundžiamo nutarimo neaišku, kaip pateikti įrodymai buvo vertinami. Taip pat neaišku, ar pareiškėjo pateikti įrodymai iš viso buvo vertinti, o jei nebuvo vertinti, tai kodėl. Nutarime nenurodyta, kokie būtent įrodymais suformavo institucijos įsitikimą, jog pareiškime nurodyto asmens kaltės nėra. Nutarime realiai nėra pateikta jokio konkrečios situacijos vertinimo, o apsiribota formaliu tam tikrų teisės normų perrašymu.
12. Gavus asmens skundą ar pareiškimą būtent institucijai savo kompetencijos ribose tenka pareiga atlikti išsamų jo aplinkybių tyrimą, siekiant nustatyti įvykiui reikšmingas aplinkybes ir atlikti jų teisinį vertinimą. Šiuo atveju institucija iš esmės jokio tyrimo neatliko, nevertino tarp pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės susiklosčiusios konfliktinės situacijos, vykstančių civilinių procesų, netyrė pateiktų garso įrašų, kuriuose galimai yra užfiksuoti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo skundo teiginius, nors turėjo pareigą nustatyti įvykiui reikšmingas konkrečias aplinkybes ir galimus R. K.-Č. tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams faktus, ar juos motyvuotai paneigti.
13. Siekiant visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti visas šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes būtina atlikti eilę papildomų veiksmų, siekiant įvertinti galimai padarytą įstatymams priešingą veiką. Nurodytų reikalingų atlikti tyrimo veiksmų nagrinėjantis teismas pats atlikti negali, nes iš esmės būtina atlikti visą tyrimą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas atvejis, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, dėl kurio skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai.
14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikintinas, bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-08-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22177062548 ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį teismą.