Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosparnai“ atstovei advokatei Jurgitai Žiužienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosparnai“ ieškinį atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autosparnai“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė vykdyti užsakymą dėl automobilio Chrysler Crossfire, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), remonto. Tai patvirtina užsakymo – sutarties kopija (b.l. 7). Minėtame užsakyme – sutartyje nurodyti automobilio pažeidimai, taip pat užsakymo turinys, t. y. atsakovo užsakyti ir ieškovės priimti vykdyti automobilio remonto darbai. Užsakyme – sutartyje užsakovu nurodytas R. K., savininku – J. K., tačiau grafoje „užsakovas“ ties šalių parašais užsakovu nurodytas atsakovas A. K., kuris užsakovo vardu pasirašė minėtą užsakymą – sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties šalies – užsakovo, t. y. atsakovas tvirtina, jog jis nebuvo sutarties šalimi, o automobilį remontui pristatė kaip užsakovo – Prancūzijoje registruotos įmonės atstovas.

Teismų praktikoje automobilio remonto sutartis kvalifikuojama kaip rangos sutartis (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. spendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2346-864/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-478-163/2014). Jeigu tokia sutartis sudaryta rangovo, kuris verčiasi tam tikra veikla, su fiziniu asmeniu užsakovo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, tokia sutartis be kita ko kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet ir vartojimo sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovo kaip užsakovo pasirašytas užsakymas – sutartis, taip pat liudytojų L. V. ir P. M. parodymai (2020 m vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.27.03 val. iki 1.42.21 val., nuo 1.43.22 val. iki 1.54.12 val.) liudija, kad automobilį ieškovui remonto darbų atlikimui pristatė atsakovas A. K., kuris taip pat suderino su ieškove remonto darbų rūšį, kiekį ir pasirašė užsakymą – sutartį kaip fizinis asmuo grafoje „užsakovas“. Liudytojai nurodė, kad atsakovas pristatė automobilį ieškovei remontuoti, pasirašė užsakyme – sutartyje. Vėliau atsakovas atvyko ir pats pasiėmė automobilį, likus neatliktiems smulkiems remonto darbams, netrukdantiems automobilį naudoti pagal paskirtį. Atsakovas žadėjo grąžinti automobilį darbų užbaigimui ir sumokėti už ieškovės atliktus darbus, tačiau automobilis grąžintas nebuvo, už darbus nesumokėta. Atsakovas su tuo pačiu automobiliu buvo atvykęs pas ieškovę į autoserviso patalpas ir pasiėmė po automobilio remonto likusias automobilio padangas.

Nors atsakovas nurodė, kad užsakyme – sutartyje parašas yra ne jo, tačiau šios aplinkybės nepaneigė įrodymais. Ieškovė pateikė teismui apžiūrai minėtos užsakymo – sutarties originalą, tačiau atsakovas neprašė rašysenos ekspertizės, taip pat nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo parašo tikrumą minėtame dokumente. Be to, automobilio remonto užsakymą - sutartį šalys turėjo teisę sudaryti ir žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl tiek sutarties sudarymo faktą, tiek ir jos sąlygas, patvirtina ir faktiniai atsakovo veiksmai: automobilio pristatymas į ieškovės autoserviso patalpas, automobilio, jo raktelio, dokumentų perdavimas ieškovei remonto tikslu, siekiant užsakyme – sutartyje nurodytų darbų rezultato. Tokios aplinkybės rodo, kad ieškovė įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus būtent pagal atsakovo užsakymą, o atsakovas, perduodamas ieškovei automobilį remonto atlikimo tikslu, prisiėmė taip pat ir pareigą už atliktus darbus atsiskaityti. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovavimo teisinius santykius su kitu atsakovo nurodytu asmeniu, kurio vardu, atsakovo teigimu, jis veikė.

CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo atveju nėra surašyto atliktų darbų perdavimo akto, tačiau byloje esantys žemiau aptariami rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų P. M. ir L. V. parodymai liudija, jog suremontuotą automobilį iš ieškovo pasiėmė atsakovas, kuris ir vėliau juo naudojosi. Tokios aplinkybės patvirtina, jog pagal užsakymą – sutartį ieškovės atliktų darbų rezultatas buvo perduotas atsakovui ir pastarojo priimtas be pastabų. Aplinkybę, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti tinkamai ir perduoti atsakovui A. K. liudija aplinkybė, jog automobiliui 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus (b.l. 84). Iki ieškovui atliekant automobilio remonto darbus pagal užsakymą – sutartį atliktų techninių apžiūrų metu 2012 m. liepos 19 d. ir 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikta išvada, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų (b.l. 82; 83). Automobilį techninei apžiūrai 2014 m. spalio 17 d. ir 2015 m. kovo 26 d. pateikė ir techninės apžiūros paslaugas užsakė A. K., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 81; 147). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tas pats automobilis nuo užsakymo – sutarties sudarymo iki 2014 m. spalio 17 d. techninės apžiūros, kurios metu pateikta išvada dėl automobilio atitikimo techniniams reikalavimams, būtų remontuotas kito rangovo.

Apeliacinės instancijos teismo praktikoje yra laikoma, jog aplinkybė, kad atsiimant automobilį atsakovas nepasirašė jokių dokumentų, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo - priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-478-163/2014).

Ieškovei įrodžius, kad pagal sutartį savo pareigas įvykdė – suremontavo atsakovo pristatytą automobilį, po ko automobilis atitiko techninius reikalavimus, o atsakovas pasiėmė automobilį ir pradėjo juo naudotis pagal paskirtį, atsakovui atsirado pareiga sumokėti už atliktą darbą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl užsakyme – sutartyje nurodytų darbų atlikimo fakto bei jų apimties ir kainos, todėl teismas plačiau dėl minėtų aplinkybių nepasisako.

CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Ieškovė pateikė remonto darbų ir detalių kainą, atlikusi automobilio remontą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytos kainos nepagrįstumą, taip pat atsiimdamas automobilį, nereiškė pretenzijų nei dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nei dėl kainos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimų ar atsikirtimų į pareikštus reikalavimus pagrindą. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių neįrodė. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovavimo teisinius santykius su Prancūzijoje registruota bendrove S.A.R.L. AutoStart 31, kodas 80163172200015, ar bet kokius kitokius teisinius santykius su minėta bendrove, kurių dalykas būtų minėtos bendrovės pavedimas atsakovui pristatyti ieškovei remontuoti ginčo automobilį bei atstovauti minėtą asmenį su ieškovu susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose dėl automobilio remonto darbų. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patirtinančių Prancūzijoje registruotos bendrovės S.A.R.L. AutoStart 31, kodas 80163172200015, komercinį bendradarbiavimą su ieškove bei tokio bendradarbiavimo įtaką atsakovo prievolei sumokėti ieškovei už automobilio remonto darbus.

Dėl atsakovo argumento, jog ieškovė neteko reikalavimo teisės į atsakovą, nes perleido jį uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ pažymėtina, jog ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ 2019 m. birželio 13 d. susitarimu dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, atsakovo nurodyta 2019 m. balandžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta nuo 2019 m. birželio 13 d. (b.l. 102), todėl ieškinio pareiškimo metu 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovą pagal užsakymą – sutartį.

Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančiomis skolininko pareigą mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Nors atsakovui prievolė sumokėti ieškovei automobilio remonto kainą kilo atsiimant suremontuotą automobilį (CK 6.676 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovė išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Serija KRD Nr. 000225 tik 2014 m. spalio 17 d., todėl palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir sudaro 415,35 Eur. Kadangi sutartimi šalys dėl palūkanų dydžio nesusitarė, todėl taikomos įstatymo nustatyto 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 63,00 Eur žyminis mokestis, 16,05 Eur išlaidos už valstybės įmonės „Regitra“ paslaugas (b.l. 160) ir 720,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (b.l. 159; 161), priteisimos iš atsakovo ieškovei, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 35,99 Eur, priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos išlaidos už antstolio paslaugas, išieškant skolą neteismine tvarka (b.l. 157; 158), nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl tarp šalių nepaskirstomos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos tik tokios išlaidos už antstolio paslaugas, kurios susiję su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos išlaidos už antstolio suteiktas paslaugas, išieškant skolą neteismine tvarka. Kadangi šios kategorijos byloje įstatymai nenumato privalomos išankstinės neteisminės skolos išieškojimo procedūros, todėl tokios išlaidos nesusiję su bylos nagrinėjimu ir nėra būtinos, dėl to nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosparnai“ 1686,36 Eur skolą ir 415,35 Eur palūkanų, iš viso – 2101,71 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vieną eurą, septyniasdešimt vieną euro centą).

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosparnai“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2101,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosparnai“ 63,00 Eur žyminio mokesčio, 16,05 Eur už valstybės įmonės „Regitra“ paslaugas ir 720,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso – 799,05 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybei 35,99 Eur (trisdešimt penkis eurus, devyniasdešimt devynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.