Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autopuzzle“ (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei VŠĮ „Raganiukės teatras“ (toliau – atsakovas) dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje esantys įrodymai leidžia teismui teigti, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl automobilio remonto. CK 6.644 str. 1 d. numato, kad pagal rangos sutartį rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš pateiktos teisės normos matyti, jog rangos sutartis turi būti sudaryta raštu. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2012 m. liepos 16 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. 12/07/13-RT (t. 1, b.l. 20-21). Sutarties 2 skirsnio 1 punkto sąlygose šalys nustatė darbų atlikimo ir priėmimo tvarką, kad teikiamų užsakovui paslaugų ir darbų apimtis, rūšys ir atlikimo terminai yra nustatomi užsakymo lape. Sutarties 3 skirsnio 1 punkto sąlygose šalys nustatė kainą ir apmokėjimo tvarką, kad užsakymo lape ir PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų darbų ir detalių kainos yra galutinės su PVM (t. 1, b.l. 20-21). Atsakovas nesutinka atsiskaityti su ieškovu tuo pagrindu, kad ieškovas prieš suteikiant remonto paslaugas nederino su atsakovu jokių planuojamų atlikti remonto darbų, jų apimties ir įkainių, be to, atsakovas jokio užsakymo lapo nepildė ir jokių užsakomų darbų ar detalių nenurodė. Teismas pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į dar vieną bendrą prievolių vykdymo principą – šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principą, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas ir kuris privalo būti taikomas kartu su kitais bendraisiais prievolių vykdymo principais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2012 m. liepos 16 d. atsakovo atstovui pristačius automobilį ieškovui buvo užpildyta automobilio serviso paslaugų sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad automobilis atitemptas, nesikuria, blogai dirba variklis, blogas kuro siurblys (t. 1, b.l. 22). Apklaustas teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad pristačius automobilį į servisą, jis ieškovui nurodė, kad automobilis neužsikuria ir blogai dirba variklis. Nurodė, kad kainoraščiai iškabinti prie įėjimo, bet jis į juos nesigilino. Apklausta teisme ieškovo atstovė direktorė S. Š. paaiškino, kad užsakymo lapas laikomas kaip darbinis dokumentas, į kurį įrašomi gedimai, kuriuos nurodo užsakovas, arba kurie yra akivaizdžiai matomi, o dėl tolimesnių darbų su atsakovu buvo derinta telefonu ir el. paštu. Apklaustas teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad vizualiai nustatyti automobilio gedimų nebuvo neįmanoma, reikėjo automobilį apžiūrėti, o vėliau tvarkyti. Tvarkant automobilį, darbus su atsakovu derino direktorė S. Š.. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė direktorė S. K. patvirtino aplinkybę, kad dėl automobilio remonto darbų bendravo telefonu, buvo susitikusi su meistrais. Byloje esantys susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad šalys derino darbus jų įkainius (t. 1, b.l. 122-129). Ieškovo atstovė S. Š. nurodė, kad apžiūrėjus automobilį, atsakovui pasiūlė pigesnį variantą ir pakeitė kuro filtrą. Šias aplinkybės patvirtina ieškovo 2012 m. liepos 17 d. išrašyta sąskaitą-faktūra APO Nr. 00563, kurioje nurodyta, kad buvo pakeistas kuro filtras, hamutai, varžtai, priekinis ir galinis sailenblokai bei paskaičiuoti remonto darbai (t. 1, b.l. 4, 180). Atsakovas nurodė, kad po ieškovės remonto automobilis pavažiavo tik 30 km ir užgeso. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė S. Š. paaiškino, kad pigesniu variantu automobilio gedimo nepavyko pašalinti, todėl su atsakovu derino darbus susijusius su kuro siurblio keitimu. Byloje esantį PVM sąskaitą - faktūrą APO Nr. 00575 patvirtina, kad buvo pakeistas kuro siurblys, klientui atvežus kitą kuro siurblį, kuro siurblys buvo pakartotinai keistas, automobiliui buvo atlikta patikra bei siurblio remontas, kuro pompos perrinkimas, remontas bei panaudotos keturios tarpinės (t. 1, b.l. 5, 157). Ieškovo išrašytos ir pateiktos atsakovui PVM sąskaita-faktūra APO Nr. 00563 ir PVM sąskaita – faktūra APO Nr. 00575 patvirtina, kad ieškovas, atsakovo užsakymu, atliko remonto darbų už 2661,78 Lt sumą. Byloje esantys ieškovo pateiktas automobilio techninio aptarnavimo ir remonto kainoraštis patvirtina, kad minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nustatytos kainos neprieštarauja kainoraštyje patiektiems įkainiams, kadangi kainoraštyje nurodytos kainos yra preliminarios, nurodytos nuo, tačiau nenurodytos iki, ieškovui paliekant teisę jas keisti (t. 2, b.l. 4-5). Tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad detalių ir darbų įkainiai yra per brangūs. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir todėl jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė direktorė S. K. patvirtino aplinkybę, kad ji žinojo preliminarią remonto kainą. Atsakovo pateikta PVM sąskaita – faktūra APO Nr. 00575 su prierašu, kad „remonto sąmata nesuderinta su užsakovu, su defektų pašalinimu nesusipažino, bandomojo važiavimo atlikti nepavyksta, paslauga nesuderinta, todėl apmokėti atsisakoma“ (t. 1, b.l. 50), skiriasi nuo originalios PVM sąskaitos – faktūros APO Nr. 00575, kurioje jokio prierašo nėra (t. 1, b.l. 157). Tai, kad atsakovas jokio užsakymo lapo nepildė ir PVM sąskaitoje – faktūroje APO Nr. 00575 nepasirašė, neatleidžia atsakovą nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus ir detalės. Teismo posėdyje apklaustų tiek ieškovo atstovų, tiek atsakovo atstovų patvirtina, kad šalys derino darbus ir jų įkainius. Atsakovo atstovė direktorė S. K. paaiškino, kad ji pasakė A. K., kad jis paimtų automobilį, tačiau pinigų jam nedavė, kadangi planavo atsiskaityti pavedimu. Atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovas nesilaikė LR Ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97 patvirtintų Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos reikalavimų (toliau – Tvarka), atmestini, kadangi Tvarkos 1 dalis numato, kad Tvarka nustato vartotojų ir paslaugų teikėjų teises, pareigas, atsakomybę bei paslaugų principus. Tokiu būdu, minėtas teisės aktas santykiams tarp dviejų juridinių asmenų netaikytinas. Šių nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas leistinais rašytiniais ir tinkamais įrodymais įrodė, kad derino darbus ir jų įkainius su atsakovu, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Kadangi atsakovas už ieškovo suteiktas autoserviso darbų paslaugas su pastaruoju neatsiskaitė (CK 6.59 str.), nors žinojo apie savo prievolę atsiskaityti, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 2661,78 Lt skolos.

Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu pagal išrašytas PVM sąskaitą-faktūrą APO Nr. 00563 ir PVM sąskaitą – faktūrą APO Nr. 00575 už atlikus remonto darbus 2661,78 Lt sumai, ieškovas pasinaudojo automobilio sulaikymo teise pagal CK 4.229 str. Atsakovas mano kad, ieškovas nepagrįstai sulaikė jo automobilį. CK 6.69 str. numato, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. CK 4.229 str. 1 d. numato, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Taigi, daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir teisėtai valdo skolininko daiktą. Atsižvelgiant į minėtų CK straipsnių bei 4.230-4.235 str. normų turinį sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas. Nagrinėjamu atveju iš PVM sąskaitos-faktūros APO Nr. 00563 ir PVM sąskaitos – faktūros APO Nr. 00575 matyti, kad apmokėjimo terminas buvo suėjęs 2012 m. liepos 31 d. (t. 1, b.l. 157, 180). Ieškovas sulaikė atsakovo automobilį, kol pastarasis nesumokės 2661,78 Lt sumos už anksčiau suteiktas automobilio serviso paslaugas. Atsakovas atsikerta, kad automobilio grąžinimo dieną nemokėjo už remontą, nes ketino sumokėti pavedimu, kaip susitarta sutartimi. Tačiau iš bylos medžiagos, šalių susirašinėjimo bei faktinės aplinkybės, kad už automobilio remonto darbus sąskaita nėra apmokėta nei visa, nei jos dalis iki šiol, labiau tikėtina, kad atsakovas ir neketino šių paslaugų apmokėti. Pažymėtina, kad daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal CK 1.139 str. savigyna galima tik CK numatytais atvejais. Tokiu atveju žala turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad, taikant aptartą teisę nurodytiems santykiams, ieškovas turėjo teisę taikyti daiktų sulaikymą, kol atsakovas (automobilio savininkas) neatsiskaitė už suteiktas automobilio serviso paslaugas (CK 4.229 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas (automobilio savininkas) su ieškovu neatsiskaitė už anksčiau suteiktas automobilio serviso paslaugas. Atsakovas nurodė, kad per tą laiką, kai daiktas (automobilis) buvo neteisėtai sulaikytas, atsakovas buvo priverstas nuomotis kitas transporto priemonės, ko pasėkoje atsakovas patyrė 4768,00 Lt nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas; dėl neteisėto elgesio asmeniui atsiranda žala; žala yra skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Reikalavimas atlyginti nuostolius gali būti laikomas pagrįstu tik pripažinus, jog tokią galimą naudą atsakovas yra gavęs ir kad ji gauta dėl jo neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė aplinkybių, besąlygiškai patvirtinančių, kad ieškovas, sulaikęs atsakovo transporto priemonę, gavo naudą. Be to, teismas nenustatė neteisėtų ieškovo veiksmų, nes šis teisėtai pasinaudojo daikto sulaikymo teise ir apie tai buvo žinoma atsakovui. Nenustatęs ieškovo veiksmų neteisėtumo ir naudos gavimo fakto bei kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįgijo teisės į nuostolių atlyginimą jo nurodomu pagrindu ir aplinkybėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinis atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 80,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 3, 26) - (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), apie kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra.

Vadovaujantis CPK 88 str. iš atsakovo priteistinos teismo patirtos 21,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Autopuzzle“, į.k. 301792099, buveinė – Maišiagalos mstl., Vilniaus r., iš atsakovo VŠĮ „Raganiukės teatras“, į.k. 123819077, buveinė – S. S. g. 24, Vilniuje, 2661,78 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną Lt, 78 ct) skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2661,78 Lt) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,00 Lt (aštuoniasdešimt Lt, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo VŠĮ „Raganiukės teatras“, į.k. 123819077, buveinė – S. S. g. 24, Vilniuje, valstybės naudai Lt ( Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.