Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui,

nutarimą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas 300,00 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 8 dalį už tai, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 58,00 km (dešinėje pusė) ir 59,03 km (kairėje pusėje) Kaišiadorių r. sav., Bačkonių k., 2020 m. lapkričio 10 d. 9.47 val. nelegaliai įrengtos didelės reklamos. Įrengtos reklamos kelio juostoje bei kelio apsaugos zonoje kelia pavojų eismo saugumui, atitraukia vairuotojų dėmesį. Nutarimu R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, įpareigotas pašalinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) reklamas, įrengtas kelio apsaugos zonose valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ dešinės pusės 58,00 km ir to paties kelio kairės pusės 59,03 km (b. l. 11-12).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. skundžia 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą ir prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuotas tuo, jog administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas priimti pažeidžiant ANK nustatytus šiems dokumentams keliamus turinio reikalavimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kitas ANK nuostatas. Nutarimas priimtas neištyrus ir neįvertinus faktinių aplinkybių, susijusių su reklamų šalia kelio buvimu ir to teisėtumu, kas neabejotinai sąlygojo absoliučiai netinkamą kvalifikavimą pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį. Nutarime nurodyta, jog reklamos pastebėtos 2020 m. lapkričio 10 d., tačiau minėtos reklamos stovi dar nuo 1971 m. Asmeniškai reklamų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįrengė, neįrengė ir jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini). Reklamas įrengęs asmuo nenustatytas ir net nebuvo nustatinėjamas, nepaisant to, kad tyrėjams raštu buvo nurodyta, kad reklamos įrengtos dar 1971 m. Dėl įpareigojimo nugriauti reklamas skunde nurodyta, jog neteisėtai įrengtas reklamas privalo nugriauti arba savininkas, arba jas įrengę asmenys. Reklamų savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o jas įrengę asmenys, kaip minėta, net nebuvo nustatinėjami, todėl įpareigojimas nugriauti reklamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra neteisėtas. UAB (duomenys neskelbtini) stovinčias reklamas įgijo kaip teisėtą turtą iš buvusio savininko, klausimą dėl reklamų legalumo derino Vidaus reikalų ministerijoje, ką ir nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK) pareigūnams raštu. Protokole ir nutarime nurodyta, kad reklamos stovi kelio apsaugos zonoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Policija, priimdama skundžiamą nutarimą, taip pat nesiaiškino klausimo, ar pastatytoms reklamoms buvo reikalingas leidimas. Atliktas tyrimas yra neišsamus, todėl, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas (b. l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju R. P. administracine tvarka nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį už tai, kad valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 58,00 km (dešinėje pusėje) ir 59,03 km (kairėje pusėje) Kaišiadorių r. sav., Bačkonių k., 2020 m. lapkričio 10 d. 9.47 val. nelegaliai įrengtos didelės reklamos. Įrengtos reklamos kelio juostoje bei kelio apsaugos zonoje kelia pavojų eismo saugumui, atitraukia vairuotojų dėmesį.

ANK 459 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymą, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų įrengimą, kelių tiesimą ar statinių pakelėse statymą, šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Byloje aktuali ANK 459 straipsnio 8 dalis tiek, kiek ji numato atsakomybę dėl reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimo nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad kelio apsaugos zonoje yra įrengtos UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi yra R. P., reklamos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. nurodė, jog reklaminiai stendai toje pačioje vietoje stovi nuo 1971 metų, o jo valdomas verslas (duomenys neskelbtini) restoraną įsigijo 1995 metais. Minėtą aplinkybę, jog reklaminiai stendai toje pačioje vietoje stovi jau nuo 1971 metų ir, kad stendų legalumą yra aptarę su Vidaus reikalų ministru R. V., administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė ir savo rašte, adresuotame Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK. Bylos medžiaga nustatyta, kad aiškinantis minėtas aplinkybes, telefonu kreiptasi į Lietuvos Respublikos prie Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informatikos ir dokumentų valdymo skyrių bei Lietuvos Respublikos ypatingąjį archyvą, tačiau gautas atsakymas, jog susirašinėjimai yra saugomi 10 metų, todėl jokių dokumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P. ir tuometinio Vidaus reikalų ministro susirašinėjimu, išsaugotų nėra.

Pažymėtina, jog ANK 459 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už reklaminių skydų ir kitų priemonių kelio apsaugos zonoje įrengimą nesuderinus su teisės aktuose nurodytomis institucijomis. Byloje suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 1996 m. vasario 6 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo nustatyta, kad be kito UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) perduoto turto, perduotos ir reklaminės iškabos (duomenys neskelbtini) prie automagistralės A1 52 km iš Vilniaus pusės ir 51 km iš Kauno pusės (b. l. 67). Byloje esančiu Juridinių asmenų registro išrašu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 1999 m. vasario 24 d. atskirta nuo UAB (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini), nuo kurios 1999 metais atskirta UAB (duomenys neskelbtini), 1996 m. vasario 6 d. perėmė jau tuo metu stovėjusius, o tai reiškia, kad dar anksčiau pastatytus minėtus reklaminius stendus. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, gavę pranešimą apie kelio apsaugos zonoje pastatytus reklaminius stendus bei informaciją iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P. apie tai, kad reklaminiai stendai toje pačioje vietoje stovi jau nuo 1971 metų, nesiaiškino, kada pastatyti minėti ženklai, administracinio nusižengimo protokole bei administracinio nusižengimo nutarime buvo apsiribota nurodant, kad nusižengimo data ir laikas – 2020 m. lapkričio 10 d. Taip pat, priimant skundžiamą nutarimą, neatliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kas pastatė reklaminius stendus, tyrimas atliktas formaliai, administracinėn atsakomybėn patraukiant šiuo metu minėtą turtą – reklaminius stendus valdančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. P..

Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. b. Nr. N9-990/2006, Nr. N62 – 3686/2008).

Nustačius, jog atliekant tyrimą nebuvo aiškinamasi ir nustatinėjama, ar UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra tinkamas asmuo kaip administracinio nusižengimo subjektas, neišsiaiškinus nusižengimo objektyviosios pusės, kada buvo pastatyti reklaminiai stendai ir koks asmuo tai padarė, kas, atliekant tyrimą, buvo privaloma atlikti, teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 8 dalyje, subjektą ir šio administracinio nusižengimo sudėties visus objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Remiantis tuo, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš R. P. nutrauktina.

Teismas taip pat pažymi, kad administracinio nusižengimo teisenos prieš R. P. nutraukimas savaime nereiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys reklaminiai stendai, stovintys magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 58,00 km (dešinėje pusėje) ir 59,03 km (kairėje pusėje) Kaišiadorių r. sav., Bačkonių k., atitinka šiuo metu tokiems stendams keliamus reikalavimus pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.

Teismas, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK atliko formaliai, nesistengė surasti papildomų duomenų, kurie padėtų byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P..

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas D. P. pateikė prašymą iš Lietuvos Respublikos R. P. priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias R. P. patyrė už advokato suteiktas paslaugas.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi, nors ANK 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų, taip pat ir išlaidų advokatui, atlyginimą, daroma nuoroda į atitinkamas BPK nuostatas, pagal byloje skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) priėmimo metu galiojusį pareiškėjo ginčijamą BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.

Tačiau Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, taip pat nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Minėta, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2021 m. liepos 14 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1023614 (b. l. 110). Bylinėjimosi išlaidas sudaro skundo parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimas (trys posėdžiai). Tačiau teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, R. P. iš valstybės priteisiant 500,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 666 straipsniu,

nutaria:

R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą (ROIK: 20125494797) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 8 dalį prieš R. P. nutraukti.

R. P. atstovo advokato D. P. prašymą dėl išlaidų už advokato paslaugas išieškojimo tenkinti iš dalies.

Priteisti R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš valstybės 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už advokato paslaugas.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 20125494797, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.