- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-2962-960/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35353-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Irmantas Čičiurka
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktą. Pareiškimą grindė tuo, jog 1985 m. lapkričio 15 d. orderio Nr. 007813 pagrindu, J. S. ir jo šeimos nariams buvo suteikta apsigyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1388V pareiškėjo šeimai buvo nuspręsta papildomai suteikti dar vieną papildomą kambarį. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui išdavė gyvenamosios patalpos orderį, kuriuo pareiškėjui ir jo šeimai papildomai buvo suteiktas dar vienas papildomas kambarys. Pareiškėjas su šeima bute (duomenys neskelbtini), faktiški apsigyveno 1979 m. gruodžio 7 d. ir deklaravo gyvenamąją vietą, o vėliau šiame bute apsigyveno ir pareiškėjo šeima. Dėl buto pareiškėjas nebuvo sudaręs jokios nuomos sutarties, visada mokėjo visus komunalinius mokesčius. Butas registre yra įregistruotas nuo 1986 m. lapkričio 24 d., bet nėra įregistruota jokio asmens nuosavybė. Pareiškėjas visą laiką laikė ir laiko save buto savininku, bet per įstatymų nustatytą terminą neįregistravo nuosavybės teisių. UAB „Priemiestis“, kuri administruoja namą, savo duomenų bazėje pareiškėją yra nurodžiusi kaip buto savininką. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į butą kitokiu būdu, t. y. pareiškėjas nėra buto savininkas, butas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruota nuosavybės teisė kito asmens, visą laiką pareiškėjas butą valdė ir valdo teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai jau 40 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškimu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su pareiškimu grindė tuo, jog pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Nebuvo net savivaldybių nuosavybės. 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas numatė, jog savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus. Byloje nėra įrodymų, jog valstybė būtų perdavusi butą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir tuo metu galiojančius teisės aktus, butas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybe. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama valstybės nuosavybė.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškimu ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su pareiškimu grindė tuo, jog butas nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, bet jis yra daugiabučiame name, kuriame yra 60 butų. Šis namas pastatytas 1965 metais. Pagal Butų kodekso 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, sudaro butų fondą. Į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas) (Butų kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Valstybinis butų fonas yra vietinių liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas) (Butų kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Valstybinio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos neterminuotai naudotis (Butų kodekso 10 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui butas buvo suteiktas pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį, Vilniaus miesto valdybos potvarkį, todėl akivaizdu, jog butas priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo suteiktas pareiškėjui neterminuotai naudotis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl buto privatizavimo, todėl butas liko viešosios nuosavybės teisė objektu, priklausančiu valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad nebėra valstybės nuosavybės. Valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą negalima įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Čičiurka palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog buto, kuris yra daugiabutyje, savininku save laiko pareiškėjas. Jam nuosavybės teisė buvo perleista pagal orderį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, jog butą dar 1968 metais gavo jo tėvai. Po tėvų mirties pagal orderį jis gavo butą ir vėliau buvo atliktas keitimas. Norėjo butą privatizuoti, bet gavo neigiamą atsakymą, jog negalima privatizuoti. Mokėjo už butą visus mokesčius. Niekas nereiškė jam pretenzijų dėl to, kad gyvena bute.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė nesutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, jog namas buvo pastatytas valstybės ir butas liko valstybės turtu. Orderis suteikia teisę gyventi, bet ne nuosavybę. Tai, jog butas neįtrauktas į apskaitą, nepaneigia valstybės nuosavybės.
Pareiškimas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1985 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. 007813, kuris pareiškėjo šeimai suteikė teisę įsikelti apsikeitimo būdu į 2 kambarių gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1388V buvo nuspręsta suteikti papildomą gyvenamąjį plotą pareiškėjui – 1 kambarį, (duomenys neskelbtini). 1993 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto valdybos orderis Nr. 002715 leido pareiškėjui papildomai apsigyventi 1 kambario patalpose (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo paaiškinimais, kurių neginčijo suinteresuoti asmenys, VĮ „Registrų centras“ pažyma laikoma įrodyta, jog pareiškėjas nuo 1979 metų apsigyveno Bute ir jame iki šio gyvena.
VĮ „Registrų centras“ pažymos pagrindžia, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), dėl kurio nuosavybės teisės įrašų nėra ir Butas yra daugiabutyje name, kuris pastatytas 1986 metais.
Dėl valstybės nuosavybės teisės į Buto nustatymo ir pareiškimo pagrįstumo.
Suinteresuoti asmens nesutikimą su pareiškimu iš esmės grindė tuo, jog Butas priklauso valstybei nuosavybės teise, todėl pareiškėjas negali pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė tuo, jog Butas niekam nepriklauso nuosavybės teise ir valstybės nuosavybės teisė į Butą nėra įregistruota.
CK 4.47 straipsnis numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, tarp kurių yra nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį. CK 4.68 straipsnyje yra nustatytos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos dėl kurių buvimo iš esmės šioje byloje tarp proceso dalyvių nekilo ginčo. Nepaisant CK 4.68 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas įgyti įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus. Šios teisės normos lingvistinė analizė leidžia spręsti, jog draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nepriklausomai nuo to ar tokia nuosavybė yra įregistruota.
Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog pareiškėjas Bute apsigyveno pagal 1985 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį, 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1388V ir 1993 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto valdybos orderį ir jame iki šiol gyvena.
1985 metais galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (toliau - 1964 CK), skirtingai nei šiuo metu galiojantis CK, įtvirtino tik socialistinę (valstybinė (visaliaudinė), kolūkinė-kooperatinė, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninę nuosavybę. Pagal 1964 CK 98 straipsnio 2 dalį valstybei priklausė pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninės nuosavybės teisės objektais galėjo būti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų ūkio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 CK 109 straipsnis). Toks galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise įgyti butą, o tik suteikė teisė įgyti gyvenamąjį namą. 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso (toliau - 1982 BK) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą, o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas).1982 BK 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės apie orderių į Butą pareiškėjui išdavimą ir galiojusio teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui spręsti, jog Butas nuosavybės teisė priklausė valstybei, o pareiškėjui pagal orderius buvo suteikta tik teisė apsigyventi Bute. Byloje nėra pateikta tokių įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybės teisę kitiems asmenims ir tokiu būdu praradusi nuosavybę, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra bešeimininkis. Tai, jog viešajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į Butą, nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į Butą buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Pareiškėjo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog jis Bute gyvena apie 40 metų, niekas nereiškia jam pretenzijų, jis nemoka nuomos mokesčio, teismo vertinimu nepaneigia valstybės nuosavybės buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumą ir nerūpestingumą valdant valstybinį turtą, kas savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į butą praradimu.
Kadangi teismas nustatė, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, tai vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas į jų negali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškėjo pareiškimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.