Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G. (toliau – ir Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2021 m. birželio 10 d. nutarimu A. G. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnį, kuri pradėta gavus A. B. 2021 m. gegužės 25 d. prašymą nubausti A. G. administracine tvarka, nes ji nuo 2017 m. gegužės iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku A. B..

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi minėtas 2021 m. birželio 10 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta tyrimui atlikti.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėjos J. V. 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. G. už administracinį nusižengimą, numatą ANK 73 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Ji nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., (duomenys neskelbtini), nesudarė galimybių vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiškam bendravimui, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta A. B. bendravimo su sūnumi A. B. tvarka – taip A. G. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus A. B. interesams, nesudarė galimybių vaiko ir tėvo pilnavertiškam bendravimui, ryšio palaikymui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 9 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei pažeidė pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, su kuriuo vaikas negyvena.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G. apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) priimant Institucijos nutarimą, neįvertinta tai, kad už tuos pačius veiksmus jai yra skirtos baudos civilinio proceso tvarka, kas iš esmės reiškia, jog šioje administracinio nusižengimo byloje ji yra baudžiama antrą kartą už tą pačią veiką, 2) Institucija ir apylinkės teismas rėmėsi išimtinai A. B. nurodytomis aplinkybėmis bei ignoravo Apeliantės paaiškinimus ir prašymus, neatsižvelgė į tai, kad pats mažametis A. B. nenori bendrauti su tėvu, 3) Institucijos nutarime nėra atskleista administracinio nusižengimo esmė, 4) apylinkės teismas paviršutiniškai išnagrinėjo jos skundą dėl Institucijos nutarimo, todėl lieka neaišku, kuo remdamasis šis teismas nusprendė, kad Institucijos nutarime nurodytu laikotarpiu nevyko A. B. bendravimas su sūnumi. Apygardos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

9. Byloje Institucijos surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu (toliau – ir 2016 m. spalio 21 d. sprendimas), be kita ko, patvirtina ieškovės A. G. ir atsakovo A. B. sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. B. nustatymo, taip pat vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su Apeliante.

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl LAP) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina A. B. ir A. B. bendravimo tvarka.

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimu (toliau – ir 2019 m. liepos 16 d. sprendimas), be kita ko, nustačius, kad dėl A. G. veiksmų sukeliama neigiama vaiko reakcija tėvui, nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka, pakeičiant 2016 m. spalio 21 d. sprendimą; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pakeista 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi dėl LAP nustatyta A. B. ir A. B. bendravimo tvarka.

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis) konstatavus, kad A. G. faktiškai nei karto neįvykdė 2016 m. spalio 21 d. sprendimu jai nustatytos pareigos sudaryti galimybes A. B. susitikti ir bendrauti su sūnumi A. B., jai skirta 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną šio sprendimo neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai, tačiau ir ši priemonė nėra veiksminga, nes Apeliantė ginčija teisme ginčija jai paskirtos baudos apskaičiavimo tvarką bei dydį.

13. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Institucijos nutarimu A. G. nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesudarė galimybių vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiškam bendravimui, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2016 m. spalio 21 d. sprendimu, 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi dėl LAP, 2019 m. liepos 16 d. sprendimu) tokia tvarka buvo nustatyta, tačiau Apeliantė teismų sprendimų nevykdė, taip panaudodama motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šis Institucijos priimtas nutarimas yra teisingas, pagrįstas ir motyvuotas.

14. Negalima sutikti su Apeliantės teigimu, kad esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet už teismo sprendimų nevykdymą jai yra paskirtos baudos civilinio proceso tvarka (2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ir 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi), Institucijos nutarimu faktiškai ji yra antrą kartą baudžiama už tą pačią veiką, tokiu būdu pažeidžiant non bis in idem principą. Atmesdamas tokį argumentą, apygardos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, <...> surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui <...>. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo <...> neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti <...> išieškotojo naudai. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2021).

15. Tuo tarpu ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už šį nusižengimą tėvai baudžiami įspėjimu.

16. Vadovaujantis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei atsižvelgiant į ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dispoziciją bei šiuo straipsniu saugomų teisinių gėrių pobūdį, akivaizdu, kad A. G. 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ir 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtų baudų už 2016 m. spalio 21 d. sprendimo nevykdymą tikslas yra ne nubausti Apeliantę, o kompensuoti A. B. praradimus, išgyvenimus, kurie kyla dėl to, kad jis dėl A. G. veiksmų neturi galimybės bendrauti su vaiku – būtent dėl šios priežasties tokia bauda yra skiriama jo, o ne valstybės naudai. Tuo tarpu Institucijos nutarimu Apeliantei paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas yra valstybės prievartos priemonė, kuri yra valstybės reakcija į priešingą teisei veiką – motinos valdžios panaudojimą priešingai sūnaus A. B. interesams, tokiu būdu pažeidžiant VTAPĮ įtvirtintas jo teises į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, ir šios nuobaudos funkcija iš esmės yra Apeliantės nubaudimas, o kartu – ir siekis paveikti ją paisyti sūnaus interesų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių, nėra pagrindo sutikti su A. G. ir vertinti, kad nagrinėjamoje byloje yra pažeidžiamas non bis in idem principas.

17. Apeliantės teigimu, administracinio nusižengimo tyrimas vyko remiantis išimtinai A. B. nurodytomis aplinkybėmis, tačiau toks argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Institucijai nagrinėjant A. B. 2021 m. gegužės 25 d. prašymą nubausti A. G., buvo vertintas ne tik šio prašymo turinys, tačiau taip pat surinkti bei išanalizuoti teismų sprendimai ir nutartys civilinėse bylose, kiti dokumentai, A. G. teikti rašytiniai paaiškinimai, susipažinta su jos siųstų elektroninių laiškų turiniu ir pridedamais dokumentais, kas akivaizdžiai paneigia apeliaciniame skunde keliamas versijas dėl Institucijos tendencingumo tiriant administracinį nusižengimą ar apribotos A. G. teisės teikti paaiškinimus. Vien tai, kad teikti paaiškinimai ir dokumentai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja Apeliantė, nereiškia, kad jie yra įvertinti netinkamai, ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nevertinti apskritai. Pažymėtina ir tai, kad Institucija neturėjo pareigos tenkinti apeliaciniame skunde akcentuojamo A. G. 2022 m. balandžio 7 d. el. paštu pateikto prašymo apklausti A. B., kadangi administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikta pakankamai veiksmų, reikšmingų ir reikalingų procesinio sprendimo priėmimui. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, todėl šiuo atveju, esant pakankamai Apeliantės kaltę padarius administracinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų, Institucija visiškai pagrįstai neorganizavo A. B. apklausos. Svarbu ir tai, kad A. B. yra mažametis, gim. (duomenys neskelbtini), todėl, vertinant nagrinėjamo administracinio nusižengimo specifiką, vykdoma apklausa neišvengiamai turėtų jam traumuojantį poveikį, kas tik dar labiau sustiprina išvadą, kad Institucija visiškai pagrįstai netenkino A. G. 2022 m. balandžio 7 d. el. paštu pateikto prašymo organizuoti vaiko apklausą.

18. Vertinant kitus apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad pati A. G. nėra nuosekli dėstydama, viena vertus, tai, kad neaišku, kuo remdamasis apylinkės teismas nustatė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu nevyko A. B. bendravimas su sūnumi, o kita vertus, pati nurodydama ir pripažindama, jog nesudarė galimybių vaiko A. B. ir jo tėvo A. B. visapusiškam bendravimui, nes veikė vaiko interesais. Byloje surinktų įrodymų visuma – A. B. nurodytos aplinkybės, byloje esančių teismų sprendimų civilinėse bylose turinys, kiti rašytiniai dokumentai, iš dalies – ir pačios Apeliantės teiktų dokumentų turinys, kuriuos tinkamai įvertino tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vienareikšmiškai patvirtina, kad A. G. sprendimų nevykdė, nesudarė ir nesistengė sudaryti galimybių A. B. bendrauti su sūnumi A. B., taip pažeisdama vaiko teises, todėl Institucijos nutarimu ji pagrįstai nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Sutikti su Apeliante ir vertinti, kad byloje egzistuoja įrodymų stoka, nėra pagrindo.

19. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog A. G. apeliaciniame skunde itin daug dėmesio skiria argumentams, kad Institucijos nutarime nėra atskleista administracinio nusižengimo esmė – nenurodyta, kuriomis dienomis, kokiu būdu buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau tokius argumentus apygardos teismas vertina kaip deklaratyvius. Iš byloje esančių teismų sprendimų turinio bei A. B. prašymo matyti, kad kliūtis vaiko A. B. ir jo tėvo bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką A. G. sudaro faktiškai visu jai pareikštame kaltinime nurodytu laikotarpiu. Esant tokiai situacijai, Institucija visiškai pagrįstai nekonkretizavo datų, laiko ir kitų aplinkybių, kurioms esant nevyksta vaiko bendravimas su tėvu. Akivaizdu, kad konkrečių datų bei aplinkybių įvardijimas turėtų prasmę ir būtų racionalus veiksmas tuo atveju, jei Apeliantė sudarytų kliūtis vaiko ir tėvo bendravimui tik pavieniais atvejais, tačiau byloje nustačius, kad A. B. ir A. B. dėl Apeliantės veiksmų nebendravo visą 2017 m. gegužės 20 d. – 2020 m. balandžio 21 d. laikotarpį, Institucijos nutarime administracinio nužengimo esmė yra atskleista tinkamai.

20. Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad A. G. siekė apginti A. B. interesus, kadangi jis nenori bendrauti su tėvu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju, be subjektyvios Apeliantės nuomonės, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad A. B. bendravimas su A. B. kenktų vaiko interesams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog šiuo atveju vaiko požiūrį į susitikimus su tėvu formuoja pačios A. G. elgesys. Pažymėtina, kad pati Apeliantė nededa sąžiningų pastangų, siekdama, kad vyktų vaiko ir tėvo bendravimas, todėl jos pačios sukurta aplinkybė – vaiko nenoras bendrauti su tėvu – šiuo atveju niekaip nešalina jos atsakomybės už įvykdytą administracinį nusižengimą, kadangi nėra laikoma atitinkančia vaiko interesus.

21. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.