Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo svetimą dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, 2021 metų gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tam teisėto pagrindo, įgijo svetimą, R. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą dokumentą – galimybių pasą, kurį laikė savo mobiliojo ryšio telefone „Apple Iphone 13“ iki 2022 m. sausio 2 d., apie 1.00 val., norėdamas įgyti teisę apsilankyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pateikdamas viešbučio administratoriui jį (galimybių pasą) panaudojo. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2022 m. gruodžio 17 d., apie 02.00 val., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Drager ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0113, patikros Nr. 1712975, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2023 m. sausio 5 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 217 straipsnio 5 dalimi, BK 40 straipsnio 8 dalimi, panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės M. L. 2022 m. spalio 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00250-22 įtariamojo A. S. atžvilgiu, jį, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 (vieniems) metams, be užstato, perduodant laiduotojos J. T. atsakomybei, kadangi A. S. įtariamas naujo tyčinio nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, padarymu, ir tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00250-22 pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atnaujintas (1 t., b. l. 20-26). 2023 m. sausio 5 d. prokuroro nutarimas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija (1 t., b. l. 23).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, 2021 metų gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, neturėdamas tam teisėto pagrindo, įgijo svetimą, R. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą dokumentą – galimybių pasą, kurį laikė savo mobiliojo ryšio telefone „Apple Iphone 13“ iki 2022 m. sausio 2 d., apie 1.00 val., norėdamas įgyti teisę apsilankyti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pateikdamas viešbučio administratoriui jį (galimybių pasą) panaudojo.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2022 metais, apie gruodžio mėnesį, jis paprašė patėvio brolio, kuris turėjo galimybių pasą, kad jam (A. S.) atsiųstų tą galimybių pasą pasižiūrėti, kaip jis atrodo, nes irgi norėjo tokį įsigyti. Tuo metu neketino galimybių pasu naudotis, tačiau vėliau jis tą galimybių pasą panaudojo viešbutyje, tiksliai viešbučio pavadinimo nebeprisimena. Tai jau buvo seniai, visų detalių neprisimena, tačiau nebuvo pastebėta, kad jis naudojosi ne savo galimybių pasu, niekas netikrino. Vykdant ikiteisminį tyrimą dėl kito įvykio, jo telefonas buvo paimtas, jame rado galimybių pasą, ir, kai jo paklausė, jis pasakė, kad juo naudojosi. Įvykio metu jis (A. S.) nebuvo nei pasiskiepijęs, nei persirgęs „Covid-19“, todėl neturėjo galimybės pats išsiimti galimybių paso. Įvykio metu jis žinojo, kad eiti į viešas vietas be galimybių paso draudžiama, suprato, kad negali užeiti į viešbutį naudodamasis svetimu galimybių pasu. Tai, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo, savo mobiliojo ryšio telefone laikė bei nurodytu laiku ir vietoje panaudojo kito asmens vardu išduotą dokumentą – galimybių pasą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų R. D., R. B., A. S., A. K. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, viešbučio registracijos kortelės kopija, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, tarnybiniai pranešimai dėl mobiliojo įrenginio duomenų nuskaitymo, daiktų apžiūros protokolas, galimybių paso kopija ir jos metaduomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl automobilio vairavimo neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. S., 2022 m. gruodžio 17 d., apie 02.00 val., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARPK-0113, patikros Nr. 1712975, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholį – gėrė viskį. Paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 21-22 val., iš draugo išvažiavo 1.45 val. ar 2 val. nakties, sėdo už automobilio vairo, nes jautėsi blaivus. Išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), tikslios gatvės nežino, jį pareigūnai sustabdė Narbuto g. Jis nežino, ar jo vairavimas sukėlė įtarimų. Kai jo paklausė, ar vartojo alkoholį, jis iš karto pasakė, kad vartojo. Policijos pareigūnai jo paprašė atlikti testus. Tai, kad A. S. vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita bylos rašytinė medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, susijęs su dokumentų klastojimu, ir vienas nesunkus nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu (vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei). Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 32-34), baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 35-45), dirbantis (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas švelniausias bausmes – baudas, jų dydį nustatant lygų BK numatytiems minimaliems baudos dydžiams, atitinkamai skirtiniems už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos A. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos taikant visišką bausmių sudėjimą (atsižvelgiant į tai, kad A. S. paskirtos minimalaus dydžio baudos bausmės, o sudedant bausmes iš dalies pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis), ir paskiriant kaltinamajam A. S. subendrintą baudos bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam A. S. skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Kaltinamasis A. S. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 2 d., 15.30 val. iki 2022 m. sausio 4 d., 13.00 val. (2 t., b. l. 4-6, 18). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šis laikinojo sulaikymo laikotarpis (2 dienos) įskaitytinas į A. S. paskirtą baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už šiurkštaus pobūdžio (automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti), toks ankstesnis kaltinamojo KET pažeidimų sistemingumas rodo tam tikrą jo atsainų požiūrį į KET reikalavimus ir teikia pagrindo manyti, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam, nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. gruodžio 19 d. kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu A. S. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2022 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priklauso ne kaltinamajam, o UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu jis yra automobilio valdytojas, tačiau automobilis buvo įsigytas per išperkamąją nuomą. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtina byloje iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti duomenys, kuriuose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. naudoja pagal 2022 m. kovo 19 d. sudarytą ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kliento pasirinktą transporto priemonę bendrovė (duomenys neskelbtini) nupirko ir išnuomojo jam 60 mėn. laikotarpiui. Pažymėtina, kad klientas neturi pareigos minėtos transporto priemonės išsipirkti, todėl laikytina, kad transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurios įsigijimo kaina sutarties sudarymo dieną (2022 m. kovo 19 d.) buvo 7500 eurų, nuosavybės teise priklauso bendrovei (duomenys neskelbtini), o A. S. ja naudojasi nuomos sutarties pagrindu (3 t., b. l. 90-110). Byloje nėra duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų šiuos duomenis, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti šį trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Audi A4 1.8 TFSI Attraction“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. gruodžio mėnesį (nusikalstamos veikos padarymo metu) buvo 5 260,00 Eur su PVM (3 t., b. l. 75). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 260,00 Eur konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. S. išieškotina automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t. y. 5 260 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 65-69) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, esančiame bylos medžiagoje (3 t., b. l. 71) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL, tai yra 5 000 (penkių tūkstančių) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant visišką bausmių sudėjimą ir paskirti A. S. subendrintą bausmę – 150 MGL, tai yra 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 100 MGL, tai yra 5 000 (penkių tūstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti A. S. į paskirtą baudos bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 2 d., 15.30 val. iki 2022 m. sausio 4 d., 13.00 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 96 MGL, tai yra 4 800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) eurų baudą.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš išieškoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 5 260 (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt) eurų.

Kaltinamajam A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, esančiame bylos medžiagoje (3 t., b. l. 71) – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.