Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-01-11 · Civilinė byla Nr. e2-103-1142/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
e2-103-1142/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00438-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Ieškovas
I. B., L. P. Ž.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Saulius Gintaras Vaičiūnas, Sigitas Čepas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-103-1142/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00438-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; (S) 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei,dalyvaujant ieškovei I. B.,ieškovų I. B. ir L. P. Ž. atstovui advokatui Sigitui Čepui,atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir L. P. Ž. ieškinį atsakovei R. B. dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. B. dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo, juo ieškovė teismo prašė nutraukti 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 10 000 Eur, o atsakovei grąžinti pagal šią sutartį parduotą automobilį BMW 520, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 623 Eur automobilio remonto išlaidų, 300 Eur išlaidų už teisines konsultacijas bei žyminį mokestį. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pradinė ieškovė I. B. pakeista ieškovu L. P. Ž..

1.1. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas L. P. Ž. iš atsakovės R. B. už 10 000 Eur nupirko 2012 metų gamybos automobilį BMW 520. Atsakovė portale www.autoplius.lt patalpintame skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Jau kitą dieną, t. y. 2021 m. vasario 25 d., patikrinus automobilį autoservise „Melga“ buvo konstatuoti šie automobilio trūkumai: suklastota/atsukta automobilio rida, automobilis dalyvavo 8 eismo įvykiuose, automobilio priekinis stiklas yra pakeistas nekokybišku stiklu, užrakinus automobilį, jo durelės faktiškai neužsirakina, antrasis atrakinimo/užrakinimo pultelis be avarinio rakto, variklis ir greičių dėžė praleidžia tepalus, nekokybiška vairo traukė, nekeista variklio grandinė, išpjautas katalizatorius ir DPS, kuris išprogramuotas iš automobilio kompiuterio, neveikia išmetamųjų dujų vamzdis, defektuota turbina/bėga alyva (tepalai). Automobilio gedimus bei defektus taip pat patvirtino ir specializuotas BMW servisas. Apie nustatytus automobilio defektus atsakovė bei parduodant automobilį dalyvavęs jos sūnus buvo informuoti 2021 m. vasario 25 d. bei 2021 m. kovo 3 d., jiems buvo siunčiami pranešimai ir pretenzijos, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, visas jo remonto išlaidas padengė ieškovė I. B..

1.2. Įsigijus automobilį ir pradėjus jį naudoti, paaiškėjo esminiai jo trūkumai, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovai nurodo, kad atsakovė neinformavo ieškovų apie vėliau paaiškėjusius automobilio defektus, pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nėra nurodyti. Automobilio trūkumai išoriškai apžiūrint automobilį nebuvo matomi, jie paaiškėjo tik specialistams atlikus automobilio apžiūrą. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė nustatyto reikalavimo garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad jos sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Esminiai trūkumai, dėl kurių prašoma nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį – tai automobilio variklio alyvos pratekėjimas, susidėvėjusi variklio grandinė, atsukta automobilio rida, automobilis anksčiau yra dalyvavęs eismo įvykiuose, apie kuriuos atsakovė nepranešė. Kadangi nustatyti automobilio paslėpti trūkumai yra esminiai, ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu prašo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti sumokėtą kainą, o ieškovė I. B. prašo priteisti iš atsakovės 1 623 Eur remonto išlaidų, kurios buvo patirtos šalinant automobilio gedimus.

1.3. Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. ir jos atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalies dėl 300 Eur remonto išlaidų atlyginimo už darbus, nurodytus UAB „Melga“ 2021 m. vasario 25 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, todėl iš atsakovės prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 323 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

2.1. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio pirkėjas yra L. P. Ž., todėl ieškovė I. B. neturi reikalavimo teisių pagal šią sutartį. Ieškiniu prašoma priteisti 1 623 Eur remonto išlaidų, tačiau tik dalis šios sumos yra pagrįsta įrodymais, dėl kitos dalies jokių paaiškinimų ir įrodymų nėra pateikta. Ieškovės reikalavimas atlyginti 300 Eur išlaidas už UAB „Autopretenzija“ suteiktas konsultacijas negali būti tenkinamas, nes šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, be to, teisinių paslaugų išlaidos gali būti atlyginamos tik tuo atveju, jeigu jas teikia advokatai arba advokatų padėjėjai.

Atsiliepimas

2.2. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais aplinkybių, jog yra suklastota automobilio rida, automobilis turėjo 8 eismo įvykius, nekokybiškas priekinis automobilio stiklas, išpjautas katalizatorius. Atsakovės teigimu, automobilio variklio grandinės keitimas nėra privalomas, o tik rekomenduojamas, iki BMW serviso pasiūlymo ieškovė automobiliu nuvažiavo apie 8 000 km, todėl tai patvirtina, kad automobilis gali būti eksploatuojamas.

2.3. Ieškovė ieškinyje nuslėpė faktines aplinkybes apie tai, kad pirmą kartą automobilį ieškovė apžiūrėjo 2021 m. vasario 22 d. Tą pačią dieną ieškovė I. B. informavo atsakovės sūnų E. V., kuris rūpinosi automobilio pardavimu, kad automobilį pirks ir paprašė kitą dieną jį pristatyti apžiūrai į autoservisą „Melga“. Transporto priemonė 2021 m. vasario 23 d. buvo patikrinta autoservise „Melga“. Priimdamas automobilį serviso vadovas J. G. informavo E. V., kad bus tikrinama viskas – automobilio dugnas, važiuoklė, variklis, išmetimas, greičių dėžė, kompiuteris, eismo įvykiai. E. V. nebuvo leista dalyvauti apžiūrint automobilį, patikrinimo rezultatų ataskaita buvo įteikta tik dviem neprisistačiusiems vyrams, kurie sumokėjo už patikros paslaugą. Vėliau E. V. buvo paaiškinta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tepalo nutekėjimas, remontuotina traukė, duslintuvas, pagal VIN kodą buvo nustatyta, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykiuose, tačiau išvada buvo tokia, jog automobilis yra geras. 2021 m. vasario 24 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis ieškovės I. B. prašymu buvo paliktas autoservise „Melga“ nustatytiems trūkumams pašalinti. Automobilio trūkumai sutartyje nebuvo nurodyti, nes jie ieškovei buvo žinomi iš serviso patikrinimo ataskaitos. Eismo įvykiai sutartyje nenurodyti dėl to, kad nuo 2019 metų, kai atsakovė valdė automobilį, ji į eismo įvykius nebuvo patekusi, o apie prieš tai buvusius įvykius ieškovei turėjo būti žinoma po patikrinimo servise „Melga“.

2.4. Pasisakydama dėl UAB „Krasta Auto Klaipėda“ serviso pasiūlyme nurodytų darbų ir detalių atsakovė nurodė, kad automobilis nebuvo naujas, tačiau tai netrukdė naudoti automobilio pagal paskirtį. Ieškovė I. B. žinojo apie automobilio trūkumus, tačiau nusprendė jį įsigyti, nes šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių automobilio eksploatavimas nėra galimas arba tampa apsunkintas. Atsakovė paaiškino, kad iki pardavimo automobilis buvo eksploatuojamas 10 metų, todėl tai lėmė natūralų jo nusidėvėjimą ir dėl to savo savybėmis šis automobilis gali skirtis nuo analogiško naujo automobilio.

2.5. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė savo lėšomis pašalino net ir neesminius automobilio trūkumus, todėl nėra suprantamas ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį ir atlyginti remonto išlaidas, nors pagal CK 6.334 straipsnio nuostatas tai yra alternatyvūs pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdai. Be to, ieškovė I. B. autoservisui „Melga“ 2021 m. vasario 25 d. sumokėjo 300 Eur, 2021 m. kovo 4 d. sumokėjo 864 Eur, nors buvo šalinami tie automobilio trūkumai, apie kuriuos ieškovei buvo žinoma dar iki apsisprendimo jį pirkti. Be to, skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 10 799 Eur, tačiau šalių susitarimu kaina buvo sumažinta iki 10 000 Eur, nes buvo įvertinti automobilio apžiūros metu nustatyti trūkumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas L. P. Ž. iš atsakovės R. B. už 10 000 Eur nupirko automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esančioje 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 285 000 km, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, duomenys apie transporto priemonės trūkumus ir informacija apie eismo įvykius sutartyje nėra nurodyti. Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos, VĮ Regitra pateiktų duomenų matyti, kad automobilio BMW 520 savininkas yra ieškovas L. P. Ž., ieškovė I. B. yra šios transporto priemonės valdytoja. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d. UAB „Melga“ autoservise buvo atlikti automobilio pakabos remonto ir aptarnavimo darbai, už kuriuos buvo sumokėta 300 Eur, 2021 m. kovo 2 d. UAB „Melga“ autoservise buvo atlikti automobilio remonto darbai, už kuriuos sumokėta 864 Eur. 2021 m. kovo 24 d. atlikti automobilio turbinos remonto darbai, už kuriuos sumokėta 460 Eur. Iš byloje pateikto 2021 m. balandžio 22 d. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ serviso pasiūlymo matyti, kad automobiliui BMW 520 reikalinga atlikti remonto darbus, kurių bendra vertė, įskaitant reikalingas detales ir darbą, sudaro 6 705,26 Eur.

4. Šioje byloje ieškovas L. P. Ž. reiškia atsakovei reikalavimą dėl 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, t. y. prašo grąžinti ieškovui 10 000 Eur, o atsakovei grąžinti pagal šią sutartį parduotą automobilį BMW 520. Ieškovė I. B. ieškiniu reiškia atsakovei reikalavimą dėl 1 623 Eur automobilio remonto išlaidų atlyginimo. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė I. B. atsisakė 300 Eur dalies reikalavimo ir prašo priteisti iš atsakovės 1 323 Eur automobilio remonto išlaidų. Atsakovė R. B. su ieškovų reikalavimais nesutinka, todėl prašo ieškinį atmesti.

Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. P. Ž. prašo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdą, pagal kurį tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

7. Parduodamo daikto kokybę privalo garantuoti pardavėjas, nes tokia jo pareiga išplaukia iš CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

8. Įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

9. Įvertinus aptartas CK nuostatas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas L. P. Ž. turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės nupirktas automobilis BMW 520 yra netinkamos kokybės ir apie esminius automobilio trūkumus ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Nesutikdama su ieškovo reikalavimu, atsakovė šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad automobilio BMW 520 trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo ieškovui, kad ieškovas turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus (CPK 178 straipsnis).

10. Byloje yra pateikti duomenys apie 2021 m. vasario 25 d. atliktus automobilio remonto darbus, už kuriuos sumokėta 300 Eur, duomenys apie 2021 m. kovo 2 d. atliktus automobilio remonto darbus, už kuriuos sumokėta 864 Eur, duomenys apie 2021 m. kovo 24 d. atliktus automobilio remonto darbus, už kuriuos sumokėta 460 Eur, taip pat UAB „Krasta Auto Klaipėda“ serviso pasiūlymas, iš kurio matyti, kad automobiliui reikalinga atlikti remonto darbų, kurių bendra vertė sudaro 6 705,26 Eur. Nagrinėjamu atveju kaip esminius automobilio BMW trūkumus, dėl kurių prašoma nutraukti sutartį, ieškovas nurodo netinkamos būklės variklio grandinę, kurios nepakeitus automobilio eksploatavimas nėra galimas, automobilio variklio alyvos pratekėjimo problemą, atsuktą automobilio ridą bei atsakovės neatskleistą informaciją apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ginčo automobilis.

11. Iš ieškovės I. B. paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovo L. P. Ž. vardu registruoto automobilio BMW 520 suradimu, jo apžiūra ir būklės įvertinimu, derybomis dėl automobilio kainos rūpinosi jo artimieji, t. y. ieškovė I. B. ir jos sutuoktinis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilį BMW 520 apžiūrai pristatė bei kitais jo pardavimo organizaciniais klausimais rūpinosi atsakovės sūnus E. V.. Šalims (jų atstovams) sutarus dėl automobilio BMW 520 pirkimo–pardavimo, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį 2021 m. vasario 24 d. pasirašė ieškovas L. P. Ž., kuris yra ginčo automobilio savininkas, o ieškovė I. B. šiuo automobiliu naudojasi kaip jo valdytoja.

12. Ieškovė paaiškino, kad apie parduodamą ginčo automobilį ji sužinojo iš skelbimo internete. Byloje esančioje internetinio portalo www.autoplius.lt skelbimo kopijoje nurodoma, kad automobilis yra be defektų. Skelbimo komentare nurodoma papildoma informacija apie tai, kad automobilis yra tvarkingas, gražus, prižiūrėtas ir nereikalaujantis papildomų investicijų. Automobilio pardavimo skelbime taip pat buvo nurodyta informacija, kad apytiksliai prieš 20 000 km buvo pakeistas variklio grandinės komplektas. Skelbime taip pat nurodoma, kad automobilio rida yra 255 000 km, automobilis yra 2013 metų gamybos. Iš byloje esančios 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad joje nėra nurodyta jokių duomenų apie automobilio BMW 520 trūkumus. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma automobilio rida – 285 000 km.

13. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. vasario 23 d., t. y. vieną dieną prieš automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, automobilis BMW buvo patikrintas autoservise „Melga“, šiuo patikrinimu ieškovės prašymu rūpinosi jos draugai. Į bylą nėra pateikta rašytinė ataskaita, kurioje būtų fiksuoti šios automobilio patikros rezultatai, nes, ieškovės teigimu, šis dokumentas nėra išlikęs. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Melga“ padalinio vadovas J. G. nurodė, kad įmonėje dokumentas apie automobilio apžiūros rezultatus taip pat nėra išlikęs, tačiau paaiškino, jog 2021 m. vasario 23 d. užsakovui buvo suteikta standartinė paslauga – automobilio patikra prieš pirkimą. Liudytojas nurodė, kad šios procedūros metu tikrinama automobilio važiuoklė, variklis, greičių dėžė, jungiamas diagnostinis kompiuteris, žiūrima ar skysčiai ir alyva nebėga, specialiu dažų sluoksnio matuokliu tikrinamas automobilio kėbulas. Liudytojas patvirtino, kad 2021 m. vasario 23 d. apžiūros metu buvo rasta automobilio BMW 520 trūkumų, iš kurių jis nurodė alyvos prasisunkimą iš viršutinės variklio dalies, neveikiančią rankenėlę, keletą važiuoklės trūkumų. Liudytojo teigimu, automobilio rida, variklio grandinės būklė šios apžiūros metu nebuvo tikrinama. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas E. V. patvirtino, jog atlikus patikrinimą, servise buvo pateikta informacija apie alyvos nutekėjimą, ši aplinkybė yra nurodoma ir atsakovės atsiliepime į ieškinį. Vadinasi, ieškovui bei kitiems jo pavedimu automobilio patikrą atliekantiems asmenims buvo (turėjo būti) žinoma aplinkybė apie tepalų nutekėjimą iš automobilio variklio. Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog po patikrinimo paslaugos užsakovams buvo paaiškinta, kad tepalo nutekėjimo problemai pašalinti gali užtekti nuplauti variklį ir pakeisti tarpinę, bet gali būti ir daugiau defektų, kurie pirminės apžiūros metu nėra matomi. Tokia praktika yra įprasta tais atvejais, kai nėra aišku, kas ir iš kur bėga. Taigi darytina išvada, kad nors tiksli automobilio variklio alyvos pratekėjimo priežastis nebuvo nustatyta, tačiau problema, susijusi su alyvos pratekėjimu, ieškovui iš esmės buvo žinoma dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl sudarydamas sutartį, ieškovas negalėjo nesuprasti, jog perkamas automobilis turi alyvos nutekėjimo problemų. Dėl to teismas neturi pagrindo pripažinti, jog automobilio variklio alyvos nutekėjimas, kaip automobilio trūkumas, sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo žinomas.

14. Sprendžiant klausimą dėl kito ieškovo nurodyto trūkumo, t. y. variklio grandinės netinkamumo, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra pateiktas oficialaus Vokietijos automobilių koncerno BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. serviso pasiūlymas, kuriame nurodyti automobiliui BMW 520 reikalingi atlikti darbai ir šiems darbams atlikti reikalingos detalės bei jų kaina. Šiame serviso pasiūlyme, be kita ko, nurodoma, kad patikrinus automobilio variklio grandinę su spec. įrankiu buvo nustatyta, kad variklio grandinė yra smarkiai išsitampiusi, reikalingas variklio grandinės keitimas. Variklio grandinės pakeitimas su reikalingomis detalėmis ir darbais pagal serviso pasiūlymą kainuoja 2 549,05 Eur. Byloje pateiktame tos pačios dienos UAB „Krasto Auto Klaipėda“ atstovo J. S. ieškovei I. B. siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad variklio grandinės būklė yra bloga, reikalingas jos keitimas, su esamos būklės variklio grandine automobilį eksploatuoti yra pavojinga. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas autoserviso UAB „Melga“ padalinio vadovas J. G. taip pat paaiškino, kad įprastai praktikoje nustačius, kad reikalinga keisti variklio grandinę, automobilio eksploatuoti negalima, nors techniškai automobilis ir gali važiuoti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl blogos ginčo automobilio variklio grandinės būklės automobilio eksploatavimas ir jo naudojimas pagal paskirtį nėra rekomenduojamas ir galimas, dėl šios priežasties ginčo automobilis šiuo metu faktiškai nėra naudojamas. Šią teismo išvadą patvirtina ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad iš UAB „Krasta Auto Klaipėda“ automobilis į saugomą aikštelę buvo nuvežtas su techninės pagalbos transportu, nes jo eksploatavimas buvo pavojingas. Tai patvirtina ir ieškovės pateiktos nuotraukos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad netinkamos būklės automobilio BMW 520 variklio grandinė laikytina ginčo automobilio kokybės trūkumu, kuris šioje byloje yra įrodytas.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neįrodinėjo, kad automobilio variklio grandinė yra tinkamos būklės, tačiau iš esmės laikėsi pozicijos, jog ieškovė pirko naudotą automobilį, kuris iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo naudojamas beveik dešimt metų, todėl tai lėmė natūralų automobilio nusidėvėjimą. Atsakovės teigimu, nustatyti trūkumai netrukdė automobilio eksploatuoti. Vertindamas šiuos atsakovės atsikirtimus, teismas pažymi, kad nors ginčo automobilis ir nebuvo naujas, tačiau remiantis anksčiau šio sprendimo 7 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai. Vadinasi, net ir naudotą automobilį perkantis pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad šis daiktas galės būti naudojamas pagal jo paskirtį be realios automobilio gedimo grėsmės. Nagrinėjamu atveju aptariamas automobilio trūkumas paaiškėjo praėjus vos dviem mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, per šį laikotarpį automobilis net tris kartus buvo tvarkomas specialistų, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl neišsprendžiamos tepalų nutekėjimo problemos automobiliu iš esmės buvo važiuojama tik pas meistrus, todėl teismas negali daryti išvados, jog aptariamas trūkumas yra natūrali naujojo savininko transporto priemonės eksploatavimo pasekmė. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad automobilio variklio grandinės gedimas atsirado dėl to, kad ieškovas ar kiti automobilio valdytojai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog automobilio variklio grandinės būklė nebuvo tinkama jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

16. Sprendžiant klausimą, ar šis trūkumas ieškovui buvo (galėjo būti) žinomas sutarties sudarymo metu, atsižvelgtina į tai, kad pagal liudytojo J. G. teismo posėdžio pateiktus paaiškinimus matyti, jog variklio grandinės būklei įvertinti reikalinga atlikti tam tikrus variklio ardymo darbus, todėl šis trūkumas negali būti vertinamas kaip akivaizdus, kurį ieškovas ar jo įgalioti asmenys būtų galėję pastebėti sutarties sudarymo metu. Nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad 2021 m. vasario 23 d., t. y. prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, automobilis buvo tikrinamas autoservise „Melga“, tačiau kaip liudytojas byloje apklaustas šio serviso padalinio vadovas J. G. nurodė, kad automobilio patikros metu variklio grandinės būklė nebuvo tikrinama, nes tai neįeina į automobilio patikros prieš pirkimą paslaugą. Teismas įvertina ir tai, kad internetinio portalo www.autoplius.lt skelbimo kopijoje nurodoma, kad automobilis yra be defektų, taip pat pateikta informacija, jog apytiksliai prieš 20 000 km buvo pakeistas variklio grandinės komplektas. Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. patvirtino, kad atsakovei įsigijus automobilį, variklio grandinė nebuvo keičiama, tuo tarpu ieškovė I. B. nurodė, kad pirmą kartą apžiūrint automobilį, jos sutuoktiniui E. V. teigė pakeitęs variklio grandinės komplektą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes tai buvo atlikta garažuose. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilio pardavimo metu nebuvo atskleistos tikrosios aplinkybės apie automobilio variklio grandinę, priešingai – aktyviais pardavėjo veiksmais (skelbime nurodant informaciją) pirkėjui buvo sudarytos prielaidos manyti, kad automobilio grandinė yra neseniai pakeista ir šiuo aspektu automobilis neturi trūkumų. Šis trūkumas paaiškėjo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir sukėlė akivaizdžių nepatogumų pirkėjui, nes nepašalinus šio trūkumo, nėra galimybės naudotis automobiliu pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, teismas šį automobilio trūkumą vertina kaip paslėptą trūkumą, apie kurį ieškovui sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

17. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės atsisakyti sutarties atsižvelgtina ir į bylos duomenis apie automobilio ridą. Visų pirma, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės atstovo į bylą pateiktoje automobilio pardavimo skelbimo kopijoje nurodoma, kad šis skelbimas buvo atnaujintas 2020 m. sausio 12 d., o jo rida tuo metu nurodoma 265 000 km. Byloje esančiame ieškovo atstovo pateiktame www.autoplius.lt skelbime apie automobilio BMW 520 pardavimą nurodoma, kad automobilio rida yra 255 000 km, šis skelbimas portale www.autoplius.lt patalpintas 2020 m. gruodžio 21 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta po dviejų mėnesių nuo 2020 m. gruodžio 21 d. skelbimo patalpinimo, t. y. 2021 m. vasario 24 d., joje nurodoma 30 000 km didesnė automobilio rida, t. y. 285 000 km. Taigi jau skelbime buvo pateikiami prieštaringi duomenys apie automobilio ridą. Antra, iš byloje esančios oficialaus Vokietijos automobilių koncerno BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ pateiktos informacijos matyti, kad 2015 m. birželio 8 d. automobilio BMW 520 fiksuoti odometro parodymai buvo 406 168 km, o 2021 m. balandžio 22 d. – 293 203 km, todėl odometro duomenų klastojimo faktas yra tikėtinas. Teismas neturi pagrindo nesiremti oficialaus BMW atstovo pateikta informacija apie automobilio odometro duomenis. Visa tai rodo, kad jau 2015 metais ginčo automobilio rida buvo viršijusi 400 000 km ribą, 2015 m. birželio 8 d. duomenimis automobilio rida buvo 406 168 km, o tai reikšmingai skiriasi nuo 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje fiksuotos automobilio ribos, t. y. 285 000 km, šis skirtumas sudaro 121 168 km. Be to, minėto odometro duomenys fiksuoti 2015 metais, per šį laikotarpį transporto priemonė buvo eksploatuojama, todėl akivaizdu, jog reali automobilio rida yra dar didesnė. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad odometro duomenis galėjo koreguoti atsakovė ar su ja susiję asmenys, tačiau atsakovei, kaip transporto priemonės pardavėjai, tenka pareiga garantuoti automobilio atitiktį sutarties sąlygoms, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovei galėjo būti nežinomos šios aplinkybės nepašalina jos, kaip pardavėjos, pareigos garantuoti daikto atitikimą sutarties sąlygoms. Byloje nėra įrodymų, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo (galėjo būti) žinoma, jog sutartyje nurodomi automobilio ridos duomenys gali neatitikti tikrųjų odometro duomenų. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. nurodė, kad 2021 m. vasario 23 d. patikrinimo metu rida nebuvo tikrinama, jos atsukimo faktą gali nustatyti tik oficialus atstovas.

18. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad reali parduodamo automobilio rida yra reikšmingai didesnė nuo skelbime deklaruojamos ridos (255 000 km), t. y. kad jau 2015 metais ginčo automobilio rida buvo viršijusi 400 000 km ribą, taip pat aplinkybės, jog nepakeitus blogos būklės ginčo automobilio variklio grandinės automobilio eksploatacija nėra galima, šio defekto šalinimo išlaidų kaina pagal UAB „Krasta Auto Klaipėda“ sąmatą sudaro 2 549,09 Eur (apie 1/4 visos automobilio kainos) galėjo turėti lemiamos reikšmės ieškovui apsisprendžiant, ar pirkti ginčo automobilį, taip pat ar pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti 2021 m. vasario 24 d. sutartyje numatytomis sąlygomis. Šie trūkumai laikytini esminiais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, todėl tai sudaro pagrindą nutraukti 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 10 000 Eur, o atsakovei grąžinti automobilį BMW 520 (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti automobilio remonto išlaidas

19. Ieškovė I. B., teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės 1 323 Eur automobilio remonto išlaidų, kurias sudaro 864 Eur suma, sumokėta UAB „Melga“ už atliktus automobilio remonto darbus pagal 2021 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą bei 460 Eur už automobilio turbinos remontą, kurie sumokėti S. B.. Ieškovės reikalavimas dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo iš esmės grindžiamas tuo, kad šios išlaidos buvo patirtos šalinant automobilio BMW 520 defektus, nes atsakovė netinkamai vykdė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. pardavė automobilį su paslėptais kokybės trūkumais.

20. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė iš esmės prašo taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę dėl netinkamai vykdytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovė nėra šios sutarties šalis. Nebūdama ginčo automobilio pirkėja, ieškovė atitinkamai neturi reikalavimo teisės naudotis CK 6.334 straipsnyje numatytomis netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisėmis, iš jų ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos teisės reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė apmokėjo ieškovui L. P. Ž. priklausančio automobilio remonto darbus, tačiau ieškovų tarpusavio teisinių santykių turinys, jų teisės ir pareigos nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje automobilio pirkėjas ieškovas L. P. Ž. nereiškia atsakovei reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu CPK 45 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu, tačiau ieškovai pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma pradinę ieškovę I. B. pakeisti ieškovu L. P. Ž. tik ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kitoje ieškinio reikalavimų dalyje ieškovo keisti nebuvo prašoma.

21. Antra, iš 2021 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, ieškovės I. B. paaiškinimų, liudytojo J. G. parodymų matyti, kad dauguma šiame akte nurodytų darbų yra susiję su alyvos keitimu ir alyvos nutekėjimo problemos šalinimu, t. y. automatinės pavarų dėžės alyvos keitimas, tarpinė, dangtelio tarpinių keitimas, variklio plovimas, tarpinė, automatinės pavarų dėžės alyvos keitimo komplektas, alyvos užpylimo garlavina, tarpinė. Iš S. B. 2021 m. kovo 24 d. išrašytos sąskaitos faktūros matyti, kad 460 Eur išlaidos patirtos už turbinos remontą, kuris, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, taip pat buvo atliktas bandant išspręsti automobilio alyvos nutekėjimo iš variklio problemą. Byloje nustatyta, kad automobilio variklio alyvos nutekėjimo problema buvo nustatyta dar iki 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. vasario 23 d. UAB „Melga“ atliktos apžiūros metu. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. G. patvirtino, jog automobilio apžiūros paslaugą užsakiusiems asmenims, kurie, kaip nurodė ieškovė, buvo jos draugai, buvo paaiškinta, kad variklio alyvos nutekėjimo problemai gali užtekti nuplauti automobilio variklį ir pakeisti tarpinę, tačiau šių veiksmų gali ir neužtekti, nes defektai gali būti ir rimtesnio pobūdžio. Vadinasi, tiek ieškovei, tiek transporto priemonės pirkėjui ieškovui L. P. Ž. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis turi alyvos nutekėjimo problemą, todėl, viena vertus, tai reiškia, jog šis automobilio trūkumas prieš sutarties sudarymą buvo atskleistas, kita vertus, nuspręsdamas pirkti automobilį su tokio pobūdžio trūkumu, o ieškovė I. B. nuspręsdama investuoti į šio automobilio remontą, ieškovai veikė savo rizika.

22. Iš UAB „Melga“ 2021 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad ieškovė taip pat prašo atlyginti išlaidas, kurios buvo patirtos keičiant durų užraktą, remontuojant spynelę, reguliuojant automobilio buferį. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. patvirtino, kad 2021 m. vasario 23 d. apžiūros metu vienas iš nustatytų automobilio trūkumų buvo neveikianti rankenėlė, be to, apžiūros metu buvo tikrinamas ir automobilio kėbulas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptarti automobilio trūkumai taip pat negalėjo būti nepastebėti 2021 m. vasario 23 d. UAB „Melga“ atliktos apžiūros metu, todėl atskleidus šiuos trūkumus iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsakovei negali kilti jų remonto išlaidų atlyginimo pareiga.

23. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė I. B. neįrodė savo teisės reikalauti atsakovės atlyginti jos patirtas automobilio remonto išlaidas, todėl ši ieškinio dalis atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu reiškiamus reikalavimus buvo sumokėtas 262 žyminis mokestis. Ieškovė I. B. taip pat pateikė įrodymus, jog už UAB „Autopretenzija“ suteiktas konsultacijas rengiant ieškinį ji patyrė 300 Eur išlaidų. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje sudaro 1 000 Eur.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. P. Ž. už ieškiniu reiškiamą turtinį reikalavimą turėjo sumokėti 225 Eur dydžio žyminį mokestį, už sumažintą ieškovės I. B. ieškinio reikalavimą (1 323 Eur) turėjo būti sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

27. Šioje byloje ieškinio suma (ieškovei sumažinus savo reikalavimą) sudarė 11 323 Eur, todėl laikytina, jog yra patenkinta 88 proc., atmesta – 12 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui L. P. Ž. iš atsakovės priteistina 198 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės I. B. priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškovės I. B. patirtos 300 Eur dydžio išlaidos už UAB „Autopretenzija“ suteiktą teisinę pagalbą (konsultacijas ir ieškinio parengimą) nepriteistinos, nes šios išlaidos patirtos už juridinio asmens, neturinčio teisės civilinėje byloje būti šalies atstovu pagal pavedimą, suteiktas teisines paslaugos, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnyje numatytas taisykles nėra galimas.

29. Žyminio mokesčio permoka, kuri sudaro 7 Eur (262 Eur – 225 Eur – 30 Eur) grąžintina ieškovei I. B. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).

30. Atsakovei grąžintinas 2021 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 100 Eur avansas galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti, nes byloje nebuvo pareikšta prašymų dėl liudytojo išlaidų atlyginimo (CPK 90 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo L. P. Ž. ir atsakovės R. B. 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą L. P. Ž. grąžinti atsakovei R. B. automobilį BMW 520, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę R. B. įpareigoti grąžinti ieškovui L. P. Ž.10 000 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui L. P. Ž. iš atsakovės R. B. 198 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. B. iš ieškovės I. B. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. B. 7 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 19 d., žyminio mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti atsakovei R. B. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur avansą, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 15 d. galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas