Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, suinteresuoti asmenys: išieškotojas R. M., skolininkės V. G. kuratorius advokatas Tomas Vildžiūnas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininkės V. G. būstą. Pareiškėja prašo teismo leidimo įeiti į skolininkės V. G. gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdo Vilniaus raj. 7-ojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą dėl 13693,50 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojo R. M. naudai. Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkė bute (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvena, ji galimai išvykusi į užsienį, jų buvimo vietos nepavyko nustatyti ir paskelbus skolininkės paiešką, tačiau jai priklauso butas, kuris yra įkeistas išieškotojui. Siekiant nustatyti įkeisto turto rinkos vertę, yra būtinybė apžiūrėti skolininkei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, nes tai reikalinga išieškojimui vykdyti. Kadangi skolininkės buvimo vieta nėra žinoma, vykdymo procese yra paskirtas jos kuratorius, butas yra užrakintas, norint apžiūrėti skolininkės gyvenamąsias patalpas būtinas teismo leidimas.

Remiantis LR CPK 593 str. nuostatomis pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus apie tai suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos teismui pateiktas įrodymais nustatyta, kad antstolės Raimondos Pauzienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0183/16/00019 pagal 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl 13693,50 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo (vykdomosios bylos b.l. 4). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad skolininkei V. G. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m. (vykdomosios bylos b.l. 31-32). Nurodytas nekilnojamasis turtas įkeistas (vykdomosios bylos b.l. 1-3). Kauno apylinkės teismo 2016-03-25 nutartimi skirtas kuratorius (vykdomosios bylos b.l. 41-42). Nustatyta, kad antstolė negali patekti į skolininkės gyvenamąsias patalpas, todėl, siekdamas nustatyti pagal vykdomąjį dokumentą realizuotino turto rinkos vertę, antstolė mano esant būtina apžiūrėti skolininkei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir tam reikalinga teismo nutartis.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, nes tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama LR CPK VI dalyje. Pagal šios LR CPK dalies normas vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių, numatyta LR CPK, yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota LR CPK 615 str. Remiantis LR CPK 615 str. 1 d. antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus LR CPK 615 str. 3 d. numatytas išimtis (LR CPK 615 str. 2 d.). Minėtos nuostatos įtvirtintos ne tik siekiant užtikrinti vykdymo teisėtumą, bet ir tam, kad nebūtų pažeistos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Skolininkei V. G. tinkamai nevykdant savo kreditorinių įsipareigojimų ir antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pagal 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo, skolininkė teismo antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, neįleidžia į gyvenamąsias patalpas. Skolininkės elgesys, kai ji, nenurodžiusi pagrįstų argumentų dėl tokio savo elgesio, neįleidžia antstolio į gyvenamąsias patalpas siekiant atlikti turto apžiūrą ir įvertinti jo būklę, laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstoliui patekus į skolininkės gyvenamąsias patalpas bus pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, nėra. Antstolei siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, t.y. parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą bei tiksliai nustatyti priverstinai realizuotino nekilnojamojo turto būklę, kuri yra svarbi tiek išieškotojui, tiek ir skolininkei, kadangi neatlikus parduodamo turto apžiūros ir nenustačius jo būklės galėtų būti pažeisti arba skolininko, arba išieškotojo interesai, būtina apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, o tai objektyviai padaryti galima tik patekus į šias patalpas. Taigi teismas konstatuoja, kad skolininkei V. G. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., yra būtina apžiūrėti siekiant tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkei neįsileidžiant antstolės į nurodytas gyvenamąsias patalpas, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad antstolės Raimondos Pauzienės pareikštas pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininkės būstą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 615 str., teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Leisti antstolei Raimondai Pauzienei, įeiti į skolininkei V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir jos vardu įregistruotą – 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.