Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-28 · Byla Nr. 2SA-127-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2SA-127-661/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10924-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
A. Š.
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-127-661/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10924-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. Š. dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Š. (atsakovas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-988-67/2011 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį dėl žalos atlyginimo 17 270,54 Lt, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 dalies 9 punktu. Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai nustatė, kad ieškovė 2010 m. sausio 6 d. gavo atsakovo A. Š. raštą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir perimto UAB “Titlis namai” turto saugojimo, kuriame nurodyta, kad atsiskaitė su patalpų nuomotoju už pradelstą kitos įmonės UAB “Titlis” skolą - 2 000,00 Lt ir tokiu būdu iššvaistė įmonės lėšas, nes jokio teisėto pagrindo mokėti už kitų įmonių skolas įmonės vadovas neturėjo. Be kita ko, pareiškėjo teigimu, 2011 m. birželio 2 d. teismo sprendime už akių nepagrįstai konstatuota, kad UAB “Titlis namai” steigimo metu steigėjai buvo numatę, kad įmonės vadovo atlyginimas sudarys 200,00 Lt. Nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą už akių, pareiškėjo nuomone, neteisėtai buvo remiamasi Darbo kodekso normomis, sprendžiama dėl mokesčių permokos, delspinigių Sodrai, 400,00 Lt sumos dovanoms skyrimo. Pareiškėjas nurodė, jog dėl jo nurodytų motyvų teismo sprendime už akių padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisingą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių, atnaujinti procesą ir ieškovės A. Ž. ieškinį atmesti.

A. Š. pateikė teismui prašymą, kuriuo patikslino termino praleidimo priežastis ir proceso atnaujinimo pagrindą - dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos bei nurodė papildomus motyvus, kuriais remiantis prašoma atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą teismo išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjo teigimu, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jis sunkiai sirgo ir intensyviai dirbo. Susitarimą su advokate pasirašė 2011 m. birželio 20 d., kuri privalėjo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pareiškimo teismui nepadavė ir pareiškėjas apie tai sužinojo tik 2011 m. gruodžio 19 d. grįžęs į Lietuvą. Norvegijoje dirbo ir gyveno nuo 2011 m. birželio 25 d.

Atsiliepimas

Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą 2012-01-30, t.y. praleidęs terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. Š. prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir dėl to atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-98867/2011 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. Š. dėl 17 270,54 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2012 m. sausio 30 d., t.y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog dėl svarbių priežasčių (dėl ligos, išvykimo ar kitų svarbių priežasčių) pareiškėjas neturėjo galimybės paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Nepagrįsta įrodymais pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo Lietuvoje nuo 2011 m. birželio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 20 d. ir vėliau ir kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kad pareiškėjui nebuvo žinomos su teismo išnagrinėta byla susijusios aplinkybės. Pateikti dokumentai ir jų vertimai iš Norvegų kalbos patvirtina, jog pareiškėjas įgijo teisę gyventi Norvegijoje nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. Būdamas rūpestingas ir atsakingas, privalėjo rūpintis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą jos išnagrinėjimą, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Vertinant pareiškėjo su advokate pasirašytus dokumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirašius susitarimą, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo baigėsi už dviejų dienų, o po 3 dienų pareiškėjas ir pats išvyko į užsienį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti pareiškėjui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad 2011 m. birželio 2 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje termino pradžios skaičiavimo data nurodyta, kitaip, negu CPK 287 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendime už akių nurodyta, jog sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti peržiūrėtas, padavus pareiškimą Vilniaus m. 2 apylinkės teismui. Sprendimą už akių pareiškėjas gavo 2011 m. birželio 10 d. Dvidešimtoji diena nuo sprendimo už akių įteikimo būtų 2011 m. birželio 30 d. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis neturėjo pagrindo manyti, kad advokatė ne tik neįvykdys pavedimo sutarties, bet net bandys tai nuslėpti. Taigi, pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo to žinoti. A. Š. pažymi, jog tik dėl jo advokatės A. Š. pareigų neatlikimo teismas negavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, apeliantas nurodo, jog visą laiką nuo 2011-06-25 iki 2011-12-19 nebuvo Lietuvoje.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir dėl to atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-988-67/2011 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. Š. dėl 17 270,54 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK3 str. 1 d., CK1.5 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos, t.y. asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Kaip jau minėta, CPK 368 straipsnis reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Bylos duomenys patvirtina, jog 2011 m. birželio 2 d. sprendimas už akių apeliantui asmeniškai įteiktas 2011 m. birželio 10 d. Trijų mėnesių terminas parašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti baigėsi 2011 m. rugsėjo mėn. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2012 m. sausio 30 d., t.y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo.

Apeliantas teigia, kad 2011 m. birželio 2 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje termino pradžios skaičiavimo data nurodyta, kitaip, negu CPK 287 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendime už akių nurodyta, jog sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti peržiūrėtas, padavus pareiškimą Vilniaus m. 2 apylinkės teismui. Sprendimą už akių pareiškėjas gavo 2011 m. birželio 10 d. Dvidešimtoji diena nuo sprendimo už akių įteikimo būtų 2011 m. birželio 30 d. Pareiškėjas mano, kad teismo klaida paprastai pripažįstama svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog 2011 m. birželio 2 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Pagal CPK 287 str. 1 d. šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo šio sprendimo įteikimo dienos. Tačiau teismas nurodo, jog šis rašymo apsirikimas jokiu būdu negali būti pagrindu atnaujinti apeliantui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažino, jog 2011 m. birželio 2 d. sprendimą už akių gavo asmeniškai 2011 m. birželio 10 d. Taigi trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą baigėsi 2011 m. rugsėjo mėn., tačiau pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2012 m. sausio 30 d. Apeliantas taip pat nurodo, jog tik dėl jo advokatės A. Š. pareigų neatlikimo teismas negavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Poreikis atnaujinti procesą atsirado tada, kai ši aplinkybė paaiškėjo (2011 m. gruodžio mėn.). Be to, apeliantas pažymi, jog visą laiką nuo 2011-06-25 iki 2011-12-19 nebuvo Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau buvo išanalizuotos tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad apeliantas praleido 3 mėnesių naikinamąjį terminą, todėl teismas nevertina apelianto nurodomų aplinkybių, kodėl teismas negavo A. Š. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog tik 2011 m. gruodžio mėn. atsakovas sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, jog atsakovas 2011 m. birželio 10 d., gavęs 2011 m. birželio 2 d. sprendimą už akių, turėjo sužinoti ir sužinojo, jog egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas atnaujinti procesą, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo pateikti 2011 m. rugsėjo mėn. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apelianto susirašinėjimas su advokate vyko iki 2011 m. rugpiūčio 17 d. ir pagal pateikto susirašinėjimo teksto prasmę ir turinį yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas reikalavo dokumentų, kurie jam taip ir nebuvo pateikti, todėl apeliantas turėjo numanyti, jog jokie procesiniai dokumentai nebus pateikti ir teismui, todėl būdamas rūpestingas ir atsakingas privalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, t.y. sudaryti teisinių paslaugų sutartį su kitu advokatu. Taigi pareiškėjas privalėjo rūpintis bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą jos išnagrinėjimą bei prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tinkamai aiškino bei taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir, atmesdamas šį prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas