Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. K. dėl 883,02 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro: 309,61 Eur skola, 257,67 Eur palūkanos, 116,22 Eur delspinigiai, 93,28 Eur palūkanų delspinigiai, 106,24 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 13 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (309,61 Eur) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį praneša tinkamai, įteikiant teismo šaukimą (49 b. l.). Ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (50-51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2006-11-30 atsakovas su AB Swedbank banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-098226-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt, už suteiktą kreditą nustatyta 13 procentų palūkanų norma (14-22 b. l.). Kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti delspinigius ir kitas sutartyje nustatytas sumas, tačiau įsipareigojimų nevykdė, todėl bankas vienašališkai nutraukė sutartį.

Ieškovas UAB „Gelvora“ (reikalavimo įgijėjas) ir AB „Swedbank“ bankas (kreditorius) 2008-06-18 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15 (17-22 b. l.).

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad remiantis banko 2009-04-08 pretenzija atsakovas yra skolingas 94,46 Eur negrąžinto kredito ir sutinka šią skolą sumokėti. Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad palaiko savo ieškinį pilnai ir paaiškina, kad 2009-04-08 banko pranešime nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas (t. y. pradelstų įmokų įsiskolinimas) 2009-04-08 dienai buvo 326,16 Lt (94,46 Eur), o visa skola 2009-04-08 sudarė 1120,50 Lt, todėl atsakovas klaidina teismą dėl negrąžintos kredito sumos dydžio. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kaip matyti iš byloje esančios 2009-04-08 pretenzijos (b. l. 52) ir kredito panaudojimo ataskaitos (b. l. 53), atsakovo pagrindinė skola sudaro 1069,01 Lt (309,61 Eur), byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 str.), atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 309,61 Eur skola (negrąžinto kredito suma) (CK 6.886 str.).

Atsakovas 2006-11-30 vartojimo kredito sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 257,67 Eur, kurias sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminio kreditoriaus ieškovui perleistos 13,49 Eur palūkanos bei 244,18 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 2009-04-27 iki 2015-04-20, taikant 13 procentų dydžio palūkanų normą (5 b. l.). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 13 procento dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo (sutarties 5.1. p.), taigi šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo iki viso kredito grąžinimo ieškovui dienos. Šiuo gi atveju anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu nustatyta, kad atsakovas kredito nei pirminiam kreditoriui, nei ieškovui nėra visiškai grąžinęs. Be to, teismų praktikoje pripažįstamas, kad skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų 6.37 straipsnyje, mokėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo prašymas taikyti nustatytą palūkanų priteisimui 5 metų senaties terminą yra nepagrįstas, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 257,67 Eur palūkanas.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 116,22 Eur delspinigius, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti 4,76 Eur delspinigiai bei 111,46 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2009-04-27 iki 2010-04-22 (360 d.), taikant 0,1 procento delspinigių dydį (7 b. l.), taip pat 93,28 Eur palūkanų delspinigius, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti 0,52 Eur delspinigiai bei 92,76 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2009-04-27 iki 2010-04-22 (360 d.), taikant 0,1 procento delspinigių dydį (9 b. l.). Atsakovas atstovas prašo taikyti 6 mėnesių senatį ieškovo paskaičiuotiems delspinigiams.

Reikalavimams dėl netesybų (delspinigių) taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį dėl netesybų atsiradimo dienos (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str. 1 d.). Atsižvelgiant į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovo reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) taikytinas 6 mėnesių senaties terminas, priteisiant delspinigius už paskutinių 180 dienų laikotarpį.

Be to, teismo vertinimu, šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, laikytina, kad 0,1 procento per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovui, todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog bankas paskolas suteikia komerciniais tikslais, yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, netesybas mažina nuo 0,1 procento iki 0,05 procento dydžio.

Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo delspinigius nuo negrąžintos kredito sumos už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procento dydį, kurie sudaro 27,86 Eur delspinigių sumą (309,61 Eur * 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.). Taip pat ieškovo reikalavimas dėl palūkanų delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo palūkanų delspinigius nuo palūkanų sumos už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procento dydį, kurie sudaro 23,19 Eur delspinigių sumą (257,67 Eur * 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje palūkanų delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 106,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro darbo priemonės (vokas, spausdinimas, pakavimas), registruotas pranešimas, paprasti pranešimai, skambučiai, SMS žinutės bei užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai (6 b. l.). Tokios išlaidos kaip darbo priemonės bei išlaidos, susijusios su darbuotojų darbu, negali būti vertinamos kaip būtent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovas, kaip vartotojas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti (žr. taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-23 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2813-936/2013, 2013-01-23 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3633-433/2013, 2013-02-05 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-4874-816/2013). Tokių išlaidų kaip pranešimų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrui, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 13 procento dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 13 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 883,02 Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 618,33 Eur, t. y. patenkino 70 procento pareikštų reikalavimų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį (10 b. l.), tačiau atsižvelgiant į CPK 80 str. 1 d. 1 p., kad turtiniuose ginčuose mokamas ne mažesnis kaip 20 eurų žyminis mokestis, iš atsakovo priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo priteistina 6,30 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei (CPK 92 str.).

Atsakovo atstovas pateikė teismui 2015-06-15 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovas jam sumokėjo 100 Eur už paslaugas ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo reikalavimus tenkino 70 procentų, iš ieškovo priteistinos 30 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 30 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB ,,Gelvora“ (j. a. k. 125164834) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 309,61 Eur skolą, 257,67 Eur palūkanas, 27,86 Eur delspinigius, 23,19 Eur palūkanų delspinigius, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 638,33 EUR (šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus trisdešimt tris centus), metines 13 (trylika) procentų palūkanas nuo 309,61 Eur pagrindinės skolos sumos nuo 2015-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir metines 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą 618,33 Eur sumą nuo 2015-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,30 Eur (šešis eurus 30 trisdešimt centų) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB ,,Gelvora“ (j. a. k. 125164834).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Navickienė