- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- A6.-45-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00006-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. vasario 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimą iškėlė administracinę bylą D. A. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kadangi:
D. A. vykdo individualia veikla ? (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Patikrinimui buvo pateikti šie D. A. o dokumentai: 2022-01-01—2022-11-21 laikotarpio bankų sąskaitų išrašai, paskolų sutartys, kreditorių sąrašas.
Atlikus D. A. piniginių lėšų judėjimo analizę bankų sąskaitose nustatyta, kad piniginių lėšų likučio suma laikotarpio pradžiai buvo 15 577,65 Eur, pabaigai – -1,35 Eur. Per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-11-21 D. A. gautų įplaukų suma (įskaitant ir pavedimus tarp sąskaitų) sudarė 641 792,72 Eur, išlaidų suma — 657 371,72 Eur, tarp kurių didžiausios išlaidos kitiems kreditoriams: (duomenys neskelbtini) ? 43 119 Eur ir (duomenys neskelbtini) ? 2 404 Eur, pvz., iš „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenų matyti, kad 2022-07-28 pervesta 700 Eur (duomenys neskelbtini) \, 84,06 Eur pervesta A. T., kai mokestinė nepriemoka 2022-07-28 sudarė 4 851,11 Eur; 2022-07-31 pervesta 9 5050 Eur (duomenys neskelbtini), 9,50 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), kai mokestinė nepriemoka 2022-07-31 sudarė
4 851,11 Eur; 2022-08-31 pervesta 1 900 Eur (duomenys neskelbtini), 39 Eur pervesta Kavinei (duomenys neskelbtini), kai mokestinė nepriemoka 2022-08-31 sudarė 5 273,48 Eur. Tai tik keletas atsiskaitymų, kuriais pažeistos VMI prie FM teisės. Sumokėtos lėšos turėjo būti panaudotos mokestinei nepriemokai padengti.
Taip pat akcentuotina tai, kad pagal sudarytą 2021-11-24 Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-56290 (toliau – sutartis) D. A. įsipareigojo kas mėnesį mokėti 371,43 Eur įmokas mokestinės nepriemokos dengimui, pradedant mokėti nuo 2021-12-25, tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Mokėtojas nesilaiko sutartimi nustatyto mokėjimų grafiko, nors, kaip matyti iš pridedamų banko sąskaitų išrašų, Mokėtojas šiuo laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atlikti nedideles įmokas pagal sutartį, tačiau atsiskaitymus vykdė su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI prie FM.
Laikotarpio, už kurį prašoma taikyti administracinę atsakomybę D. A., pabaigoje, t. y. 2022-11-21, D. A. mokestinė nepriemoka buvo 5 890,69 Eur.
2023-02-10 duomenimis, prašymo nagrinėjimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos D. A. nėra padengęs, paskutinių įplaukų į valstybės biudžetą data – 2022-11-14.
VMI prie FM daro išvadą, kad D. A., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad Mokėtojas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais Mokėtojui turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Parodė, kad VMI prie FM įsiskolinimą moką jau trejus metus, tačiau neteko darbo ir pajamų, o jautė pareigą atsiskaityti ir su kitais kreditoriais; nepakankamai įvertino atsiskaitymų eiliškumo griežtumą ir taip pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilę. Nurodė, kad šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, ieško papildomo darbo, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Jo dabar gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 5 500 Eur „į rankas“, išlaikomų asmenų neturi, sumokės paskirtą baudą, tik prašo, esant galimybei, nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą, kad nesustotų mokėjimai kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
Byloje buvo nustatyta, kad D. A. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeisdamas įstatymo nustatytą eiliškumą. Tuo jis pažeidė ne tik MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai fizinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau D. A., nesilaikydamas CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.
Pažymėtina, kad D. A. organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad D. A. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais, banko sąskaitų išrašais, D. A. 2022-11-21 prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su priedais, ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad D. A. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos skyrimo termino teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog senaties terminas tais atvejais, kai paaiškėja vis dar daromas trunkamasis nusižengimas, skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, o jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį nusižengimą – terminas skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo nusižengimo darymo dienos. Teismas daro išvadą, kad ANK 39 straipsnyje įtvirtintas nuobaudų skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis). D. A. administracine tvarka nebaustas, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. A. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
D. A. teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimo, tačiau prašymą pagrindžiančių argumentų ar dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. yra dirbantis, gaunantis nemažas nuolatines pajamas, kitų išlaikytinių neturintis, spręstina, kad paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pripažinti D. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Informuoti D. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-296-729/2022, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.