Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimą, iškėlė administracinę bylą V. D. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kadangi:

MB „Mėmelio energija“, kodas 304829001, (toliau – Bendrija), buveinės adresas: Klaipėdos rajono savivaldybė, Sendvario seniūnija, Klemiškės I kaimas, Klausmylių g. 6, įregistruota juridinių asmenų registre 2018-04-17. Bendrijos vadovas nuo 2018-04-16 yra V. D..

Bendrija yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-09-26 duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 17186,92 Eur.

Bendrija buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (76), ir į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ (92).

Vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, kad Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

VMI prie FM daro išvadą, kad Bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

VMI daro išvadą, kad jeigu Bendrija nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų visai padengta. Bendrijos vadovas V. D., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinusi piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-05-04 iki 2022-08-04, VMI prie FM nustatė, kad V. D. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl VMI prie FM vertinimu savo neteisėtais veiksmais Bendrijos vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami Bendrijos atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų būti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą, teigtina, kad Bendrijos vadovas V. D. pažeidė ne tik MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrija nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrijos direktorius V. D. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad MB „Mėmelio energija“ vadovo V. D. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais, MB „Mėmelio energija“ 2022-8-04 prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su priedais, ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad V. D. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo termino teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog senaties terminas tais atvejais, kai paaiškėja vis dar daromas trunkamasis nusižengimas, skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, o jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį nusižengimą – terminas skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo nusižengimo darymo dienos. Teismas daro išvadą, kad ANK 39 straipsnyje įtvirtintas nuobaudų skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

V. D. yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas sumokėjęs, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes, kaip susidarė tokia situacija ir kokių priemonių jis imasi, siekdamas ją ištaisyti ir toliau tęsti įmonės veiklą; iš jų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ne dėl savanaudiškų ar kitų neigiamų paskatų, o siekdamas, kad įmonė tęstų veiklą (dėjo maksimalias pastangas įmonės veiklai išsaugoti), pagal išgales mokėjo mokesčius VMI prie FM, taigi jo veiksmai nebuvo piktavališki, o padiktuoti susidariusių ekonomiškai sudėtingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti V. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti V. D., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-296-729/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.