Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. L. įmonės „Šulinys“ teisių ir pareigų perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šulinys“ ir trečiojo asmens D. L. teisių ir pareigų perėmėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, patikslintą ieškinį atsakovei D. L. įmonei „Šulinys“ (teisių ir pareigų perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Šulinys“) dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys D. L. (teisių ir pareigų perėmėjas – T. L.), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, NŽT), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1. įpareigoti atsakovę D. L. įmonę „Šulinys“ (toliau – ir atsakovė) remiantis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-20-(14.12.78.) priedu – situacijos schema M1:1000, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvorą su įvažiavimo vartais nuo nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su žemės sklypo, esančio Gamyklos g. 7, Gargžduose, Klaipėdos r. sav. (toliau – atsakovės sklypas), 72,88 m ilgio kraštine, tarp įrengtos 75,68 m ilgio tvoros ir 72,88 m ilgio žemės sklypo kraštinės sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir sutvarkyti statybvietę;

1.2. jei atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, leisti NŽT pačiai pašalinti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvorą su įvažiavimo vartais nuo nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypo 72,88 m ilgio kraštine, tarp įrengtos 75,68 m ilgio tvoros ir 72,88 m ilgio žemės sklypo kraštinės sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės;

1.3. jei atsakovė per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nepašalins 75,68 m ilgio metalo tinklo tvoros su įvažiavimo vartais nuo nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypo 72,88 m ilgio kraštine, tarp įrengtos 75,68 m ilgio tvoros ir 72,88 m ilgio žemės sklypo kraštinės sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir nesutvarkys statybvietės, įpareigoti atsakovę sumokėti 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimų neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti įvykdytas pirmasis reikalavimas, į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

2.1. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 12SD-2385-(14.12.104.) „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo“ informavo atsakovę, kad 2019 m. birželio 20 d. bus atliekamas atsakovės sklypo patikrinimas. Atsakovė nuomoja šį žemės sklypą 1994 m. birželio 24 d. nuomos sutarties Nr. 7437 pagrindu. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vyr. specialistas V. D. 2019 m. birželio 21 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-170-(14.12.78.), kuriame nurodoma, kad patikrinus atsakovės sklypo ribas pagal žemės sklypo planą, nustatyta, jog pažeistos sklypo ribos ties taškais Nr. 3-4-1 (taškai nurodyti pagal 2009 m. birželio 29 d. suderintą UAB „Gargždų sieksnis“ atsakovės sklypo planą), tarp taškų Nr. 4 ir Nr. 1, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje stovi pastoginė. Atsakovė 2019 m. liepos 5 d. raštu buvo informuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovės sklypas yra užtvertas segmentine tvora nesilaikant žemės sklypo ribų. Sklypo ribos taškuose Nr. 3- 4 -1 tvora patenka į valstybinę žemę, taškuose Nr. 4 ir Nr. 1 pietryčių pusėje valstybinėje žemėje stovi pastoginė (numeracija nurodyta pagal UAB „Gargždų sieksnis“ žemės sklypo planą). Sklype riboženkliai nėra išlikę. NŽT prašė pašalinti tai, kas yra už atsakovės sklypo ribos, bei atsistatyti neišlikusius riboženklius iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris atsakovei ir trečiajam asmeniui įteiktas 2020 m. rugsėjo 11 d. NŽT 2020 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė atsakovės vadovui D. L. 300,00 Eur baudą. Bauda sumokėta 2021 m. sausio 4 d.

2.2. NŽT, siekdama nustatyti, ar pažeidimas pašalintas pasibaigus numatytam terminui, atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir 2021 m. vasario 22 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-20-(14.12.78.). NŽT 2021 m. vasario 25 d. rašte Nr. 12SD-906-(14.12.137 E.) nurodyta, jog, patikrinus atsakovės sklypo ribas pagal UAB „Gargždų sieksnis“ žemės sklypo planą, nustatyta, kad už atsakovės sklypo ribų valstybinėje žemėje, ties Rytų krypties ir Pietų krypties, žemės sklypo ribomis, yra užtverta metalo segmentų tvora, iš gatvės pusės įrengti įvažiavimo vartai, ties riboženkliu Nr. 1 pagal žemės sklypo planą valstybinėje žemėje pastatyta pastogė (joje sandėliuojamos malkos). Užimtame (užtvertame tvoromis) valstybinės žemės plote atsakovė vykdo pramonės ir sandėliavimo veiklą (sandėliuoja statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką). Šia padaryta veika atsakovė yra savavališkai užėmusi (užtvėrusi tvoromis) dalį valstybinės žemės plotą – 0,1513 ha. 2019 m. birželio 20 d. nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas per nustatytą terminą (faktinė situacija nepasikeitusi). 2021 m. gegužės 5 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Protokolo surašyme dalyvavo atsakovės atstovas D. L., kuris žodžiu paaiškino, jog keletą kartų kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymais prisijungti užtvertą tvoromis valstybinės žemės plotą prie jo įmonės nuomojamo valstybinės žemės sklypo. Nurodė, kad Protokolo surašymo dieną dar nėra gavęs iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos galutinio atsakymo / sprendimo dėl valstybinio ploto prisijungimo. D. L. pažymėjo, kad žemės sklypo tvoros nuo Geležinkelio g. pusės jis nestatė, šią tvorą įrengė toje teritorijoje iki jų veiklą vykdžiusi organizacija. NŽT 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovės vadovui D. L. paskirta 550,00 Eur bauda. Bauda sumokėta 2021 m. spalio 14 d.

2.3. 2022 m. vasario 25 d. atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas aktas Nr. 12ŽN-34-(14.12.78.), kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-20-(14.12.78.) užfiksuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas yra nepašalintas.

3. Atsakovė D. L. įmonė „Šulinys“ ir trečiasis asmuo D. L. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Pagrindiniai atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo argumentai:

3.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo nėra žemėtvarkos specialistai, todėl visus žemės nuomos ir matavimo darbus savo laiku patikėjo asmenims, atsakingiems už žemės sklypo suformavimą ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. tuometinei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT. Kaip matyti iš UAB „Gargždų sieksnis“ 2009 m. birželio 29 d. atsakovės sklypo plano, kurį parengė ir suderino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, jau tuo metu už pamatuotos atsakovės sklypo ribos ties taškais 3 ir 4 valstybinėje žemėje stovi tvora. Ši tvora buvo įrengta dar iki to laiko, kai įmonė nepriklausė trečiajam asmeniui D. L.. Apie tai, kad į jos naudojamą teritoriją patenka nesuformuotas valstybinis žemės sklypas, atsakovė nežinojo. Tik 2019 m. birželio 20 d. po atlikto atsakovės sklypo patikrinimo paaiškėjo, kad atsakovės sklypo dalis iki buvusios tarybinės įmonės tvoros nėra įtrauktas į kadastriniais matavimais suformuotą ir išnuomotą atsakovės sklypą. Nesuformuotas valstybinis žemės sklypas, kurį atlaisvinti prašo ieškovė, niekada nebuvo naudojamas trečiųjų asmenų.

3.2. Atsakovė yra suinteresuota prisijungti jos užimtą žemės sklypą prie jau išsinuomoto atsakovės sklypo. Atsakovė geranoriškai siekė išspręsti susidariusią problemą. Atsakovei buvo nurodyta, kad jos užimtas nesuformuotas valstybinis žemės sklypas yra laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, todėl ji turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu prie esamo atsakovės sklypo bus prijungtas įsiterpusio žemės sklypo plotas. Tuo tikslu atsakovė, atstovaujama UAB „Kartografiniai projektai“, 2021 m. vasario 12 d. pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo. Prašymas buvo pateiktas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Paslaugai suformuota byla Nr. ZSFP-86114. Šią dieną prie projekto būsenos yra nurodyta „Derinama su institucijomis“. Atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. S-010 pranešė NŽT Klaipėdos rajono skyriui, kad yra pateikusi prašymą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo.

3.3. Po NŽT paskirtos baudos ir gauto rašto atsakovė pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypų pertvarkymo projekto rengimą. Šį kartą prašymą teikė kartu su kaimyninio sklypo savininku, kuris ribojasi su įsiterpusiu valstybiniu žemės sklypu. Pateikto prašymo byla Nr. ZSFP-972983.

3.4. Atsakovė sąžiningai ir pareigingai vykdo visus NŽT nurodymus. Nustačius pažeidimus, atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad ištaisytų susidariusią situaciją, inicijavo žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto parengimą, sumokėjo jai skirtas baudas. Nors NŽT 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 12SD-4348-(14.12.134 E.) aiškiai buvo nurodyta alternatyva: pašalinti pažeidimus arba (ir) įgyvendinti inicijuotą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau į tai, kad projekto įgyvendinimo trukmė priklauso ne nuo atsakovės, o nuo plano rengėjo bei pačios NŽT derinimo procedūrų, atsižvelgta nebuvo. Šalia atsakovės sklypo esantis nesuformuotas valstybinis žemės sklypas yra neracionalios konfigūracijos, todėl net jei jis ir būtų suformuotas kaip naujas žemės sklypas ir pasiūlytas pardavimui aukciono tvarka, galbūt neatsirastų norinčių jį įsigyti. Palikti žemės sklypą nenaudojamą yra neūkiška, todėl NŽT turėtų būti suinteresuota neracionalių žemės sklypų realizavimu. Ieškovei sudarius palankias sąlygas atsakovei įgyvendinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą būtų pasiekta abipusė nauda. Pagal naujai suformuotą žemės sklypo plotą būtų perdaryta žemės nuomos sutartis, padidėtų žemės nuomos mokestis valstybei. Tuo metu, kai atsakovė geranoriškai siekia įgyvendinti žemės sklypo prisijungimo projektą, ieškovės reikalavimas pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės metalo tinklo tvorą, įvažiavimo vartus, sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką yra neracionalus ir ekonomiškai nuostolingas atsakovei.

4. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį sutiko su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad 2021 m. vasario 12 d. buvo gautas atsakovės prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y . įsiterpusį laisvą valstybės žemės plotą sujungti su besiribojančiu atsakovės sklypu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 3 d. įsakymu pradėjo rengti atsakovės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo tikslas – įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Projektas buvo rengiamas ir visi kiti su projekto rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. 2022 m. kovo 16 d. formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pateiktas derinti derinančioms institucijoms. Derinančios institucijos AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir NŽT atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino:

5.1. įpareigojo atsakovę, remiantis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. vasario 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 12ŽN-20-(14.12.78.) priedu – situacijos schema M1:1000, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvorą su įvažiavimo vartais nuo nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypo 72,88 m ilgio kraštine, tarp įrengtos 75,68 m ilgio tvoros ir 72,88 m ilgio žemės sklypo kraštinės sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir sutvarkyti statybvietę;

5.2. atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto reikalavimo, leido NŽT pačiai pašalinti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvorą su įvažiavimo vartais nuo nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypo 72,88 m ilgio kraštine, tarp įrengtos 75,68 m ilgio tvoros ir 72,88 m ilgio žemės sklypo kraštinės sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir sutvarkyti statybvietę, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės;

5.3. priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 95,00 Eur žyminio mokesčio ir 32,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.1. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2021 m. siekė, kad nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kurį atlaisvinti prašo ieškovė, būtų prijungtas prie atsakovės sklypo, tačiau per 3 metus atsakovei to padaryti nepavyko.

6.2. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčas dėl to, jog atsakovei priklausanti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvora su įvažiavimo vartais, statybinės medžiagos, atliekos ir įvairi technika yra ant nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypu. Nėra ginčo ir dėl to, kad užimtas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise yra valdomas NŽT, o atsakovė neturi jokio teisėto pagrindo užimtu nesuformuotu valstybinės žemės sklypu naudotis. Todėl teismas, gindamas turto (žemės sklypo) savininko teises, įpareigojo atsakovę iš ginčo sklypo pašalinti ieškovės nurodytus statinius, statybines medžiagas, atliekas, techniką, nes jų buvimas valstybei priklausančiame žemės sklype be teisinio pagrindo pažeidžia savininko nuosavybės teises.

6.3. Teismas pažymėjo, jog atsakovė prašė atsižvelgti į tai, jog statybvietei sutvarkyti reikalinga speciali technika ir žmogaus indėlis visiems veiksmams organizuoti. Nurodė, jog teritorijoje statybinės medžiagos ir atliekos yra likusios iš tarybinių laikų, todėl išvalyti jas ir sutvarkyti statybvietę per 3 mėnesius būtų fiziškai neįmanoma. Atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas nustatė 6 mėnesių terminą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, ieškovė turi teisę pašalinti atitinkamus padarinius pati, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. įmonė „Šulinys“ (jos teisių ir pareigų perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Šulinys“) ir trečiasis asmuo D. L. (jo teisių ir pareigų perėmėjas – T. L. (toliau kartu – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį naudodamasi galios principu. Būdama valstybinės institucijos pozicijoje, ieškovė nepakankamai gerai atliko savo pareigas ir atsakomybę dėl susiklosčiusių aplinkybių perkėlė atsakovei, nepripažindama savo kaltės.

7.2. Po NŽT pirminio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų atsakovė ėmėsi veiksmų, kad valstybinės žemės sklypą prijungtų prie atsakovės sklypo. Tačiau projekto rengimo metu ieškovė ne tik nesistengė tinkamai padėti įgyvendinti (iš anksto teikdama informaciją apie galimus žemės prisijungimo variantus) žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, bet ir toliau tęsė patikrinimus bei skyrė baudas, nors puikiai žinojo, kad atsakovė siekia teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti ginčo žemės sklypus.

7.3. Ginčijamo žemės sklypo, iš kurio teismas įpareigojo pašalinti metalo tinklo tvorą su įvažiavimo vartais, sandėliuojamas statybines medžiagas, atliekas, įvairią techniką ir sutvarkyti statybvietę, ieškovė nėra suinteresuota suformuoti kaip atskirą valstybinį žemės sklypą ir perleisti jį kitiems savininkams. Reikalavimas pašalinti pažeidimus yra tik formalus, nes pagrindinis reikalavimas yra skirti baudą. Tokį ieškinį teismas turėjo atmesti, nes valstybinės institucijos turėdamos didesnę galią fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesistengia atlikti tikrosios joms pavestos funkcijos – atliekant ūkio subjekto veiklos priežiūrą vadovautis ūkio subjekto veiklos priežiūros principais. Tiek surašydama administracinio nusižengimo protokolus, tiek teikdama ieškinį ieškovė nenurodė, kokio masto bei dydžio žalą patiria dėl atsakovės užimto ginčijamo žemės sklypo. Taigi ieškinys pareikštas tik dėl formalių motyvų, nenurodant, kokiu tikslu bus naudojamas atlaisvintas žemės sklypas, kokią žalą patiria valstybė dėl atsakovės naudojamo ginčo žemės sklypo ir pan.

7.4. Nesuformuotas valstybinis žemės sklypas, kurį atlaisvinti įpareigojo teismas, niekada nebuvo naudojamas trečiųjų asmenų. Atsakovė yra suinteresuota prisijungti jos užimtą žemės sklypą prie jau išsinuomoto atsakovės sklypo ir siekia jį prisijungti. Visos institucijos, išskyrus NŽT Klaipėdos rajono skyrių, suderino ginčo žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą.

7.5. Atsakovei įgyvendinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą būtų pasiekta abipusė nauda. Pagal naujai suformuotą žemės sklypo plotą būtų perdaryta žemės nuomos sutartis, dėl to padidėtų žemės nuomos mokestis. Tuo metu ieškovės reikalavimas pašalinti nuo nesuformuotos valstybinės žemės metalo tinklo tvorą, įvažiavimo vartus, sandėliuojamas statybines medžiagas ir kt., yra neracionalus ir ekonomiškai nuostolingas atsakovei. Patenkinus tokį ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovę pašalinti nurodytus pažeidimus, atsakovė patirs finansinius nuostolius, dėl to nebus pasiektas teisingumas.

7.6. Su pareikštais reikalavimais atsakovė nesutiko ir prašė teismo netenkinti trečiojo reikalavimo dėl baudos skyrimo. Teismas nenustatė alternatyvios priemonės – baudos skyrimo atsakovei, o tai reiškia, jog buvo netenkintas 1 ieškovės reikalavimas ir priešingai, atsižvelgta į atsakovės prašymą, todėl tenkintas atsakovės prašymas. Todėl atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes patikslintu ieškiniu buvo pareikšti 3 reikalavimai, iš kurių teismas patenkino tik 2, todėl bylinėjimo išlaidos turėjo būti mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

8. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

8.2. Atsakovė nurodė, jog NŽT, reikšdama negatorinį ieškinį, nesuteikė galimybės atsakovei kitais būdais pašalinti pažeidimą, bet ėmėsi kraštutinių priemonių. NŽT pažymi, jog atsakovė nuo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. birželio 4 d. gavimo dienos turėjo daugiau kaip 4 metus laiko pažeidimams pašalinti, tačiau teisės aktuose nenumatyta galimybė atsakovei suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, besiribojantį su atsakovės sklypu, ir juos sujungti į vieną žemės sklypą, kadangi įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp atsakovės sklypo ir Geležinkelio pylimo gatvės neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtinto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto apibūdinimo.

8.3. Atsakovė neįrodė, kad jos elgesys ginčijamojoje žemės sklypo dalyje įrengiant tvorą, sandėliuojant statybines medžiagas ir kt. visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I‑446 pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1311) 2 straipsnio 24 dalimi, teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją neperduodami; laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija šioje byloje nesprendžia dėl Nacionalinės žemės tarnybos procesinių teisių ir pareigų perėmimo, nes nagrinėjamas ginčas buvo pradėtas iki 2023 m. gruodžio 31 d., o tokiu atveju procesinės teisės ir pareigos pagal įstatymą išlieka Nacionalinei žemės tarnybai.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę, o to nepadarius nustatytu terminu, leido NŽT atlaisvinti valstybinę žemę atsakovės sąskaita, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos rajono mero 2024 m. kovo 7 d. potvarkį su žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžiniu. Pasak apeliantų, šie nauji įrodymai patvirtina, jog ieškovė nesuteikė galimybės atsakovei kitais būdais pašalinti pažeidimų, bet ėmėsi kraštutinių priemonių.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, apeliantai šių dokumentų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, nes Klaipėdos rajono mero potvarkis buvo priimtas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pateikdami minėtus dokumentus apeliantai nesąžiningai ar netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Juolab kad NŽT yra su šiais naujai teikiamais dokumentais susipažinusi ir dėl jų turėjo galimybę pateikti savo nuomonę atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą. Todėl minėti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį, pažymėjęs, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovei priklausanti 75,68 m ilgio metalo tinklo tvora su įvažiavimo vartais, statybinės medžiagos, atliekos ir įvairi technika yra ant nesuformuotos valstybinės žemės, besiribojančios su atsakovės sklypu, t. y. tokiu būdu pažeidžiant žemės sklypo savininko teises. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodydami, jog NŽT ieškinį pareiškė tik formaliais motyvais, atsakovė siekė pašalinti NŽT nustatytus pažeidimus ir prisijungti gretimo valstybinės žemės sklypo dalį, tačiau NŽT ir toliau atliko patikrinimus ir skyrė baudas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų argumentus kaip nesudarančius pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Kaip matyti iš byloje pateikto ŽPDRIS sistemos išrašo, dar 2021 m. vasario 12 d. atsakovė buvo pradėjusi organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdama laisvą valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu atsakovės (nuomojamu) sklypu. Tačiau NŽT 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sprendime nurodant, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu, 69 punkte nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir (arba) D. L. būtų šį NŽT sprendimą skundę. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovė ir (arba) D. L. nei šioje, nei atskiroje civilinėje arba administracinėje byloje nereiškė NŽT reikalavimų įpareigoti atlikti atitinkamus veiksmus (pvz., įpareigoti NŽT išnuomoti atsakovei ginčo valstybinės žemės sklypo dalį, (leisti) prijungti ginčo žemę prie atsakovės nuomojamo sklypo ar kt.). Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl NŽT motyvų ir pagrįstumo atsisakyti derinti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl to, ar ginčo valstybinės žemės dalis gali būti prijungta prie atsakovės sklypo ar ne.

18. Šioje byloje NŽT pareiškė ieškinį atsakovei, iš esmės reikalaudama, kad valstybinė žemė nebūtų atsakovės naudojama be teisinio pagrindo ir tie valstybės daiktinių teisių pažeidimai būtų pašalinti.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

20. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023, kt.).

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nesuformuotas žemės sklypas, kuriame yra ginčo 75,68 m ilgio metalo tinklo tvora su įvažiavimo vartais, statybinės medžiagos, atliekos ir įvairi technika, priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Vadinasi, byloje egzistuoja pirmoji sąlyga – valstybė yra ginčo nekilnojamojo turto savininkė.

22. Nors atsakovė neginčija aplinkybės, kad 75,68 m ilgio metalo tinklo tvora su įvažiavimo vartais, statybinės medžiagos, atliekos ir įvairi technika yra ant valstybinės žemės, tačiau byloje teigė, kad ginčo tvoros nei atsakovė, nei D. L. nestatė, ją įrengė dar iki atsakovės veiklą vykdžiusi organizacija. Vis dėlto tokie atsakovės ir D. L. argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirma, nei atsakovė, nei D. L. neginčija, kad kiti valstybinėje žemėje esantys objektai (statybinės medžiagos, atliekos ir įvairi technika) priklauso atsakovei. Antra, byloje nėra jokių įrodymų ir atsakovė tokių nepateikė, kad ginčo tvoros būtų pastatytos dar iki atsakovės įsteigimo 1991 m. (pagal byloje pateiktą D. L. prašymą įregistruoti IĮ „Šulinys“ ir VĮ Registrų centro išrašą IĮ „Šulinys“ buvo įregistruota 1991 m. sausio 1 d. ir jos adresas nurodytas Gamyklos g. 7, Gargždai). Vien tik D. L. abstraktūs teiginiai dėl tarybinių tvorų ir bylai pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti senas tvoros tinklas, nepatvirtina, kad ginčo tvora valstybinėje žemėje būtų pastatyta seniau nei prieš 33 m. Trečia, atsakovė iš esmės neginčija, kad daug metų naudojosi ir šiuo metu naudojasi ginčo tvora kaip atsakovės sklypo apsaugine skiriamąja zona, t. y. faktiškai gavo ir gauna iš to naudą. Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad dalis tvoros ir įvažiavimo vartai yra gana naujai įrengti.

23. Pasak apeliantų, NŽT ieškinys buvo pareikštas tik dėl formalių motyvų, nenurodant, kokiu tikslu bus naudojamas atlaisvintas žemės sklypas, kokią žalą patiria valstybė dėl atsakovės naudojamo ginčo žemės sklypo ir pan. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Būtent nekilnojamojo turto savininkas turi teisę spręsti, kam ir kaip bus naudojamas jam priklausantis žemės sklypas, taip pat savininkas netgi gali nuspręsti, kad žemės sklypas išvis niekam ir niekieno nebūtų naudojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas vertinimas reikštų, kad asmenys be jokio teisinio pagrindo galėtų savavališkai užiminėti nenaudojamą valstybinę žemę, o tai nebūtų suderinama su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, paneigtų valstybės, kaip žemės savininkės, nuosavybės teisės esmę ir vestų prie chaoso. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad NŽT siekia apginti jai patikėtą valstybės nuosavybę ir užkirsti kelią kitiems asmenims be pagrindo naudotis valstybine žeme, negali būti laikoma piktnaudžiavimu įgaliojimais ar netinkamu viešojo administravimo institucijos veikimu. Juolab kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad pastaruoju metu atsakovės iniciatyva būtų vykusios kokios nors procedūros (veiksmai), kurių pagrindu būtų galima pagrįstai tikėtis, kad per protingai trumpą terminą atsakovės užimta valstybinės žemės dalis, dėl kurios priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, būtų prijungta prie jos nuomojamo žemės sklypo ir ji tokiu būdu įgytų teisę naudotis šia žeme. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2024 m. kovo 7 d. potvarkis šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės, nes juo nebuvo sprendžiama dėl tos valstybinės žemės dalies, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

24. Apeliantai taip pat nurodo, kad patenkinus tokį ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovę pašalinti nurodytus pažeidimus, atsakovė (jos teisių perėmėja) patirs finansinius nuostolius, dėl to nebus pasiektas teisingumas. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog atsakovė daug metų naudojasi didesniu žemės sklypu nei jai priklauso pagal įstatymus ir atitinkamai daug metų gavo iš to naudą, nelaiko, kad ginčo žemės sklypo savininko teisių pažeidimo pašalinimas atsakovės sąskaita šiuo atveju būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė.

25. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė byloje įrodė ir antrąją negatorinio ieškinio sąlygą – daikto savininko teisių pažeidimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės prašomos skirti baudos atsakovei, o tai reiškia, jog buvo netenkintas vienas ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimas, ir priešingai, teismo buvo atsižvelgta į atsakovės prašymą neskirti baudos, tai reiškia, kad toks atsakovės prašymas buvo tenkintas. Todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija neįžvelgia pakankamo pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais dėl kelių priežasčių.

27. Pirma, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimų neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti įvykdytas pirmasis reikalavimas, pagal savo pobūdį iš esmės yra procesinis prašymas (kuriuo siekiama atitinkamu būdu užtikrinti sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, įvykdymą), o ne materialusis reikalavimas (CPK 273 straipsnis). Todėl ta aplinkybė, kad ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą buvo atmestas, nereiškia, kad ieškovė nelaimėjo bylos, o pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio (priešieškinio) materialiųjų reikalavimų daliai. Ieškovės pareikšto ieškinio materialusis reikalavimas šiuo atveju buvo apginti žemės savininko nuosavybės teises, t. y. kad ginčo valstybinės žemės sklypas nebūtų naudojamas ir būtų pašalinti nustatyti pažeidimai. Toks ieškovės materialusis reikalavimas buvo patenkintas, o tai, kad nebuvo tenkintas procesinis prašymas dėl baudos skyrimo, nereiškia, kad materialieji reikalavimai buvo atmesti kažkokia apimtimi.

28. Antra, byloje nėra įrodymų ir atsakovė tokių nepateikė, kurie galėtų pagrįsti, kad dėl tokio ieškovės prašymo skirti baudą būtų buvusios patirtos kokios nors papildomos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tenkinti apeliantų apeliacinį skundą jame nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė