Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. N-575-2316-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N-575-2316-11Nutartis · 2011-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. A2.6.-190-347/2012Nutarimas · 2012-02-22Kauno apylinkės teismas
  3. ATP-263-582/2012Nutartis · 2012-03-20Kauno apygardos teismas
  4. N-261-1132-12Nutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
N-575-2316-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06321-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2316/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06321-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. nutarimu pripažino J. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas J. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 27 d., apie 10 val., Pušų gatvėje, Kauno mieste, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito asmens turto saugumui, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę „VW Golf“ ir ją apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 ir 119 punktų reikalavimus. Nurodė, jog J. S. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog toje Pušų gatvės vietoje, kuri yra nurodyta protokole, nebuvo, o buvo tik atvažiavęs į darbą, esantį Pušų gatvėje, tačiau to, kad kuriuo nors metu būtų kliudęs ir apgadinęs kitą automobilį, jis nepajuto, negirdėjo ir nematė. Pažymėjo, jog J. S. kaltė buvo įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais dėl eismo įvykio ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Nurodė, jog J. S. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jis nesuprato, nesuvokė ir negirdėjo, kad kliudė kitą automobilį, be to, tai, kad jis galėjo nepajusti ir negirdėti kontakto tarp automobilių beigi nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ant abiejų automobilių matomų apgadinimų lokalizacija ir mastas, bei tai, kad pats J. S. yra gerokai neprigirdintis asmuo. Pridūrė, kad tai, jog J. S. neturėjo motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įrodo ir tai, kad jo vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį jis vairavo, būdamas neblaivus. Padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Skirdamas nuobaudą, teismas J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe įvertino tai, kad jis pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, o sunkinančia – tai, kad jis KET pažeidimus padarė pakartotinai per vienerius metus, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka, savo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei, nepadarė didelės turtinės žalos.

II.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija), nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog J. S. teiginius apie tai, kad jis nematė ir nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, paneigia byloje surinkti įrodymai. Pažymi, jog iš byloje esančiais dokumentais užfiksuoto automobilių apgadinimo masto ir pobūdžio, matyti, kad automobilių kontakto nepastebėti ir nepajusti buvo neįmanoma. Priduria, jog teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tik J. S., suinteresuoto išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, paaiškinimais, kurie turėjo būti vertintini kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

J. S. ginčijamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta. Pažymėtina, jog ginčas šioje byloje dėl J. S. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nekyla, tačiau apeliacinį skundą pateikusi Institucija mano, kad administracinė byla dalyje pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. S. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, o jo kaltė padarius minėtą pažeidimą buvo įrodyta bylos duomenimis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. S. veiksmuose nebuvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Konstatuotina, jog nepaisant to, kad J. S. kategoriškai neigė jutęs susidūrimą, iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 4 – 6) matyti, jog kontaktas tarp abiejų automobilių buvo smūginis, nuo jo ištrupėjo J. S. vairuoto automobilio užpakalinio kairiojo bamperio dažai su gruntu, buvo pažeistas užpakalinis kairysis žibintas ir kitos automobilio dalys, todėl manytina, kad automobilių apgadinimo mastas buvo pakankamai didelis, kad J. S., būdamas atidžiu ir rūpestingu vairuotoju, privalėtų suvokti sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus automobilių apgadinimus ir eismo įvykio kilimo mechanizmą, sprendžia, kad „VW Passat“ ir „VW Golf“ automobilių kontaktas negalėjo būti nejuntamas. Pridurtina, jog tai, kad J. S. suprato savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalos kitam asmeniui priklausančiai transporto priemonei, patvirtina ir ta tarnybiniame policijos pareigūno pranešime (b. l. 8) užfiksuota aplinkybė, kad J. S. vairuoto automobilio užpakalinio bamperio apatinė dalis (ten, kur matyti apgadinimai) buvo nuvalyta, taigi jis apžiūrinėjo savo automobilį. Tuo tarpu tai, kad jo automobilis buvo draustas, o byloje nėra duomenų apie tai, jog automobilį jis vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tėra tik prielaidos, nešalinančios J. S. atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas