Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-05-22 · Civilinė byla Nr. 2-1222-343/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
2-1222-343/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-888-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
AB „Freda“
Atsakovas
Project Kunstoff
Trečiasis asmuo
Ergo Versicherung AG
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1222-343/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-888-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1;2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2.; 3.2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.6; 3.2.6.5; 3.2.8.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant E. K., dalyvaujant ieškovės AB „Freda“ atstovei advokatei L. D.; atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik Gmbh & CO KG ir trečiojo asmens Ergo Versicherung AG atstovui advokatui E. R.; viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Freda“ ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovei Project Kunstoff und Profilltechnik Gmbh & CO KG, trečiasis asmuo Ergo Versicherung AG dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės procesinių dokumentų esmė

Ieškovė AB „Freda“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG 145 478,63 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG nuo 2008 m. pirkdavo produkciją baldų gaminimui ir už prekes atsiskaitydavo pagal pateiktas sąskaitas. Šalys be užsakymų bei užsakymų patvirtinimų ir sąskaitų faktūrų pasirašydavo ir ilgalaikius susitarimus, kuriuose susitardavo dėl apmokėjimo terminų, atsakovo gaminamų produktų asortimento bei jų kainų. Tokie susitarimai tarp šalių buvo pasirašyti 2008 bei 2012 metais, kurie galiojo 12 mėnesių. 2010 02 11 ieškovė iš atsakovės užsakė 19,00 mm pločio ir 1,00 mm storio bei 21,00 mm pločio bei 1,00 mm storio baltos ir juodos spalvos ABS briaunų. Ieškovės pateiktą užsakymą atsakovė patvirtino 2010 02 18 užsakymo patvirtinimu. Atsakovė produkciją ieškovei pristatė 2010 01 21, 2010 02 18 ir 2010 03 05. Iš atsakovės įsigytą produkciją ieškovė panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai. Baldus ieškovė pardavė AB „Ikea of Sweden“. 2011 06 07 AB „Ikea of Sweden“ pateiktoje kokybės ataskaitoje informavo ieškovę apie pagamintų „Udden“ serijos baldų, kurių gamybai buvo panaudotos iš atsakovės pirktos briaunos, broką. Apie problemas ieškovė informavo atsakovę. 2011 09 12 ieškovė elektroniniu paštu vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama paaiškinti dėl atsakovės gaminamų 1,00 mm bei 1,5 mm storio briaunų. 2012 01 20 ieškovė gavo AB „Ikea of Sweden“ pretenziją dėl ieškovės pagamintų „Udden“ serijos baldų kokybės. 2012 01 30 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei informuodama apie nuostolius dėl atsakovės parduotų nekokybiškų prekių, tačiau atsakovė nepripažino, jog jos prekės yra nekokybiškos. 2013 m. kovo mėnesį AB „Ikea of Sweden“ grąžino ieškovei dalį brokuotos produkcijos. Kitą brokuotos produkcijos dalį AB „Ikea of Sweden“ sunaikino savo sąskaita, kadangi jos iš Lietuvos jau buvo eksportuotos į kitas šalis. Dalį grąžintos brokuotos produkcijos ieškovė sunaikino, mažindama savo išlaidas dėl šios produkcijos saugojimo. Prieš sunaikinant brokuotą produkciją, antstolio 2013 04 22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuoti ieškovei grąžintos produkcijos kiekiai bei užfiksuota, kad iš atsakovės pirktos briaunos, kurios buvo panaudotos baldų gamybai, yra atšokusios. Kleiberit 2012 07 25 atliktoje ekspertizėje konstatavo, kad briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė gamintojo neteisingai pasirinktas primeris ir tai, kad ant briaunų buvo nepakankamas primerio kiekis. 2012 11 15 nepriklausomo TŪV Rheinland LGA Products GmbH eksperto išvadoje taip pat fiksuota, jog ant briaunų esantis primeris nebuvo funkcionalus, o briaunų atsiklijavimo priežastis lėmė būtent šio primerio defektas. Atsižvelgdama į ekspertų išvadas, 2013 09 13 ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius, dėl nekokybiškų briaunų. Atsakovė į pretenziją neatsakė, tačiau informavo, jog ši pretenzija buvo perduota atsakovės draudimo kompanijai Ergo Versicherung AG. Vėliau atsakovės prašymu brokuotų briaunų pavyzdžiai buvo persiųsti draudimo kompanijai. Atsakovės draudimo kompanija 2013 10 17 informavo ieškovę ir pareiškė, jog pagal atsakovės atliktus vidinius tyrimo rezultatus briaunos buvo kokybiškos. Iš atsakovės draudimo kompanijos 2014 01 28 buvo gauti 2014 01 27 HQM induserv GmbH („HQM“) atlikti laboratorijos tyrimo rezultatai, kuriais remdamasi atsakovo draudimo kompanija pareiškė, kad atsakovo briaunoms naudotas primeris buvo kokybiškas, o ieškovė netinkamai priklijavo briaunas. Ieškovės nuomone, HQM induserv GmbH ekspertizė neįrodo, kad buvo tinkama cheminė primerio sudėtis, nes cheminė primerio sudėtis nenurodyta. HQM ekspertizėje nėra nurodyta, koks primeris bei kokios briaunos buvo tiriamos. Ekspertizės rezultatas toks, kad primerio sudėtyje yra silicio dioksido. Iš ekspertizės neaišku, kokią funkciją atlieka silicio dioksidas primerio sudėtyje bei koks jo poveikis. Atsakovės pateiktame laboratoriniame tyrime nėra jokio aprašymo, kaip nustatyti rezultatai. Nėra aišku, kokios briaunos buvo tiriamos. Ieškovės nuomone, TŪV Rheinland pateikta ekspertizė atitinka visus objektyvaus įrodymo kriterijus. Ši ekspertizė įrodo, kad buvo panaudotas netinkamas primeris ir kad atsakovės atsiųstos briaunos buvo nekokybiškos. 2014 06 24 raštu atsakovės draudimo kompanija atsisakė geranoriškai spręsti tarp šalių kilusį ginčą ir atmetė ieškovės pateiktą pretenziją. Ieškovė nurodė, kad jos nuostoliai atsirado dėl netinkamos kokybės atsakovės parduotų briaunų. Atsakovės parduotos produkcijos brokas atsirado gamybos eigoje, o ne po šios produkcijos perdavimo ieškovei momento. Ieškovė baldų gamybos procesą, t. y. briaunų priklijavimo prie baldų plokščių, vykdė tinkamai, laikėsi visų techninių reikalavimų, gamyboje naudojo tinkamus klijus, kas eliminuoja tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų, šiuo atveju klijų tiekėjų, kaltę. Apie briaunų broką ieškovė sužinojo tik tuomet, kai gavo iš AB „Ikea of Sweden“ pretenziją dėl baldų, kurių gamybai buvo panaudotos atsakovės parduotos briaunos. Ieškovės iniciatyva Kleiberit bei TUV Rheinland LGA Products GmbH laboratorijose atliktų ekspertizių metu nebuvo nustatyta jokių briaunų klijavimo proceso pažeidimų ar klijų defektų. Šių ekspertizių metu buvo konstatuota, jog briaunų paviršius gamybos procese nebuvo padengtas tinkamu primerio kiekiu, briaunų atsiklijavimą nuo plokščių galėjo įtakoti ir gamintojo parinktas primeris. Atsakovės pagamintos briaunos buvo brokuotos, o produkcijos trūkumai atsirado dar iki jos perdavimo ieškovei, be to, savo kaltę atsakovė jau yra iš dalies pripažinusi atlyginusi žalą kitiems užsakovams ir grąžinusi ieškovei pinigines lėšas už briaunas, kurių ieškovė gamyboje nepanaudojo. Ieškovė nurodė, kad ji turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius dėl atsakovės pateiktos nekokybiškos produkcijos. Ieškovė nurodė, kad jos 148 056,59 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) 101 604,46 Eur kompensacija, sumokėta AB „Ikea of Sweden“, 2) 11 579,52 Eur ieškovės pagamintų baldų, naudojant atsakovės pagamintas brokuotas briaunas, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo būti parduotos AB „Ikea of Sweden“, vertė, 3) 3 417,52 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sunaikinimo išlaidos; 4) 4 138,72 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo išlaidos nuo 2012 01 30 iki 2013 05 01, t. y. iki jų sunaikinimo, bei išlaidos darbuotojams; 5) 142,82 Eur briaunų su defektais pavyzdžių siuntimo TUV Rheinland bei atsakovo draudimo kompanijai išlaidos; 6) 16 459,75 Eur papildomos išlaidos, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo; 7) 2 400 Eur išlaidos už TŪV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizę; 8) 25 648,58 Eur išlaidos teisininkams, patirtos sprendžiant ginčą, kur 10 794,64 Eur išlaidos advokatams Vokietijoje (Luther 2014 07 31 sąskaita, kurios suma 4 547,14 Eur ir Luther 2014 07 30 sąskaita, kurios suma 6 247,50 Eur) ir 14 853,94 Eur Lietuvoje. Ieškovė yra neapmokėjusi atsakovės sąskaitų Nr. 3202883, 3203373, 3203341, kurių bendra suma sudaro 17 334,78 Eur, todėl ieškovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir 17 334,78 Eur sumažino atsakovės įsiskolinimą.

2018 04 10 rezoliucija į bylą buvo priimtas patikslintas ieškinys (t.9, b.l. 76-80). Ieškovė sumažino reikalavimą ir prašo priteisti 145 478,63 Eur. nuostolius. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog 2017 10 05 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartyje šioje byloje nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai ir aplinkybės: buvo konstatuota atsakovės kaltė dėl nekokybiškų prekių pateikimo, nustatė, jog dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė yra patyrusi nuostolių, kurių dydį turi nustatyti teismas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.248 str. 3d. laikė, kad kalta yra atsakovė, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Buvo konstatuota, jog atsakovė patiekė ieškovei nekokybiškas prekes – briaunas, padengtas gruntu, kad šios briaunos buvo panaudotos „Uden“ serijos baldų gamyboje, kad dalis produkcijos buvo sunaikinta, dalis grąžinta ieškovei, kad ieškovė dėl atsakovės parduotos nekokybiškos produkcijos patyrė žalą. Didžiausią dalį patirtų nuostolių (Negautų pajamų už pagamintus ir vėliau privalomai sunaikintus gaminius (baldus) pavidalu) sudaro AB „Ikea of Sweden“ neišmokėta 101604,46 Eur suma. Ši suma išskaityta iš AB „Freda“ mokėtinų sumų. AB “Freda“ realizuoti Ikea užsakymu ir pagal nurodytą dizainą , specifikaciją ir modelį gaminamų baldų tretiesiems asmenims ir taip pažeisti sudarytas sutartis ir intelektinę/pramoninę nuosavybę. Ieškovė patyrė žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, sudarantys iš Ikea žalos atsiradimo dienos kainomis negautas sumas. Antra, ieškovė patyrė nuostolius dėl pateiktų brokuotų gaminių sunaikinimo. Šią sumą sudaro 11579,52 Eur. Trečia, ieškovei padarytą žalą sudaro ir baldų su defektais nuvežimo sunaikinti ir sunaikinimo kaštai, kurių suma yra 3417,52Eur. Ketvirta, ieškovės patirtą žalą sudaro išlaidos, susijusios su brokuotų baldų sandėliavimu ir jas sudaro 4138,72 Eur laikotarpiu 2012 01 30 – 2013 05 01, buvo sandėliuojama 3462 vnt. 100 kv.m. Penkta, briaunų pavyzdžių siuntimas ekspertizės bendrovei sudaro 142,82 Eur. Šešta, ekspertizės išlaidas sudaro 2400 Eur. Septinta, Ieškovei privalant skubiai įvykdyti užsakymą ir nenorint mokėti baudų, teko skubiai įsigyti pakaitines briaunas. Jos kainavo daugiau, negu buvo mokėta už pirmesnes briaunas. Skirtumą sudaro 16 459,75 Eur sumą, kurią taip pat prašo priteisti. Aštunta, ikiteisminio ginčo sprendimo metu ieškovė privalėjo naudotis advokatų teisine pagalba. Advokatams sumokėjo 23070,62 Eur. Be to ieškovė 2014 10 16 atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įsikaitymą ir todėl 17334,78 Eur suma sumažino priteistiną nuostolių sumą. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nurodo, jog būtina nustatyti, kada galutinai ieškovė sužinojo kad baldai buvo pripažinti brokuotais ir nuspręsta jos grąžinti ieškovei arba sunaikinti. Kadangi ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produkcijos, atlyginimo, tai ir ieškinio senaties termino pradžia privalo būti siejama su žalos atsiradimo faktu, o ne su prekių perdavimu ieškovei ar kitomis aplinkybėmis. Tokia diena galėtų būti laikoma 2012 01 20, kada ieškovė gavo pretenziją. Vėliausiai – 2013 metų kovo balandžio mėnesiai, kai pradėta grąžinti produkcija ir atlikti išskaitymus iš mokėtinų sumų, t.y. susigrąžino už baldus sumokėtą kainą. Trejų metų ieškinio senaties terminas anksčiausiai galėjo pasibaigti 2015 01 20. Ieškinys pateiktas 2014 10 03. Ieškovė ieškinį reiškia dėl žalos atlyginimo, o ne dėl parduotų daiktų trūkumų. Ieškovė nepraleido ir 6 mėnesių ieškinio senaties termino dėl parduoto daikto trūkumų, nes ieškovė tik 2014 06 26 gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, jog ji nebus tenkinama. Ieškinio senaties termino nepraleido ir pagal Vokietijos teisę, nes derybos truko 878 dienas ir šis terminas negali būti įskaičiuojamas į ieškinio senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė procesiniuose dokumentuos išdėstytus argumentus palaikė. Akcentavo, jog procesą valdo Ikea, baldai turėjo būti sunaikinti, mano, kad paaiškinimų pakanka, nes jeigu tiekti dokumentus, tai jų būtų apie 1300 vnt.; modeliai yra išskirtinė prekyba, prekių pataisyti negalėjo, nes gamyba yra labai automatizuota, tai yra labai imlu laiko ir darbo atžvilgiu, todėl nebuvo galima tokiu būdu – rankiniu, taisyti broką, pas ieškovę rankinio darbo nėra, įmonė dirba trimis pamainomis, prekių sunaikinimą patvirtina UAB „Ekonovus“ sąskaita ir mokėjimas, 3462 vnt. spintelių buvo sunaikinta ieškovės sąskaita, tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, už spinteles IKEA sumokėjo, o po to išskaitė iš mokėtinų sumų. Ikeos sutartyje yra nurodyta ne data, o kad nuo 2011 01 24 be termino. UAB „Ekonovus“ sąskaitoje nurodyta už UDEN gaminių sunaikinimą, PVM sąskaita faktūra išraš9oma įvykusiai ūkinei operacijai.

Atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų esmė

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & Co. KG ir trečiasis asmuo ERGO Versicherung AG prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį; pasiūlyti ieškovei perduoti bylą nagrinėti kompetentingam Vokietijos teismui; pasiūlyti ieškovei pakeisti ERGO Versicherung AG procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį; priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė tokius argumentus:

Dėl taikytinos teisės ir teismingumo Tarp ieškovės ir atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG sudarytai pirkimo pardavimo sutarčiai, iš kurios kildinamas ieškovės reikalavimas, ir iš jos kylančioms teisinėms pasekmėms taikytina ne Lietuvos Respublikos, bet Vokietijos teisė. Vokietijos teisės taikymas, aiškinimas ir jos turinio nustatymas priklauso teismo iniciatyvai. Bylos nagrinėjimas Vokietijoje pagal atsakovo Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG buveinę atitiktų teisingumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus, kurie, nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos teisme būtų pažeisti. Abu atsakovai yra juridiniai asmenys, įsteigti ir veiklą vykdantys Vokietijoje. Nei 2010 02 11 užsakyme, nei 2010 02 18 užsakymo patvirtinime šalys nesutarė dėl sudaromam sandoriui taikytinos teisės. Užsakymo dėl prekių (ABS briaunų) pardavimo pateikimas ir jo patvirtinimas laikomas pirkimo pardavimo sutartimi, o pardavėjas yra atsakovė Project Kunstoff und Pro fili technik GmbH & CO. KG, kuri įsteigta ir veiklą vykdo Vokietijoje, darytina pagrįsta išvada, kad pirkimo pardavimo sutarčiai ir iš jos kylančioms teisinėms pasekmėms yra taikytina ne Lietuvos Respublikos, bet Vokietijos teisė, vadovaujantis 2008 06 17 Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) Nr. 593/2008 (toliau - Roma I Reglamentas). Šio Reglamento 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad „Tiek, kiek šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5-8 straipsnių taikymui, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip: a) prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo prastos gyvenamosios vietos valstybės teisė“. Įvertinus tai, kad šalys nesusitarė dėl sudaromam sandoriui taikytinos teisės, be to, užsakymo dėl prekių (ABS briaunų) pardavimo pateikimas ir jo patvirtinimas laikomas pirkimo pardavimo sutartimi, o pardavėjas yra atsakovė Project Kunstoff und Pro fili technik GmbH & CO. KG, kuri įsteigta ir veiklą vykdo Vokietijoje, darytina išvada, kad pirkimo pardavimo sutarčiai ir iš jos kylančioms teisinėms pasekmėms yra taikytina ne Lietuvos Respublikos, bet Vokietijos teisė. Nei pirkimo pardavimo sutartis, nei iš jos kylančios teisinės pasekmės nėra glaudžiau susiję su Lietuvos Respublikos teise (Roma I Reglamento 3 str. 3 d.), nes gaminiai buvo gaminami Vokietijoje, kokybės reikalavimus nustato ne Lietuvos Respublikos, o Vokietijos teisė, todėl nuostolių atlyginimas dėl nekokybiškos produkcijos turi būti sprendžiamas pagal Vokietijos teisę. Draudimo bendrųjų taisyklių 12 dalyje įtvirtinta sąlyga, nustatanti, kad draudimo sutarčiai, sudarytai tarp atsakovės ir trečiojo asmens, yra taikoma Vokietijos teisė. Vokietijos teisės taikymas nagrinėjamu atveju yra privalomas pagal Roma I Reglamento 4 str. 1 d. 1 p., Vokietijos teisės taikymas, aiškinimas ir jos turinio nustatymas turėtų būti atliekamas teismo iniciatyva. Briuselis I Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktuose, 3 dalyje, kuriomis remiasi ieškovė dėl bylos teismingumo, įtvirtinta ne privaloma, bet alternatyvi specialioji jurisdikcija. Neteisingas Vokietijos teisės aiškinimas ir taikymas reikštų vienos iš šalių teisių pažeidimą, tame tarpe teisingumo neįgyvendinimą.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senaties klausimai turi būti sprendžiami pagal Vokietijos teisinį reglamentavimą. Pagal Vokietijos CK 437 straipsnio 1 dalį, pirkėjas, gavęs nekokybiškus daiktus, turi teisę reikalauti pakeisti nekokybišką daiktą kokybišku arba sumažinti daikto kainą arba pašalinti daiktų trūkumus arba reikalauti atlyginti protingas išlaidas. Vokietijos CK 438 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas dviejų metų ieškinio senaties terminas kreipimuisi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiškų daiktų, atlyginimo, skaičiuojamas nuo daiktų pristatymo pirkėjui momento. Ieškovė praleido dviejų metų ieškinio senaties terminą kreipimuisi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, nes: produkciją, iš kurios kildina ieškinio reikalavimą, gavo 2010 01 21 ir 2010 02 18, šios dienos laikytinos ieškinio senaties termino pradžia, todėl ieškinio senatis suėjo 2012 01 21 ir 2012 02 18. Su ieškiniu į teismą ieškovė kreipėsi 2014 09 15 praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė negali remtis nežinojimu apie gaminių trūkumus dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių ir tuo pagrindu prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes kaip nurodo pati ieškovė, 2011 06 07 ieškovė gavo iš AB „Ikea of Sweden“ kokybės ataskaitą, kurioje buvo nurodyta apie pagamintų „Udden“ serijos baldų, kurių gamybai buvo panaudotos iš atsakovo pirktos briaunos, broką. Ieškovė apie tai, kad gaminiai yra nekokybiški, sužinojo 2011 06 07, tačiau per dviejų metų laikotarpį nuo gaminių gavimo nesikreipė į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl nekokybiškos produkcijos, priteisimo, nors, elgdamasi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo tai padaryti. Tuo atveju, jeigu būtų taikoma Lietuvos Respublikos teisė, ieškovė taip pat yra laikoma praleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti (LR CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl parduoto daikto trūkumų ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo pirkėjo pretenzijoje pardavėjui dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo nustatyto termino pabaigos. Ieškovė 2012 01 30 pretenziją pateikė atsakovui Project Kunstoff und ProflUtechnik GmbH & CO. KG, kurioje informavo apie nuostolius. 2012 07 25 ieškovė atliko ekspertizę. Skaičiuojant šešių mėnesių senatį net ir nuo 2012 07 25, laikytina, kad ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senatį. Ieškovė taip pat praleido trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.), kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2011 06 07, kada ieškovė gavo iš AB „Ikea of Sweden“ kokybės ataskaitą. Trijų metų senatis suėjo 2014 06 07, ieškovė kreipėsi į teismą 2014 09 15.

Dėl neteisėtų veiksmų

Ieškovė neįrodė, kad briaunas su išteptu primeriu, kurios buvo nekokybiškos ir panaudotos AB „Ikea of Sweden“ parduotų bei jų grąžintų kaip nekokybiškų, baldų gamyboje, buvo pagamintos ir pristatytos atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG. Tai patvirtina šios aplinkybės:

8.1. nors ieškovė nurodė, kad užsakymas buvo pateiktas 2010 02 11, o atsakovės patvirtintas 2010 02 18, tačiau toliau nurodė, kad nedideli kiekiai iš atsakovės buvo gauti 2010 01 21, kita dalis (baltos spalvos briaunos) 2010 02 18, o likusi dalis (juodos spalvos briaunos) – 2010 03 05. Labiau tikėtina, kad a) 2010 01 21 ir 2010 02 18 pristatytos baltos spalvos briaunos buvo ne iš atsakovės, nes užsakymas buvo pateiktas 2010 02 11, o patvirtintas 2010 02 18 - vėliau nei įvyko pristatymas (2010 01 21). Nesant užsakymo ir jo patvirtinimo, gaminiai ieškovei negalėjo būti pristatyti; b) baltos spalvos briaunos negalėjo būti pristatytos ieškovei tą pačią dieną, kaip ir užsakymo patvirtinimas (2010 02 18), nes gaminiai turi būti pagaminami, paruošiami naudojimui, supakuojami, ieškomas transportas ir vežami į kitą šalį. Tai negali būti padaryta tą pačią dieną; c) užsakyme buvo nurodyta, kad šiuo dokumentu briaunos užsakomos 2010 m. kovui; d) užsakymo patvirtinime yra nurodytas tiekimo terminas: „apie 2010 metų 09 sav. “ - 2010 m. kovo mėn. pradžioje. Pagal šį užsakymą, iš kurio kildinamas nuostolių atlyginimo reikalavimas, nebuvo užsakomos briaunos nei 2010 m. sausiui, nei 2010 m. vasariui. Labiau tikėtina, kad „Udden“ serijos baldams ieškovė naudojo iš kitų gamintojų gautas briaunas;

8.2. iš ieškovės pateikto užsakymo (Priedo Nr. 2) matyti, kad juo užsakoma juodos spalvos briaunos 19x1 mm bei juodos spalvos briaunos 21x1 mm. 2010 02 11 užsakymu užsakytos tik juodos spalvos briaunos. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės ieškovei pagal 2010 02 11 užsakymą pristatytos juodos spalvos briaunos buvo panaudotos „Udden“ serijos baldų gamyboje, kurie vėliau buvo grąžinti atgal ieškovei. Jokių sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir AB „Ikea of Sweden“ dėl „Udden“ serijos baldų, kurių gamyboje būtų panaudotos atsakovės briaunos į bylą nepateikta. Ieškovės pateikiamame 2013 04 22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad apžiūrėtuose „Udden“ serijos balduose yra priklijuotos atsakovės pagamintos ir pagal 2011 02 11 užsakymą ieškovei pristatytos briaunos. AB „Ikea of Sweden“ pretenzijose nuo 2012 01 20 dienos iki 2012 03 20 niekur neužfiksuota, kad grąžinamuose balduose buvo panaudotos atsakovės briaunos;

8.3. sistemiškai analizuojant ieškovės 2011 09 12 el. laiško (Priedo Nr.4), 2010 02 11 užsakymo (Priedo Nr. 2) ir 2010 02 18 užsakymo patvirtinimo (Priedo Nr. 3) turinį darytina išvada, kad ieškovė visiškai nepagrįstai reiškė pretenzijas dėl IKEA Nr. 5 blizg. 55 1,5 mm, Turkis/Rožinė — 1,5 mm, balta Nr. 2 blizg. 55 1,00 mm, nes šių briaunų 2010 02 11 užsakymu iš atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO. KG nebuvo užsakiusi. Ieškovė 2011 09 12 el. laiške prašė paaiškinti dėl iškilusios problemos dėl atsakovės gaminamų 1,00 mm bei 1,5 mm storio briaunų, kuriame kalbama apie IKEA Nr. 5 blizg. 55 1,5 mm, Turkis/Rožinė - 1,5 mm, Juoda blizg. 55 - 1,00 mm, balta Nr. 2 blizg. 55 1,00 mm.

8.4. sistemiškai analizuojant ieškovės 2012 01 30 pretenzijos (Priedo Nr. 6), 2010 02 11 užsakymo (Priedo Nr. 2) ir 2010 02 18 užsakymo patvirtinimo (Priedo Nr. 3) turinį darytina išvada, kad ieškovė visiškai nepagrįstai reiškė pretenzijas dėl 21x5 ir 25x1,5 IKEA 5 briaunų, nes šių briaunų 2010 02 11 užsakymu iš atsakovės nebuvo užsakiusi.

Šalies argumentai

8.5. ieškovė nurodė, kad 2008 08 18 pagrindinė sutartis, kurioje susitariama dėl apmokėjimo terminų, atsakovės gaminamų produktų asortimento bei jų kainų, galiojo 12 mėn., jos galiojimas baigėsi 2009 08 18, dar iki 2011 02 11 užsakymo pateikimo. Todėl „Udden“ serijos balduose negalėjo būti panaudotos 2008 08 18 pagrindinėje sutartyje nurodytos briaunos, o 2011 02 11 užsakymas negalėjo būti pateiktas 2008 08 18 pagrindinės sutarties, kuri jau nebegaliojo, pagrindu. 2012 01 01 pagrindinė sutartis taip pat buvo sudaryta praėjus beveik metams po 2011 02 11 užsakymo pateikimo.

Atsakovės ieškovei pristatytos briaunos ir joms naudotas primeris buvo kokybiški. Tai paneigia vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą. Tai patvirtina šios aplinkybės:

2011 02 11 užsakyme nebuvo nurodyta, kokių baldų gamybai bus panaudota produkcija. 2011 02 18 užsakymo patvirtinime briaunoms ir primeriui nustatyti reikalavimai nebuvo įtvirtinti. Prie primerio saugos lapo pridėtose papildomose pastabose ieškovės deklaruojamos informacijos taip pat nėra. Nesant nurodytų jokių konkrečių reikalavimų, darytina išvada, kad užsakoma produkcija turėjo atitikti įprastus reikalavimus, be to, primerio saugos lape pateikti duomenys nesudaro ieškovei pagrindo pateikti teisinius reikalavimus;

ieškovei buvo pateiktas primerio, kuriuo buvo išteptos briaunos, kokybės sertifikatas, kuriame nėra atsakovės užtikrinimų, tokių kaip „ypatingai didelis mechaninis atsparumas trinčiai, plėšimui, įvairiems buitiniams chemikalams“. Ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, kokiems konkrečiai baldams bus naudojamos briaunos. Ieškovė be jokio teisėto pagrindo siekia perkelti atsakovams savo susiformavusių lūkesčių nepatenkinimo naštą;

tiek briaunos, tiek primeriai atitinka jiems įprastus ir kokybės sertifikate nustatytus reikalavimus ir yra kokybiški, o tai pagrindžia šios aplinkybės: nuo 2008 m. iki 2011 m. atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovės jokių nusiskundimų dėl pristatomos produkcijos, briaunoms visą laiką buvo naudojamas tos pačios rūšies primeris. Nors ieškovė nurodė kad ją AB „Ikea of Sweden“ apie briaunų broką informavo 2011 06 07, ieškovė atsakovę apie tai informavo po trijų mėnesių, be to 2011 09 12 el. laiške nenurodyta, kad atsakovė pristatė nekokybiškas briaunas. Kita pretenzija, kurioje jau nurodomas kokybės trūkumas (netinkamas gruntas) buvo pateikta tik 2012 01 30 - praėjus beveik dviem metams po 2010 03 05 pristatymo. Toks terminas taip pat negali būti laikomas protingu pretenzijų pareiškimui. Ieškovė, gavusi briaunas, elgdamasi atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo nedelsiant, tik pradėjusi gaminti pirmuosius baldus įvertinti, ar gauti gaminiai yra kokybiški.

2012 07 25 Kleiberit ekspertizės išvados vertintinos kritiškai, nes:

Ekspertizės išvada, kad „briaunų atsiklijavimo nuo plokščių priežastis lėmė būtent gamintojo neteisingai pasirinktas primeris ir tai, kad ant briaunų buvo nepakankamas primerio kiekis“ nėra kategoriška, nurodyta „galbūt“, nenurodyti jokie tiriamą primerį identifikuojantys duomenys, nėra briaunas identifikuojančių duomenų (pav., pavadinimo, numerio). Išvada yra paimta iš ekspertizės nežiūrint į jos visumą. Grafos „Rezultatas“ 2 punkte bei „Foto 2. Foto kairėje“ konstatuota, kad „primeris ir klijai buvo nesuderinti“', nustatyta, kad ekspertizei pateiktas primeris ir klijai buvo nesuderinami, tuo tarpu, atlikus bandymą su eksperto turima briauna ir tais pačiais klijais, sulipimas buvo geras. Ne atsakovės primeris buvo nekokybiškas, bet pati ieškovė parinko ir naudojo klijus, netinkamus atsakovės primeriui, nors tie patys klijai buvo kokybiški ir kitų, ne atsakovės briaunų klijavimui buvo tinkami bei su kitais primeriais suderinami. Tai, kad klijai buvo kokybiški neeliminuoja to fakto, kad jie buvo nesuderinti su primeriu, todėl atmestinas ieškovės teiginys, kad ekspertizės metu nenustatyta klijavimo proceso pažeidimų ar klijų defekto. Ieškovė žinojo, koks primeris naudojamas atsakovės briaunoms, turėjo primerio saugos duomenų lapą, todėl atsakomybė už tokį nesuderinamumą tenka ieškovei, kuri tepė klijus.

Ieškovės pateikta ekspertizė neįrodo, kad gaminių kokybės trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės - priešingai dėl netinkamai pasirinktų klijų, o už tai atsakinga pati ieškovė; atsakovės atlikto vidinio tyrimo rezultatai, iš kurių nustatyta, kad briaunos, tame tarpe ir primeris, yra kokybiškos. Tyrimui naudoti Henkel EVA klijai, parinkti pagal primerio saugos duomenų lapą. Briaunas tyrimui pateikė pati ieškovė. Jokių tokias išvadas paneigiančių patikimų įrodymų į bylą nėra pateikta;

ieškovės pateikta HQM Indusery GmbG ekspertizės išvada, kad „abiejų ABS briaunų medžiagų grunto sudėtyje yra silicio oksido junginių, kas patvirtina silicio rūgšties junginių <...> priemaišas“ leidžia daryti išvadą, kad atsakovės briaunoms naudotas primeris buvo kokybiškas;

ieškovės 2012 11 15 TUV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizė negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis atsakovės produkcijos kokybės trūkumus, nes ekspertizėje nurodyta, kad ieškovė iš atsakovės įsigytas briaunas naudojo ir klijavo naudodama tokią pačią techniką kaip kad priimta visame pasaulyje. Svarbu ne tai, ar klijavimas atitinka techniką, naudojamą visame pasaulyje, bet turėjo būti vertinamas konkretus atvejis - ar ieškovės naudoti klijai buvo tinkami primeriui pagal jo saugos lapą. Ekspertizės išvadoje fiksuota, kad briaunos paviršiuje nebuvo nustatyta jokių primerio pėdsakų, kuris buvo briaunos klijavimo metu, todėl ekspertai darė išvadą, kad primeris nefunkcionavo taip, kaip turėjo. Tačiau tokioje išvadoje pateikti teiginiai prieštarauja vienas kitam. Jei nenustatyta jokių primerio pėdsakų, tai negalima daryti išvados, kad primeris nefunkcionavo, nes jo nebuvo.

Ieškovės teiginiai, kad atsakovė sutiko priimti ieškovės grąžinamas brokuotas briaunas, kurių ieškovė gamyboje nepanaudojo ir grąžinti už šias briaunas sumokėtą sumą, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovės teiginys, kad 2013 04 22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota, kad iš atsakovės pirktos briaunos, kurios panaudotos baldų gamybai, yra atšokusios, nėra pagrįstas. Antstolis negali pats vertinti, fiksuoti nebūtų dalykų. Antstolis turi fiksuoti tik tai, ką mato, o ne lupti, plėšyti ar vertinti, kaip lengvai ar sunkiai briauna nusilupa, nes šioje srityje neturi būtinų specialių žinių ir yra nekompetentingas.

Ieškovė yra nenuosekli ir pati painiojasi, netiksliai formuluoja atsakomybės pagrindą. Atsakovės neteisėtus veiksmus - nekokybiško primerio pateikimą ir įrodinėja primerio nekokybiškumą; nurodo atsakovės neteisėtus veiksmus - nekokybiškų briaunų pateikimą, nors to negrindžia jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl kaltės

Atsakovės veiksmuose nėra tyčios, siekiant nuslėpti produkcijos trūkumus, be to, produkcijos kokybės garantija taip, kaip ji nurodyta Vokietijos CK 443 straipsnyje, nebuvo suteikta. Pati ieškovė laiku nepranešė atsakovei apie pateiktų gaminių kokybės trūkumus, todėl yra pati atsakinga dėl nuostolių atsiradimo. Pretenzijose nurodomi kokybės trūkumai, atsiradę ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl pačios ieškovės kaltės: prasta apdailos (pačių baldų) kokybė, prastas briaunų apdirbimas, nepakankamas priklijavimas ir pan. Klijavimo darbus atliko ne atsakovė, o ieškovė, todėl pačiai ieškovei tenka atsakomybė už neteisingą klijų parinkimą/klijavimą.

Dėl nuostolių

Ieškovė neįrodė 155 278,11 Eur dydžio nuostolių dėl šių priežasčių:

15.1. Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 350 819,90 Lt nuostolių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji išmokėjo AB „Ikea of Sweden“ naudai 350819,90Lt dydžio kompensaciją; į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų reikalavusi ir gavusi iš AB „Ikea of Sweden“ jos patirtus nuostolius patvirtinančius įrodymus; į bylą nėra pateikta jokių sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir AB „Ikea of Sweden“ bei atsiskaitymo dokumentų, patvirtinančių, kad AB „Ikea of Sweden“ iš tikrųjų buvo sumokėjusi ieškovei prekių kainą, nurodomą pretenzijose, t. y. kartu patvirtinančių, kad AB „Ikea of Sweden“ patyrė nuostolių, lygių prekės kainai, kurių dabar reikalauja ieškovė iš atsakovės.

Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 39 981,77 Lt nuostolių pagrįstumo: 2013 09 13 pretenzijoje tiesiog nurodoma, kad nuostoliai sudaro 11 579,52Eur už ieškovės pagamintas prekes, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo būti parduotos AB „Ikea of Sweden“, tačiau tai tik ieškovės niekuo (jokiomis sutartimis, susitarimais, sąskaitomis, mokėjimo pavedimais ar kita) nepagrįsti teiginiai; toks ieškovės reikalavimas kvalifikuotas ne kaip reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių, bet kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo. Kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra tenkinama pajamų pripažintinų negautomis sąlyga, todėl ieškovės nurodomos 39981,77Lt dydžio negautos pajamos vertintinos tik kaip hipotetinės.

Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 11 800 Lt nuostolių dėl baldų sunaikinimo pagrįstumo: ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sunaikinti baldai, kuriems pagaminti buvo naudotos atsakovės briaunos, kad pateikta 2013 05 27 PVM sąskaita faktūra Nr. MM0000184 ir 2013 04 29 PVM sąskaita faktūra Nr. 00061 buvo išrašytos būtent už tokių baldų sunaikinimą, nepateikta įrodymų apie šių faktūrų apmokėjimą; pati ieškovė, priimdama sprendimą sunaikinti baldus, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Nagrinėjamu atveju, buvo galimas briaunų pakeitimas kitomis, baldų realizavimas už mažesnę kainą ar kita, bet ne visų baldų sunaikinimas. Atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės esant pačios ieškovės atsakomybei dėl žalos padidėjimo.

Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 14 591,90 Lt nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo išlaidos nuo 2012 01 30 iki 2013 05 01 (iki jų sunaikinimo) bei išlaidos darbuotojams, pagrįstumo: 2013 09 13 pretenzijoje tiesiog nurodoma, kad nuostoliai sudaro 4 138,72 Eur už sandėliavimą ir išlaidas darbuotojams, tačiau tai tik ieškovės niekuo (jokiomis sutartimis, susitarimais, sąskaitomis, mokėjimo pavedimais ar kita) nepagrįsti teiginiai; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sandėliuojami būtent baldai, kuriems pagaminti buvo naudotos atsakovės briaunos. Be to, išlaidos darbuotojams ir jų sąsaja su atsakovės neteisėtais veiksmai niekaip nepagrindžiama.

Ieškovė neįrodė 493,12 Lt briaunų su defektais pavyzdžių siuntimo TUV Rheinland bei ERGO Versicherung AG išlaidų pagrįstumo, nes nėra pateikti sąskaitų TNT 2012 07 23 Nr. TN486661 165,37 Lt sumai, 2012 09 10 Nr. TN496823 164,06 Lt sumai, 2012 10 23 Nr. TN507170 163,69 Lt sumai, apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Ieškovė neįrodė 56 832,22 Lt papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo, reikalavimo pagrįstumo: ieškovė niekaip neįrodinėja, kad turėjo kitų užsakymų, kada juos reikėjo pagaminti, kad jų įvykdymui iš pradžių buvo suplanuota naudoti būtent atsakovo briaunas; ieškovė šiuo atveju reiškia reikalavimą ne dėl tiesioginių nuostolių, o dėl negautų pajamų: jeigu ji būtų pirkusi briaunas iš atsakovės už mažesnę kainą nei iš kito tiekėjo, ji būtų patyrusi mažiau išlaidų ir, atitinkamai daugiau uždirbusi. Negautų pajamų ieškovė neįrodinėja; ieškovė prašo kainų skirtumo, tačiau kito tiekėjo nei sąskaitų, nei atsiskaitymo dokumentų nepateikia.

Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 16 459,75 Lt išlaidų už TUV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizę pagrįstumo: ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį. TUV Rheinland LGA Products GmbH 2012 09 25 sąskaitoje Nr. 31704004 nurodytą 2400 Eur sumą verčiant į litus, gaunasi ne 16 459,75 Lt, bet 8 286,72 Lt;nepateikta jokių 2012 09 25 sąskaitos Nr. 31704004 apmokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 105 019,15 Lt išlaidų advokatams reikalavimo pagrįstumo: ieškovė neteisingai apskaičiavo nuostolių dydį. Verčiant ieškovės nurodytą 2400Eur sumą į litus, gaunasi ne 16 459,75 Lt, bet 8286,72 Lt; nepateikti jokie sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai; sudėjus sąskaitose faktūrose nurodytas sumas gaunama ne 88 559, 40 Lt, bet 51 287,67 Lt suma; PVM sąskaitose faktūrose BLSLT Nr. 011804 ir Nr. 012278 pinigų suma 34 766,17 Lt yra visiškai nepagrįsta. PVM sąskaitoje faktūroje BLSLT Nr. 011804 nurodyta 17 609,28 Lt suma už papildomas išlaidas yra visiškai nepagrįsta jos pagrindu parengtoje 2013 11 05 dienos ataskaitoje, o PVM sąskaitoje faktūroje BLSLT Nr. 012278 nurodyta 17 156,89 Lt suma už papildomas išlaidas yra visiškai nepagrįsta jos pagrindu parengtoje 2014 03 19 dienos ataskaitoje. Neaišku, kas sudarė 34 766,17 Lt dydžio papildomas išlaidas ir, ar jos susiję su teisinėmis paslaugomis dėl žalos išieškojimo iš atsakovės; Baltic Legal Solution Lietuva PVM ataskaitose didžiojoje dalyje nenurodyta, kad teisinės paslaugos yra dėl žalos išieškojimo iš atsakovės. Čia apsiribojama įvardinimu: „kliento nurodymas FRD00550, Paslaugos dėl nekokybiškų, detalių“. Neatmestina, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos ieškovei ir dėl ginčų dėl nekokybiškų detalių su kitais tiekėjais, ne tik su atsakove, todėl ataskaitose nurodytų profesinių paslaugų suteikimas, dėl kurių nėra išskirta, kad paslaugos teikiamos dėl atsakovės, negali būti laikomos susijusiomis su teisinėmis paslaugomis dėl žalos išieškojimo iš atsakovės.

Vietoj to, kad briaunos būtų priklijuotos iš naujo, AB „Ikea of Sweden“ ir pati ieškovė jas sunaikino, kas neprilyginama paties daikto žuvimui. Todėl ieškovė, tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovų civilinė atsakomybė, turėtų teisę reikalauti tik briaunų kainos grąžinimo (tokio reikalavimo ieškovė nereiškia), bet ne nuostolių atlyginimo.

Dėl priežastinio ryšio

Ieškovės nurodyti nuostoliai nebuvo atsakovės veiksmų rezultatas, todėl nėra būtinojo priežastinio ryšio. Pati ieškovė yra atsakinga už nuostolių, kurių priteisimo reikalauja iš atsakovės, atsiradimą.

Dėl įskaitymo neteisėtumo

18. Atmetus ieškinį, ieškovės atliktas 59 853,53 Lt įskaitymas taip pat turi būti pripažintas kaip neteisėtas, atliktas be jokio teisėto pagrindo.

19. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas nurodė, jog procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus palaiko. Papildomai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad Ikea sumokėjo 1149333 Eur. Nėra pateikta skolų suderinimo akto. Turėtų būti pateikta Didžioji knyga ir sąskaitos faktūros. Neaišku, kodėl prekės turėjo būti utilizuojamos. Iš sąskaitos nesimato, kas buvo utilizuojama. Prašydama priteisti 16459,75 Eur ieškovė nurodo visai kitų išmatavimų briaunas. Ši suma buvo įskaičiuota į gaminius, todėl čia nėra nuostolių. Nepateikta įrodymų, kad buvo ieškoma alternatyvos. Nuo 2015 metų reikalauja įrodymų, nes jų nepakanka ieškiniui patenkinti. 2015 03 ieškinyje kalbama, kad 2010 02 11 buvo užsakymas, kuriame užsakytos juodos spalvos briaunos. Užsakymas buvo patvirtintas ir pateiktos juodos spalvos briaunos. Apie baltos spalvos briaunas kalbos ir įrodymų nėra. Sumas ieškovė turi įrodyti. Yra pateikti išrašai iš jų sistemos. Yra pateiktos bendrosios pirkimo sąlygos tarp ieškovės ir Ikea. 9.4 ir 10.4 punktai sako, kad pardavėjas įsipareigoja kompensuoti visus kaštus dėl defektų, 10.3 p. – pardavėjas privalo ištaisyti defektus; 10.4p., defektus ištaisius, yra atsakinga ieškovė už kokybę. Verslo logika sako, kad perklijuoti briaunas galima. Ieškovės atstove galima tikėti, galima netikėti, tačiau L. D. turi įrodyti ieškinį, o įrodymų nėra. Nėra įrodymų, kodėl juostelių negalima buvo priklijuoti iš naujo (CK 6.253 str. 5d.). Ieškovė neįrodinėja tiesioginės žalos, o nori negauto pelno. Pardavimo kaina nėra grynasis pelnas. Pagal sutartį nėra atsakymo, o reikia daryti prielaidas. 101000 Eur suma turi būti detalizuojama. Ieškovė neįrodė būtinybės spinteles sandėliuoti 1,5 metų. Nėra duomenų, kad prekės buvo sunaikintos. Sąskaitos išrašymas negarantuoja ūkinės komercinės operacijos atlikimo. Advokatams sumokėtos sumos yra milžiniškos. Už vieną dieną advokatei iš Vokietijos sumokėta net 6100Eur.2014 10 10 atliktas įskaitymas buvo negalimas. Ieškovė neįrodė, kad buvo būtina prekes utilizuoti. Nėra įrodymų, kad baldai sunaikinti. Sąskaitos neatsako į klausimą ką naikino ir kaip. Sandėliavimo patalpos buvo išnuomotos anksčiau, patalpos buvo išnuomotos bendrai veiklai, neįrodė priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos. Kalbama apie baltų spintelių sandėliavimą. Dėl darbo užmokesčio dėl sandėliavimo ieškinys atmestinas, nes neaišku ar čia alga, ar sumokėta papildomai. 142,82 Eur išlaidos buvo būtinos, tačiau pati ieškovė rinkosi daryti ekspertizę. Dėl naujai pirktų briaunų nesutinka, kad buvo apdaryta žala, nes spintelės buvo pagamintos, parduotos, o duomenys, ar patyrė nuostolius nėra pateikti. „Rehau“ sąskaita nėra aktuali, nes kalbama apie visai kitas briaunas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai ir argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas

Dėl teismingumo ir taikytinos teisės

20. 2000 metų gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo 5 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. To paties 1 punkto b papunktyje yra nurodyta, kad pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra: parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Kadangi parduotos prekės buvo pristatytos į Lietuvą, todėl nagrinėjama civilinė byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui ir, įvertinus ieškinio sumą, ši byla yra teisminga Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

21. Lietuvos Respublikos CPK 808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CPK 808 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 4 straipsnio dėl teisės, taikytinos šalims nepasirinkus sutarties teisės, 1 punkte nurodoma, kad tiek, kiek šalys nepasirinko sutarčiai taikytinos teisės pagal 3 straipsnį, ir nedarant poveikio 5-8 straipsnių taikymui, sutarčiai taikytina teisė nustatoma taip: pagal a) papunktį – prekių pardavimo sutarčiai taikoma pardavėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. To paties straipsnio 3 punkte nurodyta, kad jei pagal visas bylos aplinkybes aišku, kad sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyje, taikoma tos kitos valstybės teisė. Ieškovė prašo taikyti ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos teise, o atsakovė ir trečiasis asmuo prašo taikyti Vokietijos teisę vadovaujantis Roma I Reglamento 4 straipsnio 1 dalimi. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo remiasi Vokietijos teise, tačiau teismas sprendžia, kad jie nenurodė svarbių aplinkybių, kurios leistų priimti sprendimą dėl Vokietijos teisės taikymo bei paneigtų specialiosios normos, įtvirtintos Romos I Reglamento 4 straipsnio 3 dalyje taikymo būtinybę. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad sudaryta tarp šalių sutartis nenumatė kurios valstybės teisė bus taikoma ginčams spręsti, sutartis yra glaudžiau susijusi su Lietuvos valstybe nei su Vokietijos, kadangi ieškovei į Lietuvą atsakovės prekės buvo pristatomos nuolat, Lietuvoje jos buvo naudojamos IKEA skirtų baldų gamyboje, žala atsirado Lietuvoje, kadangi dauguma brokuotų baldų buvo grąžinti ieškovei. Esant šiems duomenims teismas, spręsdamas šalių ginčą, taiko Lietuvos Respublikos teisę.

23. Pabrėžtina ir ta svarbi aplinkybė, jog šią bylą jau nagrinėjo Lietuvos Apeliacinis teismas, kuris, kaip seka iš 2017 m. spalio 5 d. nutarties (t.9, b.l. 29-47), vadovavosi ir taikė Lietuvos Respublikos teisę.

Dėl ieškinio senaties

24. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produkcijos - briaunų, atlyginimo, todėl ieškinio senaties termino pradžia privalo būti siejama su žalos atsiradimo faktu. Ieškovė AB „Freda“ nurodo, kad apie žalos atsiradimą sužinojo 2012 01 20, kai ieškovė gavo AB „Ikea of Sweden“ pretenziją (t. 2, b. l. 71) dėl ieškovės pagamintų „Udden“ serijos baldų kokybės ir kai 2012 m. kovo – balandžio mėnesiais AB „Ikea of Sweden“ pradėjo grąžinti ieškovei brokuotą produkciją bei atlikti išskaitymus iš mokėtinų sumų (t. 4, b .l. 155). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2015 01 20, tačiau ieškinys teisme pateiktas 2014 10 03, todėl teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nors ieškovė 2011 06 07 gavo iš AB „Ikea of Sweden“ kokybės ataskaitą, kuria AB „Ikea of Sweden“ informavo ieškovę apie pagamintų „Udden“ serijos baldų, kurių gamybai buvo panaudotos iš atsakovės Project Kunstoff und Profilltechnik GmbH & CO.KG pirktos briaunos, broką, tačiau ši pretenzija buvo skirta ne dėl baldų ir atsakovės patiektų briaunų, dėl kurių kilęs ginčas (ginčas kilo dėl juodų ir baltų briaunų), o dėl IKEA Nr. 5 blizg, 55 1,5 mm turkio/rožinės spalvos briaunų, todėl minėta pretenzija neturi jokios įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui nagrinėjamojoje byloje.

25. Apibendrindamas anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju taikoma CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kuri nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Ieškovė tvirtina, jog apie žalos atsiradimą sužinojo 2012 01 20, ieškinys pareikštas 2014 10 03, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ginčo esmės

26. Ieškovė AB „Freda“ – pirkėja reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, todėl turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios apibrėžtos CK 246 straipsnyje – neteisėti veiksmai, CK 6.247 straipsnyje – priežastinis ryšys, CK 6.248 straipsnyje – kaltė, CK 6.249 straipsnyje – žala ir nuostoliai.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

27. Lietuvos Apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje šioje byloje 53 punkte konstatavo: remdamasi į bylą pateiktomis ekspertizės išvadomis, rašytiniais įrodymais, eksperto paaiškinimais teisėjų kolegija padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog briaunų atsiklijavimas įvyko dėl atsakovės netinkamo grunto panaudojimo. Nustatyta, kad atsakovė patiekė ieškovei nekokybiškas prekes – briaunas, padengtas gruntu. Ieškovė šias briaunas panaudojo „Udden“ serijos baldų gamybai, kurių užsakovė buvo „Ikea of Sweden“, AB. Dalis brokuotos produkcijos buvo sunaikinta, kita dalis – grąžinta ieškovei, kuri gautą produkciją taip pat sunaikino. Ieškovė dėl atsakovės parduotos nekokybiškos produkcijos patyrė žalą. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, kad ji panaudojo netinkamą gruntą briaunų gamyboje, netinkamai pagamintas, t.y. nekokybiškas briaunas pardavė ieškovei.

Dėl priežastinio ryšio

28. Lietuvos Apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog atsakovė panaudojo netinkamą, technologiškai dar nepatvirtintą gruntą ir pagamintą brokuotą produkciją pardavė ieškovei, kuri ją panaudojo baldų gamybai. Baldai buvo išbrokuoti, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Teisėjų kolegija sprendė, jog pirkėjas (ieškovė) turi teisę iš pardavėjo (atsakovės) reikalauti nuostolių dėl nekokybiško daikto įsigijimo atlyginimo. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės nuostoliai dėl išbrokuotų baldų yra atsakovės veiksmų – patiektų brokuotų briaunų, kurios buvo panaudotos išbrokuotų baldų gamyboje, rezultatas. Tai yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl žalos ir nuostolių

29. Ieškovė prašo priteisti nuostolius. Ji nurodė, kad jos 145 478,63 Eur nuostolių sumą sudaro: 1) neišmokėta 101 604,46 Eur suma, kurią už brokuotus baldus turėjo sumokėti AB „Ikea of Sweden“, 2) 11 579,52 Eur ieškovės pagamintų baldų, naudojant atsakovės pagamintas brokuotas briaunas, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo būti parduotos AB „Ikea of Sweden“, vertė, 3) 3 417,52 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sunaikinimo išlaidos; 4) 4 138,72 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo išlaidos nuo 2012 01 30 iki 2013 05 01, t. y. iki jų sunaikinimo, bei išlaidos darbuotojams; 5) 142,82 Eur briaunų su defektais pavyzdžių siuntimo TUV Rheinland bei atsakovo draudimo kompanijai išlaidos; 6) 16 459,75 Eur papildomos išlaidos, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo; 7) 2 400Eur išlaidos už TŪV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizę; 8) 23070,62 Eur išlaidos teisininkams, patirtos sprendžiant ginčą, kur 10 794,64 Eur išlaidos advokatams Vokietijoje (Luther 2014 07 31 sąskaita, kurios suma 4 547,14 Eur ir Luther 2014 07 30 sąskaita, kurios suma 6 247,50 Eur) ir 12 275,98 Eur Lietuvoje. Ieškovė yra neapmokėjusi atsakovės sąskaitų Nr. 3202883, 3203373, 3203341, kurių bendra suma sudaro 17 334,78 Eur, todėl ieškovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir 17 334,78 Eur sumažino atsakovės įsiskolinimą.

29.1. Dėl negautų pajamų už pagamintus ir privalomai sunaikintus baldus.

Ieškovė prašo priteisti 101 604,46 Eur už išbrokuotus ir sunaikintus baldus, kuriems pagaminti buvo sunaudotos ne tik atsakovės patiektos nekokybiškos briaunos, bet ir kitos medžiagos: medžio plokštės, metalinės dalys, apdailos medžiagos, o taip pat buvo sumokėta už darbą. Be to, ieškovė turėjo išlaidų gamybinių patalpų išlaikymui, baldų pristatymui. Ieškovė nurodo, jog šią sumą patvirtina AB „Ikea of Sweden“ pranešimai apie sumų išskaitymus iš ieškovei mokėtinų sumų (t.4, b.l. 105-111).

Atsakovė, nesutikdama su šia suma, nurodo tokius argumentus: nėra pateikti apskaitos dokumentai, nėra įrodymų, kad Ikea sumokėjo nurodytą sumą. Be to, minimame užsakyme dėl briaunų pateikimo nėra minima baltos briaunos, todėl neįrodyta, kad patiektos brokuotos ir baltos briaunos ir todėl nesutinka su žala dėl baltų spintelių. Ieškovė turi įrodyti faktines išlaidas + marža. Nėra duomenų, kaip ta suma atsirado.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartyje šioje byloje konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už išbrokuotą produkciją, tame tarpe ir už baltas spinteles. Todėl teismas sprendžia, jog yra įrodyta, kad atsakovė patiekė brokuotas tiek baltos, tiek juodos spalvos briaunas ir todėl ji yra atsakinga už broko padarinius. Ieškovė nurodė, jog bendra brokuotų spintelių kaina yra 101 604,46 Eur. Ikea šios sumos nesumokėjo ieškovei, t.y. ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolius, kurie priteistini iš atsakovės. Be to, teismo vertinimu, nėra aktualu šiuo atveju tai, kas sudaro spintelės kainą, nes brokuotos spintelės buvo utilizuotos, t.y. nėra tikslo detalizuoti spintelės kainą, nes jokia jos dalis nebuvo panaudota ir todėl nebūtų galimybės, kokią nors sumą eliminuoti iš šios sumos.

29.2. Dėl 11 579,52 Eur ieškovės pagamintų baldų, naudojant atsakovės pagamintas brokuotas briaunas, kurios dėl gautų pretenzijų nebegalėjo būti parduotos AB „Ikea of Sweden“.

Šią sumą ieškovė apskaičiavo pagal pagamintų, tačiau sustabdytų parduoti baldų vertę,

t.y. 416 vnt., kaina 96,11 Lt.

Teismas sprendžia, jog ši suma priteistina, nes ieškovė įrodė, kad šių spintelių pardavimas buvo sustabdytas, jos utilizuotos, priešingi įrodymai nepateikti (t.4, b.l. 112 – 113).

Žemesnės instancijos teismas

29.3. Dėl 3 417,52 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sunaikinimo išlaidų.

Ieškovė nurodo, jog pagal AB „Ikea of Sweden“ dizainą, specifikaciją ir modelį pagamintų defektuotų baldų likimas yra jų utilazaciją, nes pagal sutartį ieškovė negali jų realizuoti tretiesiems asmenims, Ikea ypač saugo savo gerą vardą ir reputaciją.

Atsakovės nuomone, baldų utilizacija nebuvo būtina. Buvo galima perklijuoti briaunas. Taip sako verslo logika. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sunaikinti baldai, kuriems pagaminti buvo naudotos atsakovės briaunos; pati ieškovė, priimdama sprendimą sunaikinti baldus, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Nagrinėjamu atveju, buvo galimas briaunų pakeitimas kitomis, baldų realizavimas už mažesnę kainą ar kita, bet ne visų baldų sunaikinimas. Atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės esant pačios ieškovės atsakomybei dėl žalos padidėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškinys ir šioje dalyje yra pagrįstas, todėl patenkintinas. Baldų nuvežimo ir jų sunaikinimo kaštai yra įrodyti 2013 05 27 UAB „Ekonovus“ PVM sąskaita faktūra Nr. MM0000184 (t.2, b.l. 105) ir 2013 04 29 UAB „Transklauda“ PVM sąskaita faktūra Nr. 00661-a (t.2, b.l. 106). Šių sąskaitų apmokėjimą patvirtina 2013 08 09 mokėjimo nurodymas Nr. B5249962086 (t.4, b.l. 120,121) ir 2013 06 20 mokėjimo nurodymas Nr. B5249961312 (t,4, b.l. 122).

29.4. Dėl 4 138,72 Eur ieškovės pagamintų baldų su defektais sandėliavimo išlaidų nuo 2012 01 30 iki 2013 05 01, t. y. iki jų sunaikinimo, bei išlaidų darbuotojams.

Ieškovė nurodė, jog šios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė nuomojosi sandėlį, kurio 100 kv.m. skyrė brokuotų baldų sandėliavimui. Šį reikalavimą grindžia lentelėmis ( t.4, b.l. 114, 115, 116-118).

Atsakovė nurodo, jog sandėliavimo laikotarpis yra labai ilgas, net 1,5 metų. Pats kreditorius kaltas dėl tokios didelės sumos. Pretenzija buvo gauta 2011 m. birželio mėnesį. Patalpos buvo išnuomotos bendrai veiklai. Todėl mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos. Pinigų suma autokranistui – 3 080 Lt. Nėra aišku, ar čia jo alga, ar sumokėta papildomai,

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes ieškovė neįrodė, jog: pirma, patalpos buvo nuomotos brokuotų baldų sandėliavimui 100 kv. m.; antra, ieškinys šioje dalyje grindžiamas lentelėmis iš programų, todėl neįmanoma atskirti, kokios išlaidos buvo patirtos dėl brokuotų baldų, o kokios įmonės veikloje; trečia, neįrodyta, kad visos brokuotos spintelės turėjo būti saugomos, įvertinus p. 29.1 nurodytus argumentus dėl būtinybės baldus sunaikinti; ketvirta, neįrodyta, jog sandėliuoti brokuotus baldus buvo būtinybė tokį laiko tarpą, penkta, neįrodyta, jog tas patalpų plotas tuo metu buvo reikalingas ieškovės reikmėms ir kad tuo metu ji turėjo papildomų išlaidų tikslu nuomotis kitas patalpas.

29.5. Dėl 142,82 Eur briaunų su defektais pavyzdžių siuntimo TUV Rheinland bei atsakovo draudimo kompanijai išlaidų.

Atsakovė šios sumos dydžio neginčija, tik nurodo, jog jos nebuvo būtinos. Pati ieškovė rinkosi daryti ekspertizę.

Teismo vertinimu, šios išlaidos yra įrodytos, jos buvo būtinos, nes ieškovė siekė gauti įrodymus, kurie patvirtintų nekokybiškas briaunas. Ieškovė taip, pat siekė išspręsti ginčą ikiteismine tvarka.

29. 6. Dėl 16 459,75 Eur papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl pakaitinių briaunų pirkimo.

Ieškovė nurodo, jog briaunas turėjo skubiai įsigyti, nes privalėjo įvykdyti užsakymą Ikea,

kad nereikėtų mokėti baudų.

Atsakovė su šia suma nesutinka, nurodo, jog ieškovė pagamino spinteles ir uždirbo, nėra pateikta įrodymų, kad dėl to ji patyrė nuostolius.

Teismo vertinimu, ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nes ginčo teisiniai santykiai apsiriboja ginčo objektu esančios produkcijos pagaminimu ir žalos už jos sunaikinimą nagrinėjimu. Naujų briaunų pirkimas naujai produkcijai pagaminti išeina už brokuotų spintelių pagaminimo ribos, todėl naujų spintelių pagaminimo ir naujų briaunų įgijimo kaštai išeina už nagrinėjamo objekto ribų.

29.7. Dėl 2 400 Eur išlaidų už TŪV Rheinland LGA Products GmbH ekspertizę.

Ieškovė ieškinį šioje dalyje grindžia sąskaita, jos vertimu., apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais (t.2, b.l. 110,120; t.4, b.l. 140, 141).

Atsakovė su šia suma nesutinka. Nurodo, jog ji nepriteistina dėl bendrųjų ieškinio atmetimo pagrindų.

Teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes teismas dėl bendrųjų ieškinio atmetimo pagrindų yra pasisakęs anksčiau, tie pagrindai, kuriuos nurodė atsakovė pripažinti nepagrįstais ir atmesti, todėl teismas pripažįsta, jog ši suma yra įrodyta, pagrįsta, todėl priteistina.

29.8. Dėl 23 070,62 Eur išlaidų teisininkams, patirtų sprendžiant ginčą, kur 10 794,64 Eur išlaidos advokatams Vokietijoje (Luther 2014 07 31 sąskaita, kurios suma 4 547,14 Eur ir Luther 2014 07 30 sąskaita, kurios suma 6 247,50 Eur) ir 12 275,98 Eur Lietuvoje, viso, sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka, išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti sudaro 23 070,62 Eur be PVM. Šias išlaidas pagrindžia pateiktos sąskaitos, atliktų darbų ataskaitos, mokėjimo pavedimai (t.1, b.l.172-189).

Ieškovė nurodo, kad šios išlaidos priteistinos, nes jas patvirtina rašytiniai įrodymai, jos buvo patirtos dėl ginčo.

Atsakovė su šiomis sumomis nesutinka ir nurodo, jog nenurodyta, jog šios sumos susiję su šia byla, išlaidos advokatams yra labai didelės. Neatitinka rekomendacijų.

Teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, nes akivaizdu, jog ginčą buvo siekiama išspręsti taikiu būdu. Atsakovei nepripažįstant savo kaltės, ieškovė privalėjo savo interesus ginti teisinėmis priemonėmis. Tuo pačiu teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju taikoma Lietuvos teisė, pripažįsta, jog išlaidos teisininkams yra labai didelės, todėl sprendžia, jog jos sumažintinos ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais šią sumą sumažina 1/3 dalimi, t.y. iki 16 149,40 Eur ir šią sumą priteisia.

30. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog ieškinys anksčiau nurodytų įrodymų ir argumentų pagrindu iš dalies yra pagrįstas ir įrodytas, todėl dalyje dėl 135293,70 Eur ( 101604,46 + 11579,52 + 3417,52 + 142,82 + 2400 + 16149,40) žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas, kitoje dalyje – 27519,70 Eur ( 4138,70 (sandėliavimo išlaidos) + 16 459,70 (naujų briaunų pirkimas padidinta suma) + 6921,20 ( sumažinta advokatų išlaidų suma) – atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti ir procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, daro išvadą, jog atsakovė privalo sumokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014 11 04 – priimtas ieškinys) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos – 135 293,70 Eur, todėl ieškinys ir šioje dalyje tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, pripažįstama, jog sprendimas priimtas abiejų šalių naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti 276 Eur vertimo išlaidas, 2810,30 Eur ekspertizės išlaidas, 6121Eur Vokietijos advokato išlaidas, 10 823,11 Eur Lietuvos advokatų išlaidas. Šias išlaidas patvirtina ataskaita apie atliktus darbus, mokėjimo nurodymas, PVM sąskaitos faktūros (t.9, b.l. 59-63, t.5, b.l. 85,125). Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog vertimai, ekspertizės išlaidos nepriklauso nuo ieškinio sumos, šias sumas priteisia ieškovei. Dėl išlaidų Vokietijos advokatei, tai atsakovė nurodė, jog ši advokatė dirbo vieną dieną ir todėl 6121Eur suma yra pernelyg didelė. Teismas sutinka su atsakovės argumentais šioje dalyje ir sprendžia, jog ši suma mažintina vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais iki 1000 Eur. Taigi, spręstina, jog viso advokatų pagalbai apmokėti ieškovė turėjo 11 823,11 Eur išlaidas. Patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93 procentus, todėl išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, sudaro 10 995,50 Eur, todėl ši suma priteistina. Viso ieškovei iš atsakovės priteistinos 14 081,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Be to ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį 9361 Lt (2711,10 Eur) mokėjimo nurodymais (t.1, b.l. 196,197). Patikslintame ieškinyje (t.9, b.l. 76-80) ieškovė 2 577,96 Eur suma sumažino reikalavimus ir prašo sugrąžinti 25,78 Eur žyminį mokestį. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina iš dalies, grąžina 19,30 Eur žyminį mokestį, kas sudaro 75 procentus, t.y. teismas vadovaujasi CPK 87 straipsnio 2 dalimi. Bylą dalyje dėl 2 577,96 Eur priteisimo nutraukia, nes ieškovė ieškinio šioje dalyje atsisakė, teismas atsisakymą priėmė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat teismas proceso dalyviams išaiškina, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Taigi, liko neišspręstas klausimas dėl likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 9335,23 Eur (9361-25,77). Ieškovei iš atsakovės priteistini 93 procentai žyminio mokesčio, nes tokia ieškinio dalis patenkinta, t.y. 8681,80 Eur.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 22763,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (14 081,80+8681,80).

Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jis turėjo 5020Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina trečiojo asmens mokėjimo nurodymai ir sąskaitos (t.7, b.l. 71-84). Taip pat trečiasis asmuo prašo priteisti 1000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 700 Eur atstovavimo Kauno apygardos teisme išlaidas (t.9, b.l. 64-68). Teismo vertinimu prašymas tenkinamas iš dalies dėl tokių motyvų: atmetamas prašymas priteisti 1000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nes apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas. Už atstovavimą Kauno apygardos teisme pagal Rekomendacijas priklausytų 610 Eur ( 2018 03 09 teismo posėdis vyko 2 val. 10 min.; 2018 05 02 teismo posėdis vyko 4 val. 52 min.). Taigi, viso trečiasis asmuo turėjo5630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atmestų reikalavimų procentinė išraiška yra 7 procentai, tai tokia dalis ir priteistina. Ji sudaro 394,10 Eur.

Taip pat iš šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88, 96 straipsniai). Viso byloje buvo 19,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pagal pažymą (t.9, b.l. 3). Todėl iš atsakovės priteisiama 18,30 Eur. Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos tesudaro 1,40 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Freda“ (juridinio asmens kodas (133386126) iš atsakovės Project Kunstoff und Profiltechnik Gmbh & Co.KG 135293,70 Eur ( vieno šimto trisdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 70 ct) nuostolių atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 135 293,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 10 13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Project Kunstoff und Profiltechnik Gmbh & Co.KG 19,72 Eur (devyniolikos eurų ir 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „pašto išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti ieškovei AB „Freda“ ( juridinio asmens kodas 133386126) 19,30 Eur (devyniolikos eurų 30 ct) žyminį mokestį.

Bylą dalyje dėl 2 577,96 Eur priteisimo nutraukti.

Proceso dalyviams išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Priteisti ieškovei AB „Freda“ (juridinio asmens kodas (133386126) iš atsakovės Project Kunstoff und Profiltechnik Gmbh & Co.KG 22 763,60 Eur ( dvidešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės AB „Freda“ (juridinio asmens kodas (133386126) trečiajam asmeniui ERGO Versicherung, AG 394,10 Eur ( trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti

Teisėja Rūta Palubinskaitė