Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1087-392/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
2S-1087-392/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47027-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
Z. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1087-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47027-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti antstolį R. K. priimti patvarkymus dėl pareiškėjo Z. V. 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymo, 2016 m. rugsėjo 14 d. skundo ir 2016 m. gruodžio 13 d. skundo dėl antstolio neveikimo vykdomojoje byloje. Nurodo, kad antstolio R. K. šališkumas akivaizdus, nes antstolis dėl minėtų prašymų ir skundų nepriima patvarkymų, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65, 66 ir 636 straipsnių pagrindais reiškia antstoliui nušalinimą. Pareiškėjas nurodo, kad antstoliui R. K. pateikė 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl skolos išieškojimo iš UAB „FF Lizingas“ pareiškėjui mokėtinų 212 662,69 Lt pirmos eilės kreditorinių reikalavimų, pateikė įrodymus, patvirtinančius šią skolą, tačiau antstolio patvarkymo dėl šio prašymo negavo. Antstoliui pateikė 2016 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl neveikimo, tačiau antstolio patvarkymo negavo. Dėl patirtų daugybinių sužalojimų, atliktų operacijų, gydymui ir reabilitacijai reikalingų išlaidų, antstolio prašė išieškoti skolą iš UAB „FF Lizingas“, o ne iš vienintelio pragyvenimo šaltinio signataro rentos, tačiau antstolis nepriima jokio patvarkymo dėl prašymo. Toks išskirtinis antstolio neveikimas, priimtų patvarkymų ir informacijos neteikimas, nereagavimas į skundą dėl antstolio neveikimo, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad tai daroma ne tik pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir šališkai. Pareiškėjas mano, kad antstolis R. K. sąmoningai nenori išieškoti skolos iš UAB „FF Lizingas“. Antstolis, kuriam pareikštas nušalinimas, negali priiminėti jokių patvarkymų ir dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Sustabdytoje vykdomojoje byloje negalimi jokie antstolio veiksmai. Nurodo, kad antstolis 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymo dėl šios vykdomosios bylos sustabdymo nepateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, kuri 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui pervedė ne visą jam priklausančią rentą, o tik 963,35 Eur. To priežastis – 2016 m. lapkričio 17 d. antstolio R. K. patvarkymas, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai nurodyta atitinkamas lėšas mokėti ne pareiškėjui, o antstoliui. Sustabdytoje vykdomojoje byloje antstolis tęsia išieškojimą, nusirašo lėšas, jų negrąžina nei skolininkui, nei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Antstolis R. K. 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo ir nušalinimo atmetė. Patvarkyme nurodė, kad teisė į nešališką antstolį turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant antstolio nešališkumą subjektyviuoju aspektu, nagrinėjamu atveju, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą vykdančio antstolio asmeninį tendencingumą. Vertinant antstolio nešališkumą objektyviuoju aspektu skolininkas nurodo, kad antstolis nepriima jokių patvarkymų pagal prašymus, net dėl 2016 m. rugsėjo 14 d. skundo dėl antstolio neveikimo, t. y. yra pagrindas manyti, jog antstolis sąmoningai nenori išieškoti skolos iš UAB „FF lizingas“. Antstolis gali būti nušalinamas nuo vykdomosios bylos vykdymo tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. A2-6081-661/15, kuris 2016 m. balandžio 27 d. pradėtas vykdyti. Vykdymo procese skolininkas dalyvavo aktyviai. Pažymėtina, kad skolininkas antstolio suinteresuotumą vykdomosios bylos baigtimi ir jo šališkumą grindžia tuo, jog antstolis nesugebėjo tinkamai atlikti procesinių veiksmų – priėmė 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymus, ignoruojant 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, 2016 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl antstolio neveikimo, t. y. nepriimant dėl jų patvarkymų. Tačiau pats skolininkas aktyviai dalyvaudamas vykdymo procese, nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių teiginius, dėl antstolio neveikimo ir suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, kad jis yra šališkas objektyviąja ir subjektyviąja prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. antstoliui pateikė prašymą, antstolis 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu į jį atsakė. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 14 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio neveikimo. Antstolis 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skundą. Patvarkymas įteiktas pareiškėjo dukrai V. V.. Pareiškėjui pateikus 2016 m. gruodžio 13 d. skundą dėl antstolio neveikimo ir nušalinimo, antstolis 2016 m. gruodžio 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo ir šį persiuntė teismui. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolis nereagavo į pareiškėjo skundus, yra paneigti rašytiniais įrodymais ir atmestini. CPK 636 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo nusišalinti esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Teismas nusprendė, jog nėra nei vieno iš nusišalinimo pagrindų. Pareiškėjo skundo argumentas, kad antstolis nereagavo į pareiškėjo skundus ir todėl yra šališkas, yra nepagrįstas.Teismas nurodė, kad šios bylos dalykas yra antstolio nušalinimas, todėl teismas dėl išieškojimo teisėtumo nepasisako ir negali spręsti dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą pareiškėjo naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o jei yra procesinė galimybė, priimti sprendimą iš esmės – nušalinti antstolį R. K. pagal abu pareiškėjo Z. V. pareiškimus dėl antstolio nušalinimo ir tenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 13 d. skundą ir 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškimą visa apimtimi. Atskirojo skundo argumentai:Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurį 2016 m. gruodžio 13 d. ar 2016 m. gruodžio 31 d. skundą dėl antstolio nušalinimo nagrinėjo. Teismas išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl 2016 m. gruodžio 13 d. skundo dalies dėl antstolio nušalinimo, tačiau nepasisakė dėl kitų pareiškėjo reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2016 m. gruodžio 31 d. apelianto pareiškimo dėl antstolio nušalinimo ir jo argumentų – skolininko lėšų nurašymo ir nesugrąžinimo skolininkui po to, kai 2016 m. gruodžio 15 d. antstolio patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta ir perduota teismui. Nurodo, kad buvo pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir CPK 245 straipsnio 2 dalies reikalavimai.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, jog būtų išieškoma skola iš UAB „FF Lizingas“ pareiškėjo naudai. Pareiškėjas pateikė įrodymus apie jo I ir III eilės finansinius reikalavimus (apie 80 000 Eur) išieškotojui UAB „FF Lizingas“, patvirtintus šios įmonės bankroto byloje. Įstatymas nustato, kad antstoliai neišieško skolų iš bankrutuojančių ar dėl bankroto likviduojamų įmonių, o perduoda vykdomuosius dokumentus įmonės bankroto administratoriui. Apelianto nuomone, antstolis turi teisę patvarkymu nurodyti UAB „FF Lizingas“ sumokėti antstoliui iš apelianto išieškomą skolą iš jo lėšų esančių, pas trečiąjį asmenį UAB „FF Lizingas“. UAB „FF Lizingas“ be teisinio pagrindo sustabdė šių finansinių reikalavimų Z. V. vykdymą.Apeliantas nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 245 straipsnio reikalavimus, nesprendė apelianto prašymo išreikalauti iš antstolio R. K. ir UAB „FF Lizingas“ šios įmonės po UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2013 m. lapkričio 13 d.) šiam antstoliui pateiktus užsakymus (vykdomuosius raštus, prašymus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir dokumentų įteikimo ir kt.). Teigia, kad antstolis R. K. yra šališkas šioje situacijoje, nes UAB „FF Lizingas“ duoda daug ir didelės vertės užsakymus šiam antstoliui. Apelianto nuomone, UAB „Admivita“ be teisinio pagrindo sulaikė teismo patvirtintų finansinių reikalavimų tenkinimą 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d. UAB „FF Lizingas“ raštais sulaikė apelianto finansinių reikalavimų tenkinimą dėl dviejų priežasčių: 1) tariamai UAB „FF Lizingas“ apelianto padaryta žala, ginčas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-821-912/2017; 2) UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriui apelianto neperduotas turtas, kurį pavogė nenustatyti asmenys, dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas.Antstolis nepaaiškino, kodėl jis ignoravo 2016 m. rugpjūčio 5 d. apelianto prašymą išieškoti skolą ne iš vienintelio stabilaus jo pajamų šaltinio signataro rentos, o iš šios vykdomosios bylos išieškotojo UAB „FF Lizingas“, kuris yra apelianto skolininkas ir be teisinio pagrindo nemoka apeliantui jo I ir III eilės finansinius reikalavimus. Teismas nevertino aplinkybės, kad antstoliui nusprendus išieškoti skolą iš apelianto signataro rentos, antstolis patvarkymo dėl šio išieškojimo nepateikė apeliantui. Teismas nepasisakė dėl prašymo grąžinti neteisėtai nurašytas apelianto lėšas. Pasak apelianto, tokie aukščiau nurodyti teisiškai kvalifikuoto antstolio veiksmai ir neveikimas laikytini sąmoningu piktnaudžiavimu antstolio pareigomis. BUAB „FF Lizingas“ administratorė UAB „Admivita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties atmesti ir netenkinti kitų apelianto Z. V. atskirajame skunde suformuluotų prašymų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl visų apelianto 2016 m. gruodžio 13 d. skunde ir 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškime išdėstytų reikalavimų. Be to, šioje civilinėje byloje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, kuria buvo priimtas apelianto atskirasis skundas. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog teismas priimdamas 2017 m. sausio 20 d. nutartį, išnagrinėjo ne tik pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, bet ir kitus tiek skunde, tiek kituose pareiškėjo raštuose nurodytus argumentus. Nurodo, kad apelianto nurodomi reikalavimai, kuriuos jis iškėlė 2016 m. gruodžio 13 d. skunde ir 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškime, iš esmės yra tapatūs, todėl galima pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto iškeltų reikalavimų, išsamiai išanalizavo visą šios bylos medžiagą, išnagrinėjo ir atmetė kaip nepagrįstus apelianto reikalavimus nurodytus 2016 m. gruodžio 13 d. skunde ir 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. A2-6081-661/15 dėl 605 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Z. V. BUAB „FF Lizingas“ naudai. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. antstoliui pateikė prašymą išieškoti skolą iš UAB „FF Lizingas“, o ne iš vienintelio pragyvenimo šaltinio signataro rentos, antstolis 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu į jį atsakė. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 14 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio neveikimo. Antstolis 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Antstolis 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 13 d. skundą dėl antstolio neveikimo ir nušalinimo, kurį antstolis 2016 m. gruodžio 15 d. patvarkymu netenkino ir jį persiuntė teismui. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašė įpareigoti antstolį R. K. priimti patvarkymus dėl 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymo, 2016 m. rugsėjo 14 d. skundo ir 2016 m. gruodžio 13 d. skundo dėl antstolio neveikimo vykdomojoje byloje. Kartu su skundu pareiškėjas pareiškė nušalinimą antstoliui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis nesprendė jo prašymo dėl nepagrįsto skolininko lėšų nurašymo, dėl jų sugrąžinimo, po to, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta, prašymo dėl skolos išieškojimo iš UAB „FF Lizingas“, kuri yra pareiškėjo skolininkė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio nušalinimo, tačiau dėl skundo esmės nepasisakė ir jame išdėstytų argumentų neanalizavo. Skunde suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259 straipsnis, 263 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šios bylos dalykas yra antstolio nušalinimas, todėl teismas dėl išieškojimo teisėtumo nepasisako, negali spręsti dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą pareiškėjo naudai. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė pareiškėjo pareikštų reikalavimų dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl aukščiau išdėstyto yra pagrindas panaikinti šią skundžiamos nutarties dalį ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui procesiniam sprendimui dėl neišspręsto reikalavimo priimti (CPK 327 straipsnio 2 dalis).Pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas visa apimtimi apeliacinės instancijos teisme pažeistų šalių procesines teises, nes viena iš ginčo šalių, priimto jai neigiamo rezultato atveju, prarastų galimybę tokią nutartį apskųsti apeliacine tvarka. Toks apelianto procesinių teisių ribojimas negalimas, siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą.Atskirąjame skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl 2016 m. gruodžio 13 d. skundo dėl antstolio nušalinimo, o 2016 m. gruodžio 31 d. skundo dėl antstolio nušalinimo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolio nušalinimo įvertino visus esminius skunduose nurodytus argumentus ir dėl jų pasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, tinkamai išsprendė antstolio nušalinimo klausimą. Nei pareiškėjo skunde, nei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatenka į CPK 65 straipsnyje nurodytų pagrindų antstoliui nušalinti sąrašą, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalimi,

337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalį antstolio veiksmų teisėtumo išsprendimo (išskyrus nušalinimus) klausimu ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius