- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1465-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00993-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2269-359/2019 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui D. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2269-359/2019, kuriuo atmetė ieškovo V. S. patikslintą ieškinį ir priteisė iš ieškovo V. S. atsakovo antstolio D. J. naudai 650,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos ir atstovavimo išlaidoms padengti. Ieškovas V. S. 2019 m. sausio 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2269-359/2019 panaikinimo. 2019 m. sausio 31 d. nutartimi teismas apeliantui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 120,00 Eur žyminį mokestį ir paduoti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą. 2019 m. vasario 13 d. buvo gautas apelianto atskirasis skundas dėl 2019 m. sausio 31 d. nutarties. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi apelianto V. S. 2019 m. vasario 13 d. atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą motyvą – kad apeliacinis skundas nepasirašytas advokato ir kuria nustatytas trūkumas toje dalyje pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą, kitoje dalyje 2019 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą bei perdavė atskirąjį skundą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui V. S. terminą iki 2019 m. gegužės 17 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 120,00 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 17 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 120 Eur žyminį mokestį. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis ieškovui įteikta 2019 m. gegužės 11 d. Duomenų, jog apeliantas sumokėjo žyminį mokestį iki nurodytos datos, teisme negauta.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir su priedais grąžintino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2269-359/2019 ir priimti naują nutartį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė perduoti jo apeliacinį skundą nagrinėti Kauno apygardos teismui, tuo buvo šiurkščiai pažeista jo konstitucinė teisė (30 str.) į teisminę gynybą ir prieigą prie teisingumo, o nutarties motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, ką galima suprasti kaip akivaizdų teismo šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria ieškovo V. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas V. S. iki termino pabaigos (t. y. iki 2019 m. gegužės 17 d.) nepašalino apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo trūkumų, kurie buvo nustatyti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, apeliacinį skundą laikė nepaduotu (1 t., b. l. 189-190).
10. Apeliantas (ieškovas) V. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį (2 t., b. l. 7).
Dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu, nepašalinus trūkumų.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. S. 2019 m. sausio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 114-117). Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 120,00 Eur žyminį mokestį ir paduoti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą (CPK 306 straipsnis, 316 straipsnis) (1 t., b. l. 119-120). Apeliantas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties 2019 m. vasario 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl 2019 m. sausio 31 d. nutarties dalies, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas 120 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, perduotas nagrinėjimui apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui (1 t.b.l. 124-128 163-164).
12. 2019 m. vasario 15 d. apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2269-359/2019, kuriuo teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (1 t.b.l. 135-139). Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – paduoti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (1 t., b. l. 146). Apeliantas 2019 m. vasario 26 d. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kurį 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismas tenkino CPK 334 str. 2 dalies 1 punkto tvarka, panaikino 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir ieškovo 2019 m. vasario 15 d. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2269-359/2019 priėmė ir apeliacinį skundą (DOK-21020) dėl 2019 m. sausio 31 d. papildomo sprendimo ir atskiruoju skundu (DOK -19676) dėl 2019 m. sausio 31 d. nutarties išsiuntė Kauno apygardos teismui (1 t. b. l. 165-166, 170).
13. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą bei nustatė ieškovui (apeliantui) V. S. terminą iki 2019 m. gegužės 17 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 120 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 175-178). Be to, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2269-359/2019, 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 31 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistą (1 t.b.l. 180-183).
14. Kauno apylinkės teismas, 2019 m. gegužės 30 d. nustatęs, jog apeliantas iki 2019 m. gegužės 17 d.) nepašalino apeliacinio skundo trūkumų (sumokėti 120 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą), kurio pašalinimui Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė naują terminą (iki 2019 m. gegužės 17 d.), nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (1 t., b. l. 190).
15. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d., 338 str.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 str. 2 d.), todėl pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų ir tokiu būdu pagrįstai apribojo apelianto teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka.
17. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis).
18. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės pakartoja jo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, nurodo, kad jam nėra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 2014-2018 m., nes visi jo prašymai atmesti. Taip pat nurodo, kad yra neįgalus ir gauna 65,09 Eur pensiją, jokių kitų išmokų, nekilnojamojo turto, išskyrus vienintelį būstą, neturi. Prie atskirojo skundo pateikė naujus dokumentus-rašytinius įrodymus apie jo sunkią turtinę padėtį (2 t., b. l. 9-18). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas prie atskirojo skundo pateiktus įrodymus turėjo jau iki 2019 m. gegužės 30 d., kada pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto skundžiamą nutartį. Pažyma apie apeliantui išmokėtas išmokas išduota 2019 m. gegužės 6 d., o pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviuose darbo rinkos programose 2019 m. balandžio 19 d. Kiti apelianto pateikiami įrodymai išduoti jam dar anksčiau – nuo 2018 m. vasario 7 d. (2 t., b. l. 9-18). Apeliantas atskirajame skunde nenurodo dėl kokių priežasčių nepateikė šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo prie bylos prijungti naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria apeliantui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 17 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 120 Eur žyminį mokestį, apeliantui įteikta 2019 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 187-188). Apeliantas atskirajame skunde taip pat neginčija minėtos nutarties įteikimo fakto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prašymo bent iš dalies atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantas neteikė pirmosios instancijos teismui priėmus apelianto skundžiamą nutartį. Taip pat duomenų, jog apeliantas sumokėjo žyminį mokestį iki nurodytos datos, teisme negauta (1 t., b. l. 189). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 178 straipsnis numato pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus, tačiau apeliantas prašydamas panaikinti minėtą Kauno aplinkės teismo nutartį, nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog jis nustatytu terminu įvykdė teismo įpareigojimą sumokėti 120 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas už procesinį dokumentą laikytinas trūkumu, kurio nepašalinimas sudaro pagrindą laikyti procesinį dokumentą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantui V. S. jau buvo išaiškinta, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti jo atžvilgiu CPK 83 straipsnio 3 dalies, kadangi apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kad sumokėjo dalį už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir nuo kokios likusios dalies prašo jį atleisti. Antra, prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu tokių įrodymų nepateikė.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė V. S. apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes V. S. nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, t.y. nesumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio už procesinį dokumentą, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
24. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš apelianto V. S. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,08 Eur (devynis eurus aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.