- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- I-8099-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. J. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad apytiksliai 6 mėnesius laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 108, 258 kankinimui prilygstančiomis, nežmoniškomis sąlygomis. Vienam asmeniui tekdavo mažesnis gyvenamasis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Be to, nemažą ploto dalį užėmė stalas, gultai, sanitarinis mazgas. Dėl ploto trūkumo žmogus yra priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kyla konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų. Lukiškių TI-K kamerose šalta, drėgna, tamsu, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, kas labai kenkia regėjimui. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais. Tai žemina asmens orumą, kelia konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis: esant žemai temperatūrai, asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 55–63) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo: 1) skundą atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš pareiškėjo 1,98 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; 3) pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas tik 2016-06-29 padavė teismui skundą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2012 m., taigi praleidęs ieškinio senaties terminą skundui paduoti.
3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
3.3. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
3.4. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
3.5. Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato teisės aktai. Lukiškių TI-K pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.
3.6. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.7. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
3.8. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 1,98 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 2000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad 2012-2016 m. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl ieškinio senaties
5. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-06-27 (skundo išsiuntimo dienos, b. l. 6). Lukiškių TI-K atsiliepime pareiškėjo skundo daliai teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
6. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
7. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui padavė tik 2016-06-27 (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo pradžios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 4 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-06-26, atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
12. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2016-03-08 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-08 jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 316, kurios plotas – 7,18 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-09 – 2016-03-13 jis buvo laikomas kameroje Nr. 316, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-14 jis išvyko į Utenos areštinę; 2016-03-16 jis atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-17 jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas – 7,72 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-03-18 – 2016-03-21 jis buvo laikomas kameroje Nr. 338, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-22 jis išvyko į Alytaus pataisos namus.
13. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 12 dienų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nors pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nemažą kamerų ploto dalį užėmė stalas, gultai, sanitarinis mazgas, tačiau nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose apskaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą. Ši aplinkybė vertinama nustačius, kad teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrinta visas 12 dienų, t. y. visą jo laikymo laikotarpį. Taigi šiuo aspektu nekonstatuotinas Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisių pažeidimas.
14. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, neužtikrinamas natūralus apšvietimas.
14.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatomis: gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų šiltuoju periodu oro temperatūra – 18–28 °C; santykinė drėgmė 35–65 proc.; šaltuoju periodu oro temperatūra – 18–22 °C, santykinė drėgmė – 35–60 proc. (26 punktas). Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nustatanti, kad: gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).
14.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog R. J. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-13 raštas Nr. 2.10-3899(16.17.8.10.12) (b. l. 52), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
14.3. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2012–2016 m. laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose Nr. 108, Nr. 258, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu byloje pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 55–63) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 121, 316, 108, 338. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas nebuvo laikomas jo nurodytoje kameroje Nr. 258. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl jais vadovaujasi, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.
14.4. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktų (b. l. 68–94) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose Nr. 108 ir 121, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo aktais buvo konstatuota, kad: kamerose Nr. 108 ir 121 vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87–88; Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1677, b. l. 83–84; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.7 10.12), b. l. 93–94); oro temperatūra kameroje Nr. 108 nustatyta 18,2 – 18,3 °C (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87–88; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.7 10.12), b. l. 93–94); oro temperatūra kameroje Nr. 121 nustatyta 19,2°C (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai: 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87-88; 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437, b. l. 89-91); kameroje Nr. 121 oro drėgmė – 40,2 proc. (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437, b. l. 89–91); kameroje Nr. 108 oro drėgmė – 42,7 proc. (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-05-03 patikrinimo aktas Nr. PA.10-142(16.17.7 10.12), b. l. 93–94); bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 108 – 261 lx (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87–88); bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 121 – 230 lx (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai: 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87–88; 2016-03-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-437, b. l. 89–91); kamerose Nr. 108 ir 121 sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus (Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai: 2016-03-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-303, b. l. 87-88; 2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1677, b. l. 83–84).
14.5. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors pareiškėjo nurodyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.
15. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
15.1. HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas (19 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas HN 76:2010 14 punkte. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 7 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Lukiškių TI-K administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
15.2. Atsakovės atstovė Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 55–63) nurodė, kad pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras užtikrina nerūkančiųjų laikymą atskirai nuo rūkančių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-437 (b. l. 89–91) konstatuota, kad Lukiškių TI-K nerūkantieji kartu su rūkančiais yra apgyvendinami tik esant nerūkančiųjų asmenų pageidavimui. Į Lukiškių TI-K atvykę asmenys pildo adaptacijos anketas, kuriose asmuo nurodo sutikimą/nesutikimą dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamojoje patalpoje kartu su rūkančiaisiais. Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-07-14 pažyma Nr. 24-5986 patvirtina, kad Lukiškių TI-K asmenys, pageidaujantys būti laikomi kamerose su nerūkančiais, yra laikomi atskirai nuo rūkančiųjų; pareiškėjas kamerose buvo laikomas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio (nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose) reikalavimų (b. l. 67).
15.3. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepimo teiginiais ir pateiktais įrodymais. Pagal LVAT formuojamą praktiką (žr. pvz., 2016-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2016) pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru kyla nepriklausomai nuo to, ar nerūkantis asmuo atitinkamu būdu (žodiniu ar rašytiniu pareiškimu, skundu) primena įstaigos administracijai šią pareigą, ar ne, tačiau šis aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar apie įpareigojimų nesilaikymą žinant administracijai ji ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Taigi vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).
15.4. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, asmenys rūkė. Pareiškėjas teiginių, kad kartu su juo kameroje buvę kiti asmenys būtų rūkę, taip pat nedetalizavo, abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis, galbūt žinodamas, kad rūkyti yra draudžiama, jog jis yra nepagrįstai verčiamas kvėpuoti dūmais, nenurodė, kad yra nesilaikoma numatytų reikalavimų, ar raštu nesiprašė perkeliamas į kitą kamerą. Atsižvelgus į tai, sutiktina su tuo, kad Lukiškių TI-K ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose ir šiuo aspektu nekonstatuotinas Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisių pažeidimas.
16. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atvykus į Lukiškių TI-K asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 54 punkte nustatyta, kad konvojaus pareigūnų pristatytus į pataisos įstaigą nuteistuosius priima pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas ir įskaitos tarnybos darbuotojas, kurie pagal asmens bylos dokumentus patikrina atvykusio nuteistojo tapatybę. Taisyklių 57 punkte (2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85, 2011-01-31 įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) nustatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis ir kokie daiktai buvo dedami į nešvarias dėžes, todėl laikytina, kad šių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė.
17. Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, be to, pablogėjo jo regėjimas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-21 rašte Nr. S-PR-1488 (b. l. 54) nurodyta, kad R. J. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–51) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai, nustatytos dantų ir dantenų ligos (b. l. 39–40), odos ligos (b. l. 43–45), sumušimai (b. l. 40), virškinamojo trakto veiklos sutrikimai (b. l. 41–43), o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. 2015-09-09 buvo diagnozuota nemiga (b. l. 42), tačiau ji nebuvo susieta su laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis. Iš sveikatos istorijos įrašų matyti, kad nemiga siejama su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais (b. l. 41). Be to, pareiškėjas dėl nemigos teismui nesiskundė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–51) matyti, kad 2010 metais pareiškėjas buvo konsultuotas dėl pablogėjusio regėjimo (b. l. 33). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai buvo ne ginčo laikotarpiu, akių liga jam buvo nustatyta nuo vaikystės, dėl pablogėjusio matymo 2010 m. jis buvo siunčiamas okulisto konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau ten vykti atsisakė (b. l. 34). Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.
18. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Lukiškių TI-K pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų laikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nurodytu laikotarpiu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.
19. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,98 eurų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimai į pareiškėjo skundą bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP (b. l. 55–104). Vadinasi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas. Be to, LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netaikytina (žr. pvz., LVAT 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, netenkinti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.