Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei G. P., nukentėjusiesiems P. G., A. D., E. M., jo įstatyminei atstovei V. V., nepilnametės nukentėjusiosios S. Č. įgaliotam atstovui advokatui V. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č., jo įgaliotai atstovei advokatei D. B., kaltinamojo gynėjui advokatui V. K., specialistei Živilei J. I., Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis mažametį vaiką, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., 144 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2013 metų liepos 7 dieną, apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), ties namu numeris 11, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus - viršydamas didžiausią leistiną mieste greitį ir važiuodamas apie 107 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris priekinės dalies dešine puse trenkėsi į prie dešiniojo šaligatvio stovėjusio automobilio „R. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinės dalies kairę pusę, dėl ko automobilis „R. L.“, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, pajudėjo į priekį ir į dešinę, užvažiavo ant dešinės pusės šaligatvio ir priekinės dalies viduriu trenkėsi į medį, po to, automobilio „R. L.“, besisukančio pagal laikrodžio rodyklę, kairės pusės užpakaline dalimi bei pravažiuojančio pro šalį automobilio „VW Golf“ priekine dalimi į priekį ir į kairę buvo nublokšta šalia automobilio „R. L.“ kairio šono stovėjusi jo vairuotoja I. Č., kuri, nukritusi ant važiuojamosios kelio dalies bei dar slydusi kurį laiką kelio danga, liko gulėti dešinėje kelio pusėje arčiau dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties transporto srautus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „R. L.“ vairuotoja I. Č. - ji mirė nuo galvos sumušimo, jos lavone buvo nustatyti odos nubrozdinimai veide, muštinės - plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, galvos smegenų kamieninės dalies nutrūkimas, kraujo patekėjimas po minkštaisiais dangalais, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės - dubens kairiame šone, kairėje šlaunyje, muštinės - plėštinės žaizdos dešiniame sėdmenyje, kairiame pakinklyje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, dešinio šlaunikaulio lūžis, dubens kaulų lūžis per gaktinę sąvaržą, bei buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Golf“ keleivių A. D. ir E. M. sveikata - A. D. nustatyta galvos, krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai rankose ir kojose, abiejų čiurnų vidinių kulkšnelių lūžiai, E. M. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinio kaktinio ančio sienelės lūžis, dešinės akiduobės krašto lūžis.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo veika atitinka LR BK 281 str. 6 d.

Be to, kaltinamasis A. J. 2013 metų liepos 7 dieną, apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu numeris 11, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sukėlęs pavojingą eismo įvykį, turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 231.5 punkto reikalavimus imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai I. Č., kuriai dėl jos patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicininė pagalba ir, tuo metu, be medicinos darbuotojų pagalbos pavojaus gyvybei ji negalėjo pašalinti pati, ko pasėkoje nukentėjusiosios I. Č. gyvybei grėsė pavojus, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Ši kaltinamojo veika atitinka LR BK 144 str.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino. Parodė, kad liepos 6 d. paskambino A. S. ir paprašė jos automobiliu nuvežti iki Kupiškio marių. „Norfoje“ nusipirko alaus, nuvažiavo prie marių, gėrė, maudėsi, o ryte parvežė visus į Biržus pas A. S.. P. K. marių vakare alkoholį vartojo iki 23-24 val., „žolės“ nerūkė. Mėnesį prieš įvykį, mėnesio eigoje buvo rūkęs „žolę“. Ryte prieš grįžtant į Biržus, negėrė. Grįžę pas A. S. vėl gėrė alų. Kiek alaus išgėrė neatsimena. Pas A. S. gėrė alų ir jis. E. M. su D. S. nuėjo miegoti, o jis su A. D. nuvažiavo nusimaudyti. Važiavo maudytis tėvams priklausančiu „VW Golf“. Nusimaudę vėl grįžo pas A. S.. Paskui dar kartą važiavo maudytis iki Rinkuškių pirties. Neprisimena, ar grįžtant pirko gėrimų, bet kažkuriuo momentu pirko. Sugrįžę pas A. S. vėl gėrė „buteliavo“ alaus. Buvo išgėręs, bet girtas nesijautė, negriuvinėjo. Grįžtant iš maudynių, kai įvyko avarija, antroje eismo juostoje pasimaišė kažkoks automobilis. Važiavo antra juosta apie 90-100 km/val. greičiu. Prieš susidūrimą stovintį automobilį pamatė paskutinę akimirką, moters nematė. Pamatęs kliūtį stengėsi išvengti susidūrimo, metėsi į pirmą juostą, o ten stovėjo kita mašina, kurią ir kliudė dešiniu šonu. Neatsimena, ar prarado sąmonę. Po smūgio tik pamena, kad atsibudo miške, sukosi galva, kur buvo draugai neatsimena. Viskas buvo kaip per miglą. Neprisimena, kad būtų priėjęs ir prašęs A. D. sakyti, jog jis vairavo automobilį. Moters įvykio vietoje nepamatė, tik iš tėvų sužinojo, kad žuvo moteris. Atsipeikėjo tik miške. Suprato, kad yra girioje prie Latvijos sienos. Neatsimena, ar turėjo telefoną. Nežino, kiek laiko buvo girioje, jam pasakė, kad buvo 3 dienas. Klaidžiojo po girią, ieškojo kelio. Į vienkiemius pagalbos prašyti nėjo. Kanapių per tą laiką, kol buvo miške, nevartojo. Atsimena, kad prie poilsiavietės sutiko žmogų, pasakė jam savo adresą ir paprašė nuvykti pas tėvus. Žmogus sutiko nuvažiuoti pas tėvus. Tas dienas buvo kaip apsvaigęs, protavo, bet galva sukosi. Į medikus nesikreipė, nors visą laiką svaigo galva. Žino, kad privalėjo padėti sužeistiesiems, to nepadarė, KET žino, gal kiek primiršęs. Po įvykio buvo kruvina maikė, nežino, ar nuo sužalojimo; buvo kraujo nuo nuspausto diržo, sukosi galva. Panevėžyje pareigūnams sakė, kad sukasi galva, prašė iškviesti gydytoją dėl galvos sukimosi, tačiau šie jam davė tik tabletę. Įrašus apie važiavimą dideliu greičiu rodė A. D., E. M.. Tokiu greičiu (200-220 km/val.) nevažiavo, buvo sugedusi spidometro rodyklė. Baustas administracine tvarka 10-11 kartų už diržus, už telefoną, už šviesas, 2 kartus už narkotines medžiagas. Už girtavimą su nepilnamečiais baustas jau po šio įvykio. Teisme su šia byla yra nagrinėjamos 2 baudžiamosios bylos. Neatsimena, ar buvo nutraukta byla susitaikius su nukentėjusiąja, pripažino, kad yra smurtavęs prieš savo vaiko motiną. Kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad buvo išgėręs, bet kad apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – ne. „Žolę“ rūkė apie pusę metų - gal kas mėnesį, gal kas 2 mėnesius. Parūkęs nevairuodavo. Iš esmės įvykį pripažįsta. Žino, kad nepadėjo žmogui, viršijo greitį. Neatsimena, kaip pasitraukė iš įvykio vietos. Nematė, kad žuvo žmogus, būtų padėjęs. Nematė žmogaus po įvykio, tik mama pasakė, kad žuvo žmogus. Po smūgio buvo šoko būsena, todėl nesusigaudė. Pokalbio su draugais neatsimena. Prisipažįsta nuoširdžiai. Nepagalvojęs viršijo greitį, kaltas. Po autoavarijos nėra vairavęs transporto priemonės. Vairuotojo pažymėjimą yra pametęs. Žuvusiosios artimųjų neatsiprašė, nes tik šiandien pirmą kartą pamatė. E. M. ir A. D. atsiprašė. Kiek teismas priteis mokėti V. Č., tiek mokės. Dirba statybininku, darbas pastovus, gauna apie 2000 litų atlyginimą. Išlaiko sūnų, duoda pinigų, perka rūbus, maistą, išlaikymas sūnui priteistas po 200 Lt per mėnesį.

(duomenys neskelbtini) parodė, kad įvykio nematė. Apie avariją sužinojo apie 22.30 val. Civilinio ieškinio nereiškia. Nori tik teisingumo, kad nebūtų tokių bėdų, kad neliktų našlaičių ir nuskriaustų šeimų.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad kaltinamasis A. J. - jo draugas. Liepos 6 d., apie pavakarę automobiliu jis, D. S., A. J. ir A. S. nuvyko prie Kupiškio marių vėžiauti, ten gėrė atsivežtą alų. Paskui atvažiavo E. M. ir A. B., su savimi atsivežė stipraus alaus. Alkoholį vartojo iki 23 val., o paskui ėjo miegoti. Ryte atsikėlę grįžo pas A. S.. Pabaigė gerti likusį parsivežtą alų, o paskui su A. J. nusipirko 4 butelius silpno „buteliavo“ alaus ir vėl grįžo pas A. S.. Grįžę išgėrė alų ir važiavo maudytis į Rinkuškių maudyklą prie pirties. Neatsimena, kiek alaus išgėrė pas A. S.. Jautėsi išgėręs, A. J. irgi buvo išgėręs. Kai nusimaudė, važiavo atgal ir padarė avariją. Sėdėjo dešinėje pusėje šalia vairuotojo. Tik pamatė, kad pravažiavo pro šviesoforą. Kai pajuto smūgį, kliūties nematė. Po kažkiek laiko atsibudo, išlipo pro vairuotojo pusę, nes keleivio pusės durelės neatsidarė, ir atsisėdo ant šaligatvio. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b.l. 33-35), šis juos patvirtino, nes tada geriau atsiminė. Parodė, kad kai išlipo, po kiek laiko pribėgo A. J. ir paprašė, kad prisiimtų kaltę dėl eismo įvykio, tačiau nesutiko prisiimti kaltės už A. J.. Tada A. J. pasišalino, nubėgdamas link daugiabučių Vilniaus gatvėje. Parodė, kad buvo pirkta ir išgerta alaus tiek, kiek nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole. Stovinčios moters kelyje nematė, tik pajuto smūgį. A. J. galėjo važiuoti apie 100 km/val. greičiu. Prieš smūgį buvo automobilio manevras į kairę pusę. Nematė, ar prieš nubėgdamas A. J. buvo sužeistas. „Žolę“ yra rūkęs - patiko, bet ne su A. J. rūkė. Nėra matęs, kad A. J. rūkytų „žolę“. Prie marių „žolės“ nerūkė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, buvo lūžę kaulai, gydėsi ligoninėje beveik 10 dienų. Civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis atsiprašė, atlygino gydymo išlaidas. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad su kaltinamuoju A. J. - draugai. Vakare nuėjo pas D. S.. Jo nerado, nes buvo prie Kupiškio marių. Nuėjo su A. B. į parduotuvę, nusipirko 6 butelius alaus ir taksi nuvažiavo prie Kupiškio marių. Alų gėrė penkiese – jis, A. J., A. D., A. B. ir D. S., A. S. negėrė. Būdami prie Kupiškio marių, narkotinių medžiagų – „žolės“ - nerūkė. Grįžę į namus baigė gerti likusius 3 butelius. Išgėrę nuėjo miegoti; liko A. D. su A. J.. Kai nubudo, A. D. ir A. J. gėrė „buteliavą“ alų - buvo 4 buteliai alaus. Pabaigė tą alų ir išvažiavo į Rinkuškių maudyklą. Važiavo trise. Vėl nusipirko alaus, kiek – nepamena. Kai maudėsi, vėl vartojo alkoholį. A. J. irgi vartojo alkoholį. Kai nusimaudė, važiavo į miesto pusę. Sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Pravažiavo pro šviesoforą ir po kelių sekundžių buvo smūgis, daugiau nieko nepamena. Pajuto, kad baisiai skauda galvą, truputį buvo prisvaiginę. Nepamena, kaip išlipo iš automobilio, tik pajuto, kad sėdi kartu su A. D.. A. J. buvo prie jų priėjęs. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 43-44), šis juos patvirtino. Parodė, kad pribėgęs A. J. paprašė sakyti, jog automobilį vairavo ne A. J., o A. D.. Matė, kad A. J. kažką sakė ir A. D.. A. J. važiavo apie 100 km/val. greičiu. Įvykio metu buvo sužalotas ir dabar kartais skauda galvą. Kaltinamasis atsiprašė, žalą už gydymą atlygino. Kai išlipo iš automobilio, bendravo su A. J. labai trumpai, gal 10 sekundžių. Pamatė, kad jis nubėga į Vilniaus g. pusę. Tik ligoninėje sužinojo, kad žuvo moteris. Tada moters nematė, buvo daug žmonių, atvažiavo greitoji ir juos išvežė.

N. V. Č. parodė, kad 2013 m. liepos 7 d. žmona susiruošė į parduotuvę. Žmonos automobilis neužsivedė, todėl pasiūlė važiuoti savo automobiliu „R. L.“. Iki 21.30 val. žmonai negrįžus, pradėjo jai skambinti, o jai neatsiliepus, dviračiu išvažiavo jos ieškoti ir pamatė Vytauto gatvėje sudaužytą automobilį, sužinojo, kad įvyko avarija ir žuvo žmona. Jam buvo padaryta turtinė ir moralinė žala. Pareiškė 250 000 Lt civilinį ieškinį dėl žmonos mirties. Dėl sveikatos sutrikdymo kreipėsi į medikus, nes nebegalėjo miegoti. Darbas reikalauja dėmesio, pradėjo daryti broką. Vieną mėnesį turėjo nedarbingumą, buvo paskirtas gydymas. Turtinę žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Kaltinamąjį pirmą kartą pamatė teismo salėje. Kaltinamasis jo neatsiprašė, kaltinamojo tėvai nebuvo atvykę. Pats kreipėsi pas kaltinamojo tėvus, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, prašė 200000 Lt. Susitarti nepavyko, sakė, kad tokios pinigų sumos neturi. Su žmona buvo nugyvenę 14 metų. Turi vieną dukrą. Kai įsigalios teismo nuosprendis, tada spręs dėl dukros civilinio ieškinio. Pas medikus į GGK komisiją kreipėsi savo noru ir jam buvo nustatyta pažymoje nurodyta diagnozė. Kreipėsi į medikus 2014 metais, o nedarbingumą turėjo 2013 m. rugsėjo mėnesį. Kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atlygino visą jo patirtą turtinę žalą, todėl ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ir dalį neturtinės žalos, liko neatlyginta 250 000 Lt dydžio neturtinė žala, kurią ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. J.. Civilinio ieškinio nemažina. Netekus artimo žmogaus, sudaužytas jo gyvenimas. Viską reikia pradėti nuo nulio. Prašomos sumos jam užtektų gyvenimo kokybei pagerinti ir kažką pakeisti, be to, reikia ir jam gyventi, ir dukrą išleisti į gyvenimą.

Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra sūnaus A. D. draugas, sūnus yra nukentėjusysis. Tą dieną sūnus su A. J. išvažiavo maudytis. A. J. buvo atvažiavęs baltos spalvos automobiliu „VW Golf“. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 37), ši juos patvirtino, nes tada aplinkybes atsiminė geriau. Iš A. J. elgesio, iš to, kad jis gulėsi ant vairo, suprato, kad A. J. yra išgėręs. Po avarijos sūnus buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę. Ligoninėje sūnus jai pasakojo, kad A. J. dideliu greičiu važiavo Vytauto gatve, kažką kliudė, jis atsitrenkė į langą, daugiau nieko neprisimena. Sūnus sakė, kad ir jis, ir A. J. buvo neblaivūs. Sulaikyti A. J. nuo važiavimo nebandė. Žalos atlyginti sūnus neprašė, pretenzijų A. J. neturi.

Liudytoja G. K. parodė, kad ėjo iš „Maximos“ parduotuvės ir pamatė greitai (ne mažesniu, kaip 100 km/h greičiu) važiuojantį baltos spalvos automobilį. Tuo metu daugiau jokių transporto priemonių Vytauto gatve nevažiavo, jokių kliūčių nebuvo. N. V. gatvės buvo apie 20-30 metrų atstumu. Matomumo jai niekas neužstojo. Matė, kad Vytauto gatvės pakraštyje stovėjo vyšninės spalvos automobilis. Baltos spalvos automobilis „VW Golf“ važiavo pirma eismo juosta, prieš stovintį automobilį bandė jį aplenkti ir užkliudė. Buvo smūgis, mašina pradėjo čiuožti. Matė partrenktą moterį, kuri buvo vidury kelio, nelabai toli nuo įvykio vietos. Nesuprato, iš kurios ji mašinos. Buvo priėjęs praeivis, kuris ir pakvietė greitąją. Iš automobilio „VW Golf“ išlipo žmogus, kirto Vytauto gatvę ir greitu žingsniu nuėjo link daugiabučių namų, į priešingą pusę nuo Biržų pilies. Matė, kaip iš automobilio išlipo kiti asmenys ir atsisėdo ant bortelio. Prie įvykio vietos priėjusi nebuvo. Nežino, ar moteris buvo dar gyva. Prie gulinčios moters buvo priėjęs kitas žmogus.

Liudytojas D. S. parodė, kad su kaltinamuoju A. J. yra draugai. Su A. J., mama A. S. ir A. D. nuvažiavo prie Kupiškio marių. Su savimi atsivežė 12 „pūslių“ po 1 litrą alaus 6 laipsnių stiprumo. Vėliau atvažiavo A. B. ir E. M., kurie atsivežė dar 6 „pūsles“ alaus. Visi gėrė alų, naktį pernakvoję prie marių, grįžo į Biržus ir pabaigė gerti alų, kurį buvo atsivežę A. B. ir E. M.. Nuėjo miegoti, o kai apie 16 val. atsikėlė, A. J. bei A. D. nebebuvo. Tačiau netrukus vėl atvažiavo A. J. automobiliu „VW Golf“ su A. D. ir atsivežė „buteliavo“ alaus. A. J. irgi gėrė alų. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 63-64), šis juos patvirtino. Pripažino, kad liepos 7 d., kai išvažiavo, A. J. buvo girtas. P. K. marių „žolės“ nerūkė, kad A. J. būtų rūkęs, nematė. Liepos 7 d., būnant Biržuose, A. J. galėjo išgerti 2 butelius po 1 litrą alaus. Tos dienos vakare pas juos į namus buvo atėję A. J. ir A. D. mamos, nes jos galvojo, kad ir jis eismo įvykio metu buvo automobilyje. Matė, kad A. J. mama buvo visiškai rami, o A. D. mama visą laiką be perstojo verkė. Gal 1-2 dienos po avarijos buvo prisijungęs prie savo paskyros „Facebook“ ir staiga pamatė, kad prisijungė A. J.. Parašė A. J., tačiau šis iš karto atsijungė, o netrukus pamatė, kad A. J. „Facebook“ paskyra ištrinta. Dar būnant prie marių, A. J. fotoaparate rodė įrašą, kur jis automobiliu važiavo dideliu greičiu ir automobilio spidometras rodė virš 200 km/h.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamasis A. J. ir sūnus D. S. - draugai. 2013-07-06, po pietų, ji, sūnus D. S., A. D. ir A. J. nuvažiavo prie Kupiškio marių, vežėsi 12 butelių alaus, 7 laipsnių stiprumo. Vakare ten atvažiavo jos sugyventinis A. B. su E. M., kurie atsivežė 6 butelius alaus. Visi gėrė panašiai vienodai. Ryte apie 11 val. grįžo į Biržus, nuvažiavo tiesiai pas ją. Nuėjo miegoti, o visi keturi vaikinai – A. J., A. D., E. M. ir D. S. toliau gėrė likusį alų iki 14 val. Tada A. J. ir A. D. išvažiavo. Apie 16 val. A. J. su A. D. vėl atvažiavo pas ją į namus. Antrą kartą atvažiuodami, atsivežė alaus 0,5 l talpos stikliniuose buteliuose. Kiekvienas rankose turėjo po alaus butelį ir kieme sustoję gėrė, A. J. irgi gėrė. Akivaizdžiai matėsi, kad A. J. neblaivus - iš elgesio, iš kalbos. Paskui trise su E. M. vėl išvažiavo. Sakė A. J., kad nevažiuotų, kad girtas, kad liktų pamiegoti. Vakare A. J. mama pranešė, kad įvyko avarija ir buvo atvažiavusi su A. D. mama. A. J. mama apie avariją nieko nepasakojo, kur jos sūnus nekalbėjo. A. J. mama nebuvo šoke. Susidarė toks įspūdis, kad ji žino, kur A. J..

Liudytojas A. B. parodė, kad liepos 6 d. iš vakaro jo sugyventinė A. S. kartu su sūnumi D. S., A. J. ir A. D. išvažiavo prie Kupiškio marių. Vakare taksi automobiliu kartu su E. M. taip pat ten nuvažiavo. Nusivežė 6 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Visi ten buvę asmenys gėrė alų, tačiau kiek kas gėrė, nekreipė dėmesio, nes labai greitai pasigėrė ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlę vėl pradėjo gerti, o po to parvažiavo namo. Buvo girtas, iš karto ėjo miegoti ir nieko nematė. Pabudęs matė, kad buvo atėjusios dvi moterys. Jo draugė pasakė, kad tai buvo A. J. ir A. D. motinos ir jos papasakojo, jog A. J. padarė avariją ir iš įvykio vietos pabėgo. Tomis dienomis svaiginosi tik alumi ir cigaretėmis – tabaku; „žolės“ nerūkė.

Liudytoja E. T. parodė, kad su sugyventiniu F. N. buvo namuose. Pati nieko nematė, tik girdėjo didelį triukšmą. Sugyventinis priėjo prie lango pasižiūrėti, kas atsitiko, išgirdo, kad sugyventinis su kažkuo kalbasi pro langą. Paklausė sugyventinio, su kuo kalbasi. F. N. atsakė, kad turbūt su vairuotoju, kuris pabėgo iš įvykio vietos. Sugyventinis taip sprendė, kad kalbėjo su vairuotoju. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 111-112), ši juos patvirtino, nes tada po įvykio geriau prisiminė. Nuėjo į įvykio vietą, matė, kad prie gulinčios moters buvo pasilenkusi kita moteris, tikrino pulsą. Greitosios dar nebuvo. Arti priėjusi nebuvo. Vyras nieko nekalbėjo apie to žmogaus būseną, kad jis apsvaigęs nekalbėjo.

(duomenys neskelbtini) parodė, kad pati įvykio nematė. Sūnus su A. J. - draugai. Prieš įvykį sūnų matė šeštadienį, apie 15 val. Iš liepos 6 d. į 7 d. sūnus namo negrįžo. Sūnus paskambino, pasakė, kad su D. S. yra prie Kupiškio marių. Kai kitą dieną užėjo pas A. S., matė A. J. su A. D. sėdint prie stalo ir gurkšnojant „buteliavą“ alų - jie atrodė kaip ir išgėrę, rankose laikė butelius alaus. Matė kokius 4 butelius alaus. Vakare atvažiavo sūnaus draugo motina ir pranešė, kad sūnus papuolė į avariją. Iš Biržų sūnus buvo pervežtas į Panevėžio ligoninę. Klausinėjo sūnaus, kaip įvyko eismo įvykis, sūnus priimamajame vis sakė, kad nutrenkė dviratininką, nes jam atrodė, kad matė dviratininką. Avarijos dieną jos dukros buvo maudytis ir sakė, kad A. D. ir A. J. buvo Rinkuškių maudykloje ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Tada iki avarijos buvo likę 15-20 min. Įvykio metu sūnus buvo smarkiai sužalotas. Žalą atlygino kaltinamojo tėvas. Pretenzijų kaltinamajam neturi. A. J. civilinio ieškinio nereikš. Paaiškino, kad prasidėjus sūnaus draugystei su A. J., prasidėjo išgėrinėjimai. A. J. girdo, o sūnus pasiduoda draugų įtakai. Pyksta ir ant kaltinamojo, ir ant savo sūnaus. Sūnus nerūkydavo kanapių, nes serga bronchine astma ir negalėtų rūkyti.

Liudytojas J. J. parodė, kad 2013 m. liepos 6 d. vakare sūnus išvažiavo su draugais prie Kupiškio marių ir sakė, kad sugrįš kitą dieną. Grįžusio iš Kupiškio marių sūnaus nematė. Rytojaus dieną, bebūnant namie, išgirdo stabdžių garsą, po to triukšmą, pro šalį bėgo kažkokie jaunuoliai ir pasakė, kad sūnus pakliuvo į avariją. Paskambino žmonai, nuvyko į įvykio vietą. Žmonės pasakė, kad sūnus nubėgo į piliakalnio pusę. Bandė sūnui paskambinti telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas, ar ne ryšio zonoje. Pradėjo sūnaus ieškoti, skambinėjo, nuvažiavo pas draugus, pas gimines, tačiau niekas nieko nežinojo. Po avarijos nakties metu pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad sūnus yra kaltas dėl eismo įvykio, ir kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2 ar 3 dienas gyveno nežinioje. Paskui atėjo žmogus ir pasakė, kad sūnus yra Biržų girios aikštelėje. Paskambino policijos pareigūnei R. A., pasakė, kad žino, kur yra sūnus ir kad važiuoja jo ieškoti. Su žmona atvykęs į poilsiavietę, pamatė sūnų. Paskambino policijos pareigūnei ir pasakė, kad sūnų veš link Biržų miesto. Parovėjos kaime sūnų perdavė policijos pareigūnams. Sūnus sakė, kad jam vairuojant automobilį, kažkoks automobilis sukėlė avarinę situaciją, todėl jis metėsi į dešinę. Automobilis „VW Golf“ registruotas jo vardu. Sūnus naudojosi jo automobiliu, važinėdavo į darbą. Sūnus gyvena su tėvais. Žinojo, kad sūnus vartojo narkotines medžiagas. Jam matant sūnus nėra vartojęs nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų. Sūnus rūko cigaretes. Žino, kad sūnus buvo baustas administracine tvarka už važiavimą be saugos diržų ir už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, specialioji teisė sūnui buvo atimta už vairavimą be diržų, nuobaudų už greičio viršijimą neturėjo. Atlygino žalą nukentėjusiesiems A. D. ir E. M.. Tarėsi su nukentėjusiuoju žuvusiosios vyru dėl žalos atlyginimo, bet susitarti nepavyko. Nukentėjusiajam V. Č. žalos neatlygino, nes tiek, kiek prašė, pinigų neturėjo. Sūnus augina 4 metų sūnų, dirba, nevengia išlaikyti vaiko, duoda pinigų kiek gali, pretenzijų dėl išlaikymo nėra.

(duomenys neskelbtini) parodė, kad liepos 7 d. buvo išvykusi. Kai paskambino vyras, su juo nuėjo į įvykio vietą. Nukentėjusieji buvo išvežti greitosios. Matė žuvusią moterį. Buvo labai daug žmonių, žmonės sakė, kad kruvinas vairuotojas nubėgo į piliakalnio pusę. Susitiko su E. M. motina, sužinojo, kad A. D. ir E. M. išvežti į Panevėžį. Grįžo į namus, paskui vėl išvažiavo ieškoti sūnaus, dairėsi, gal pamatys sūnų. Nuvažiavo iki A. D. motinos. Paskui nuvažiavo pas D. S. motiną, pakalbėjo su ja. Apie 3 val. nakties atvažiavo policija, apžiūrėjo namą. Liepos 11 d. atėjęs pagyvenęs vyras pasakė, kad sūnus laukia Biržų girios aikštelėje. Vyras paskambino tyrėjai, kad yra toks pranešimas apie sūnų. Nuvažiavo į tą aikštelę. Sūnus atėjo takeliu, buvo pasimetęs, maišė dienas, su juo sunkiai susišnekėjo. Sūnus galėjo pasišalinti iš įvykio vietos dėl streso, nes dar ketvirtadienį jis buvo neorientuotas, maišė dienas, buvo sunku susikalbėti. Buvo paėmusi rūbus, sūnus persirengė. Paskambino tyrėjai R. A., susitarė, kad paveš sūnų iki Parovėjos autobusų stotelės. Ten palaukė tyrėjos. Paskui perdavė sūnų kitam pareigūnui ir išvežė į Panevėžį. Kai susitiko, sūnus klausė, kaip draugai. Sūnus buvo kaip ir ištiktas šoko, apibrozdintas, maikė kruvina, kaip ir sukandžiotas, nubrozdinta ranka. Žinojo, kad sūnus baustas už KET pažeidimus. Sūnus išgėręs niekada nevažiuodavo. Sūnus narkotinių medžiagų nevartoja, apsvaigęs nebūdavo. Liepos 7 d. vėlai vakare prie kompiuterio atsivertė sūnaus „Facebook“ paskyrą. Kažkas buvo prifilmavęs, buvo prirašyta komentarų, todėl paspaudė, kad viską panaikinti. Sekančią, liepos 7 d. vėl prisijungė prie sūnaus paskyros, bet greitai išjungė, kad niekas nerašytų. Kelis kartus sūnui skambino, bet telefonas buvo išjungtas. Automobilis „WV Golf“ registruotas vyro vardu. Sūnui davė naudotis tuo automobiliu gera valia. Mašiną prižiūrėdavo vyras. Autoįvykio metu sūnus dirbo. Kiek galės žalą atlygins. Sūnus dirba, turi mažą vaiką. Sūnus po įvykio transporto priemonių nevairuoja, jo vairuotojo pažymėjimas pasimetęs. Sūnus turi sūnų, kuriam bus 4 metai; su vaiku bendrauja, teikia išlaikymą. Sūnus sunkiai išgyvena dėl to įvykio.

Liudytoja J. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-28 apklausė liudytoju F. N.. Liudytojas F. N. suprato atsakomybę ir pareigą duodamas parodymus, parodymus davė savo valia. F. N. parodė, kad bežiūrėdamas pro langą, išgirdo didelį trenksmą, suprato, kad Vytauto gatvėje įvyko avarija. Pamatė nuo Vytauto gatvės per jo namo kiemą bėgantį vaikiną, kuriam apie 20-30 metų, ir jo paklausė, ar tikrai įvyko avarija. Vaikinas atsakė, kad tikrai įvyko avarija, o į klausimą, ar yra sužeistų, pasakė, kad gali būti sužeisti 2-3 žmonės. Jaunuolis toliau nebebėgo, o nuėjo kratydamas plaukus..

S. Ž. J. I. paaiškino, kad kanapės yra tetrahidrokanabinolio rūgštis. Tai haliucinogenas, jo poveikis dirginantis, jis iškreipia smegenų neuronų veiklą, ilgainiui sugriauna neuronus ir sukelia silpnaprotystę. Vieną kartą pavartojus kanapių, žmogui sutrikdoma nervinė veikla, įsiminimas, orientacija, dėmesio sukoncentravimas. Silpstant orientacijai, silpsta vairavimo įgūdžiai. Vartojant dažniau sutrikimai darosi stipresni. Tetrahidrokanabinolio rūgštis išsilaiko organizme nuo 4 iki 28 parų. Laikotarpis priklauso nuo medžiagų apykaitos, nuo žmogaus mitybos, konstitucijos, nuo fermentų sistemos. Jei tetrahidrokanabinolio rūgštis yra randama šlapime, tiksliai, kada asmuo vartojo kanapes, nustatyti negalima. Iš tyrimų galima nustatyti faktą, kad žmogus vartojęs narkotines medžiagas. Alkoholio poveikis slopinantis, o tetrahidrokanabinolio rūgštis haliucinogenas. Kad asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, rodo klinikiniai tyrimai: išplėsti vyzdžiai, krečia drebulys, seilėtekis, asmuo būna euforijoje. Apsvaigimo požymiai pavartojus narkotinių medžiagų gali trukti pusę valandos, valandą.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-83/2013 matyti, kad A. J., 2013-07-07, apie 20.40 val., vairuodamas automobilį “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. A. J. buvo neblaivus, tačiau tikslaus girtumo laipsnio nurodyti iš pateiktos medžiagos negalima. Įvertinus nukentėjusiųjų A. D. ir E. M., liudytojos A. S. bei pačio įtariamojo A. J. apklausų protokoluose nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu A. J. girtumas buvo daugiau nei 0,4 promilės. (t. 2, b. l. 89-92).

Iš Šlapimo tyrimo 2013-07-12 dėl narkotinių medžiagų matyti, kad buvo tirtas A. J. šlapimas, marihuanos rezultatas - teigiamas (t. 1, b. l. 145).

Iš “Išrašo iš medicininių dokumentų” matyti, kad 2013-07-12, 21.44 val., A. J. buvo pristatytas į VšĮ “Respublikinę Panevėžio ligoninę” atlikti šlapimo tyrimą dėl narkotinių medžiagų, paimtas šlapimas tyrimui. Išvada: pacientas vartojęs kanapių (t. 1, b. l. 144).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas Vytauto gatvėje, įstrižai gatvės važiuojamosios dalies, beveik skersai, priekiu į dvigubą ištisinę vidurio liniją (pagal „R. L.“ stovėjimo padėtį prieš eismo įvykį), automobilio priekinė dalis jau šiek tiek ant vidurio dvigubos ištisinės linijos. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas pusiau ant kairiojo šaligatvio, pusiau ant gatvės važiuojamosios dalies už 63 metrų nuo automobilio „R. L.“. Ant važiuojamosios kelio dalies užfiksuoti automobilio „VW Golf“ stabdymo pėdsakai, kurių dešinysis yra 70,1 m ilgio ir prasideda 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasisukęs į kairę tęsiasi iki automobilio „VW Golf“ dešinės pusės užpakalinio rato, 12,7 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Moteriškos lyties lavonas rastas prie pat dvigubos ištisinės vidurio linijos, 24,2 m atstumu nuo automobilio „VW Golf“. Gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvių plote nuo automobilio „R. L.“ buvusios stovėjimo vietos 40,80 m ilgio ir per visą gatvės ir dešiniojo šaligatvio plotį išsibarstę automobilių detalės, šukės, moteriška rankinė, moteriška basutė, vienkartiniai indai ir maisto produktai, išbėgęs tepalas (t. 1, b. l. 5-8, 9, 19-22).

Iš Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos tokios detalės: variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinė standumo sija, priekinis valst. Nr. ženklas, radiatoriaus grotelės, priekiniai žibintai, priekinis stiklas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, užpakaliniai žibintai, užpakalinis bamperis, kairės pusės užpakalinės durelės, kairės pusės užpakalinis ratas su pakaba, dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės pusės slenkstis, deformuotas kėbulas. Automobilis „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra raudonos spalvos, hečbeko modifikacijos, kėbulas keturių durelių. Deformuotas variklio dangtis, priekinis bamperis, iškritę variklio apdailos grotelės, pažeisti variklio skyriaus mechanizmai. Sudužęs kairės pusės priekinis žibintas, tos pusės posūkio žibintas išlaužtas nuo tvirtinimo, jis kabo ant laido, dešinės pusės posūkio žibintas nuplėštas. Įstrižai suaižėjęs priekinis stiklas. Automobilio kėbulas dėl smūgio į galinę dalį persikreipęs, kairė galinė dalis su visu stogu pasikėlusi į viršų, dešinė stogo pusė pasileidusi žemyn. Visa galinė dalis palenkta žemyn. Žemyn nuspaustas bagažinės dangtis, kuris yra persikreipęs į kairę pusę, jo apatinis kairės pusės kampas sulankstytas, sudužęs stiklas, sulaužytas valytuvas. Sudužę abiejų pusių galiniai žibintai ir posūkio žibintai. Nuplėštas galinis bamperis. Atplėšta kairės pusės galinio sparno apatinė dalis. Kairės pusės galinės durelės įlinkę į salono vidų, jų išorinė skarda sustumta žemyn, matosi lango uždarymo mechanizmas, išdužęs durelių stiklas. Deformuota kairės pusės priekinių durelių apatinė dalis, šios durelės dėl deformacijos sandariai neužsidaro, atsiradę tarpai. Kairėje pusėje galinis stogo kampas įlinkęs 14 cm nuo krašto, lenkimo kampas apie 60 laipsnių. Su visa ašimi ir amortizatoriumi išlūžęs kairės pusės galinis ratas, kurio padanga prakirsta, nulaužytas šio rato diskas, likusi tik nedidelė jo dalis. Nulaužtas kuro bakelio dangtelis, nėra bako užsukimo dangtelio. Dešinės pusės galinis sparnas palinkęs kairėn, šio sparno visas paviršius susilankstęs. Dėl viso kėbulo deformacijos, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės sandariai nebeužsidaro, atsiradę tarpai. Ant dešinės pusės galinių durelių 65-80 cm aukštyje nuo žemės, matyti braukimo žymės. Dešinėje pusėje, galinėje dalyje, 30 cm aukštyje nuo žemės, deformuotas slenkstis. Deformuota dalis 6 cm aukščio ir 24 cm pločio, nuo tos dalies nubraukti dažai. Dešinėje pusėje išdužęs galinis stikliukas, esantis ties galine panele. Automobilio padangos „Michelin“, 225/55R16 95W, visos 4 vienodos. Priekinės kairės protektoriaus gylis 4 mm. Priekinės dešinės protektoriaus gylis 4 mm, galinis kairysis ratas nulaužtas, padanga prakirsta, protektoriaus gylis 6 mm, galinės dešinės protektoriaus gylis 6 mm (t. 1, b. l. 95-96, 97-100).

Iš Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistos tokios detalės: priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis žibintas ir posūkio žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, stogas, dešinės pusės durelės, variklio dangtis, priekinis stiklas (t. 1, b. l. 103-104, 106-109). Matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, hečbeko modifikacijos, kėbulas dviejų durelių. Stipriai apgadinta automobilio priekinė dalis. Priekinio bamperio dešinės pusės kampas nulaužtas 28 cm, kairė pusė atsikabinusi nuo tvirtinimo. Atsikabinęs ant priekinio bamperio esančio valstybinio numerio ženklo dešinės pusės tvirtinimas. Nulaužti dešinės pusės priekinis žibintas ir posūkio žibintas. Dešinės pusės priekinio sparno skarda priekinėje dalyje sustumta iki pusės sparno, likusi sparno dalis deformuota per visą jo aukštį. Nuo šio sparno toliau deformacija pereina link priekinių dešinės pusės durelių. Durelės deformuotos į vidų, pagrindinė deformacija viršutinėje dalyje, nuo apdailos plastmasės, esančios 50 cm aukštyje nuo žemės. Deformuota dešinės pusės priekinė stogo stakta kartu su tos pusės priekinių durelių viršutine dalimi, deformacija yra 48 cm aukštyje nuo staktos apačios. Deformuotas stogas dešinėje priekinėje dalyje. Dešinėje pusėje nuo stogo nuplėšta apdailos detalė. Dešinėje pusėje stogas įlenktas 60 cm nuo priekinės dalies. Deformuotas visas variklio dangtis, deformacijos koncentracija yra dešinės pusės priekinėje dalyje. Šis kampas yra sulenktas ir sustumtas 55 cm atstumu nuo priekinės dalies, nuo deformuotos dalies vietomis nubyrėję dažai. Dėl deformacijos priekinė variklio dangčio dalis pasikėlusi į viršų 20-40 cm. Šios deformacijos viduje yra įstrigusi raudonos spalvos žibinto šukės dalis. Variklio dangčio dešinė pusė nutraukta nuo tvirtinimo mechanizmo. Dauguma variklio dalies mechanizmų ir detalių deformuoti ar pažeisti, kai kurios detalės ir laidai išlindę per deformuotas automobilio kėbulo dalis, kita dalis iš viso nuplėšta. Priekinis stiklas visas suskilęs, dešinėje pusėje, viršutinėje dalyje stiklas atsikabinęs nuo tvirtinimo. Dešinėje pusėje išdužę abu šoniniai stiklai, kairėje pusėje išdužęs vairuotojo durelių stiklas Į vidinę pusę nulenktas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, kuris šiuo metu yra tarp priekinių durelių ertmės, kur buvo stiklas, nėra veidrodėlio galinės dalies apdailos plastmasės. Sulaužyti priekinio stiklo valytuvai. Dešinės pusės priekinių durelių išorinė ir vidinė dalys išsiskyrusios į priešingas puses, dėl ko tarp jų atsiradęs plyšys. Automobilio salonas visas pribyrėjęs šukių, detalių nuolaužų ir kitų šiukšlių, mėtosi tušti alaus buteliai ir alaus butelių duženos. Nuo vairo nukirpta iššovusi vairuotojo oro pagalvė. Prietaisų skydelyje esančios greičio matavimo ir variklio apsukų rodyklės stovi ties skaičiumi 0. Sudužęs galinis stiklas (V. Č. išdaužė ranka po eismo įvykio). Bagažinėje sudėti įvairūs daiktai ir drabužiai: didelė tašė, kurioje yra adijalas su užvalkalu, dvi pagalvės su užvalkalais, pledas, vyriškas džemperis, šortai, sportinės kelnės, sportiniai batai, kepurė. Taip pat bagažinėje yra domkratas, adijalas, palapinė, dvi pagalvės. Automobilio salone rastas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. 896, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 101622. Automobilio padangos „Hankook“, 185/65R14 86T, visos 4 vienodos. Priekinė kairė padanga prakirsta, protektoriaus gylis 2 mm. Priekinė dešinė padanga prakirsta, protektoriaus gylis 4 mm, galinės kairės padangos protektoriaus gylis 5 mm, galinės dešinės protektoriaus gylis 5 mm. (t. 1, b. l. 103-104, 106-109).

Iš Daikto apžiūros protokolo, atlikto 2013-07-09 Biržų mieste, Pasvalio gatvėje esančioje „B. P.“ degalinėje, ir papildomos filmuotos medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad filmuota medžiaga pateikta optinėje laikmenoje, kompaktiniame diske Verbatim CD-R 700MB 52x speedvitesse 80 min. Apsaugos kameros filmuoja degalinės išorės ir vidaus teritorijas. Įrašyta filmuota medžiaga yra 2 min 21 sek. Fiksuota medžiaga įrašyta filmuojant degalinės apsaugos stebėjimo monitorių filmavimo kamera. Fiksavimo laikas yra monitoriaus apačioje, tačiau jis matomas, kai yra pritraukiamas filmavimo kamera. Kamera CH2 nukreipta į kuro kolonėlę Nr. 1 ir fiksuoja vaizdą šalia kolonėlės. Pritraukus monitoriuje fiksuojamą laiką matyti, kad fiksavimas prasideda 2013-07-07, 20:05:10. Matyti, kaip po kelių sekundžių prie kolonėlės Nr. 1, privažiuoja baltos spalvos automobilis „VW Golf“. Pritraukus jo galinio valstybinio numerio ženklą, raidės ir skaičiai neryškūs. Iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipa vyriškis. Žmogus matosi nuo liemens iki kojų apačios. Apsirengęs bridžais žemiau kelių, apsiavęs tapkėmis. Jis paima kuro užpylimo rankeną, atsuka kuro bako dangtelį ir įkiša rankeną į kuro baką. Akivaizdžiai matyti, kaip šis žmogus svirduliuoja. Įkišęs kuro rankeną, jis įsitveria į kuro žarną ir tempdamas ją į save, virsdamas atsiremia į automobilio dešinės pusės galinę dalį. Matyti, kad šiam vyriškiui sunku stovėti, dėl ko jis ir atsiremia į automobilį. Baigęs pilti kurą, vyriškis įkišo užpylimo rankeną į kolonėlę, užsuka kuro bakelį ir nueina į degalinę. Tuo metu pritraukiamas monitoriuje rodomas laikas, fiksuota 20:06:27. Degalinės viduje vaizdą fiksuoja kamera CH3. Vyriškiui įėjus į degalinę, jis eidamas žiūrį į savo atidaryta piniginę. Priėjęs prie kasos, jis išima pinigus ir padeda ant prekystalio. Tuo metu pritraukiamas monitoriuje rodomas laikas, fiksuota 20:06:39.Vyriškio kūno sudėjimas, veido bruožai ir plaukų kirpimas yra panašūs į A. J.. Susimokėjęs už kurą, vyriškis išeina iš degalinės. Monitoriuje vėl fiksuojamas vaizdas lauko teritorijoje, prie 1 kolonėlės. Kaip vyriškis atsisėda už automobilio vairo neužfiksuota, šalia vairuotojo durelių matosi tik vairuotojo šešėlis, kai jis sėdasi už automobilio vairo. Tuo metu pritraukiamas monitoriuje rodomas laikas, fiksuota 20:07:04. Netrukus automobilis „VW Golf“ pajuda iš stovėjimo vietos, bet pavažiavęs kelis metrus sustoja. Pastovėjęs kelias sekundes, automobilis pasuka į dešinę pusę ir išvažiuoja. Tuo metu pritraukiamas monitoriuje rodomas laikas, fiksuota 20:07:26 (t. 1, b. l. 77-78, 79-80, 81-92).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Organizacinės grupės specialistės L. Z. „Tarnybinio pranešimo dėl garso įrašo pateikimo“ matyti, kad 2013-07-07, 20:19 val. buvo registruotas pranešimas apie įtartinai važinėjantį automobilį „VW Golf“, ir pateikiamas garso įrašas (t. 1, b. l. 117-119).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6640/13(01) matyti, kad E. M. kraujyje, paimtame 2013 m. liepos 7 d., 21.20 val., rasta 1,69 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 147).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6639/13(01) matyti, kad A. D. kraujyje, paimtame 2013 m. liepos 7 d., 21.15 val., rasta 1,21 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 149).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 262/13(05) matyti, kad I. Č. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai veide, muštinės - plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, galvos smegenų kamieninės dalies nutrūkimas, kraujo patekėjimas po minkštaisiais dangalais. I. Č. lavone nustatyta odos nubrozdinimai veide, muštinės-plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, galvos smegenų kamieninės dalies nutrūkimas, kraujo pratekėjimas po minkštaisiais dangalais, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės - dubens kairiame šone, kairėje šlaunyje, muštinės - plėštinės žaizdos dešiniame sėdmenyje, kairiame pakinklyje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, dešinio šlaunikaulio lūžis, dubens kaulų lūžis per gaktinę sąvaržą. I. Č. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 153-154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1047/13(05) matyti, kad A. D. nustatyta galvos, krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai rankose ir kojose, abiejų čiurnų vidinių kulkšnelių lūžiai - sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 157).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1028/13(05) matyti, kad E. M. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinio kaktinio ančio sienelės lūžis, dešinės akiduobės krašto lūžis - sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 159).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1147/13(05), matyti, kad pateiktuose med. dokumentuose duomenų apie A. J. patirtus sužalojimus nėra. Remiantis nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, pasisakyti, kokie galėjo būti padaryti sužalojimai A. J., negalima. Medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų apie A. J. sąmonės sutrikimą. Sąmonės netekimo galimybę galima atmesti, kadangi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, A. J. iš karto po eismo įvykio bendravo su kartu važiavusiais keleiviais ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. atliko aktyvius veiksmus, o praradus sąmonę, tai padaryti būtų neįmanoma. Pagal nurodytas įvykio aplinkybes bei medicinos dokumentų duomenis, A. J. galėjo nesiorientuoti laike ir aplinkoje alkoholio ir narkotinių medžiagų poveikyje. A. J. sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 162-163).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Organizacinės grupės specialistės L. Z. „Tarnybinio pranešimo dėl nuotraukų pateikimo“ matyti, kad pateikiama vaizdo įrašo kopija, užfiksuota CH03 miesto vaizdo kamera (t. 1, b. l. 121).

Iš Filmuotos medžiagos apžiūros protokolo matyti, kad filmuota medžiaga pateikta optinėje laikmenoje kompaktiniame diske Verbatim CD-R 700MB 52x speedvitesse 80 min. Miesto stebėjimo kamera yra užfiksuojama reguliuojama Vytauto – Kęstučio g. sankryža. „T“ sankryžoje kamera įmontuota ant pastato, esančio priešais Kęstučio g., todėl yra fiksuojama Kęstučio g. ir dalis Vytauto g., kuri yra sankryžos ribose. Optinėje laikmenoje yra pateikti 3 atskiri filmuotos medžiagos epizodai. Vaizdo stebėjimo monitoriuje nėra fiksuojama data ir laikas. Trečiasis epizodas pavadintas „Miesto kamer_CH03­_2020“. Filmuota medžiaga užima 25,18 min laiko. Peržiūrėjus medžiagą nustatyta, kad:

filmuotoje medžiagoje, rodant filmavimo laiką 10:04 (tikėtina, kad laikas tuo metu yra 20:33:03), Vytauto – Kęstučio g. sankryžoje užsidega raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis eismą iš Kęstučio g. filmuotoje medžiagoje, rodant filmavimo laiką 10:29 (tikėtina, kad laikas tuo metu yra 20:33:28), šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, Vytauto g. nuo Respublikos g. link autobusų stoties labai dideliu greičiu pravažiuoja baltos spalvos automobilis. Tikėtina, kad tai gali būti A. J. vairuojamas automobilis „VW Golf“. filmuotoje medžiagoje, rodant filmavimo laiką 10:35 (tikėtina, kad laikas tuo metu yra 20:34:34), Vytauto – Kęstučio g. sankryžoje įsijungia žalias šviesoforo signalas, draudžiantis eismą iš Kęstučio g. filmuotoje medžiagoje, rodant filmavimo laiką 16:01 (tikėtina, kad laikas tuo metu yra 20:39:00), iš Kęstučio g. į Vytauto g. įsuka policijos automobilis su įjungtais švyturėliais.filmuotoje medžiagoje, rodant filmavimo laiką 16:01 (tikėtina, kad laikas tuo metu yra 20:44:59), Vytauto g. link autobusų stoties važiuoja greitosios pagalbos automobilis su įjungtais švyturėliais (t. 1, b. l. 122-123, 124-128).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biržų meteorologijos hidrometeorologijos stoties „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2013 m. liepos 7 d., apie 20.40 val., matomumas buvo labai geras, giedra, sausa, atmosferinių reiškinių nebuvo (t. 1, b. l. 170).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3038 (13) matyti, kad susidūrimo tarp automobilio „VW Golf“ ir „R. L.“ metu, nukentėjusioji I. Č. buvo ties automobilio „R. L.“ kairiuoju šonu. Automobilis „VW Golf“, vairuojamas A. J., prieš stabdymą važiavo apie 107 km/h greičiu. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. J., važiavo Vytauto gatve apie 107 km/h greičiu, buvo pasuktas į kairę ir efektyviai užstabdytas, bei, būdamas dešinės pusės ratais apie 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į prie dešiniojo šaligatvio stovėjusio automobilio „R. L.“ užpakalinės dalies kairę pusę. Po smūgio automobilis „VW Golf“ čiuožė 70,1 m atstumą bei, būdamas dešinės pusės priekiniu ratu apie 13,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sustojo kairėje kelio pusėje, dalinai užvažiavęs ant šaligatvio, taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Po smūgio į užpakalinės dalies kairę pusę automobilis „R. L.“, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, pajudėjo į priekį ir į dešinę, užvažiavo ant dešinės pusės šaligatvio ir priekinės dalies viduriu trenkėsi į medį, po to, toliau besisukdamas pagal laikrodžio rodyklę, slydo link važiuojamosios dalies vidurio, bei, pasisukęs apie 180 laipsniu kampu, liko stovėti skersai važiuojamosios kelio dalies taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilio vairuotoja I. Č. prieš smūgį stovėjo šalia automobilio „R. L.“ kairio šono. Po smūgio, besisukdamas automobilis „R. L.“ kairės pusės užpakaline dalimi bei pravažiuodamas pro šalį automobilis „VW Golf“ priekine dalimi nubloškė I. Č. į priekį ir į kairę, kuri, nukritusi ant važiuojamosios kelio dalies bei dar slydusi kurį laiką kelio danga, liko gulėti dešinėje kelio pusėje arčiau dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingos krypties transporto srautus taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilio „VW Golf“ vairuotojo A. J. veiksmai - važiavo žymiai viršydamas maksimalų leistiną greitį, atsitrenkė į automobilį „R. L.“ bei partrenkė šalia automobilio buvusią vairuotoją I. Č.,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra tokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad automobilio „R. L.“ vairuotojos I. Č. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. 2, b. l. 69-73).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3037 (13) matyti, jog tikėtina, kad I. Č. automobilio „VW Golf“ pirminio kontakto su automobiliu „R. L.“ metu stovėjo šalia automobilio „R. L.“ kairio šono ir, jai būnant nugara ir dalinai pasisukus dešiniu šonu link artėjančio automobilio „VW Golf“. Nukentėjusiosios I. Č. partrenkimo eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „VW Golf“, vairuojamas A. J., važiuodamas Biržuose, Vytauto gatve, pirma eismo juosta, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į stovinčio ant kelio automobilio „R. L.“ užpakalinės dalies kairę pusę. Nuo smūgio automobilis „R. L.“ pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę bei judėti į dešinę ir į priekį. Sukdamasis apie vertikalią ašį, automobilis „R. L.“ kairio šono užpakalinės dalies besideformuojančiomis dalimis smūginiai kontaktavo su šalia šio automobilio kairiojo šono buvusios I. Č. kūno užpakaliniu, labiau dešiniuoju, paviršiumi, padarant dešinio šlaunikaulio lūžį, muštines - plėštines žaizdas dešinio sėdmens srityje, kairio pakinklio srityje, kairės blauzdos viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir blauzdoje. Po to I. Č. galva atsitrenkus į automobilio stogą, padarytos muštinės - plėštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, skeveldrinis kaukolės skliauto ir pamato lūžiai, galvos smegenų kamieninės dalies nutrūkimas, kraujo patekėjimas po minkštaisiais dangalais. Po šio kontakto su automobiliu I. Č. buvo bloškiama į priekį, ir, krentant ant kelio dangos bei dar kurį laiką slystant kelio paviršiumi, susiformavo odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir plaštakoje, kairiame žaste, krūtinės - dubens kairiame šone, kairėje šlaunyje, nubrozdinimai veide (t. 2, b. l. 74-77).

Liudytojas F. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2013-09-28, parodė, kad laiko tiksliai neatsimena, bet tai galėjo būti prieš du ar tris mėnesius, vakare, tačiau dar nesutemus, buvo atsidaręs miegamojo langą ir pro jį stebėjo aplinką. Jo butas trečiame aukšte, o langas išeina į Vytauto gatvę. Bežiūrėdamas išgirdo didelį trenksmą, suprato, kad Vytauto gatvėje įvyko avarija. Tuoj pat pamatė nuo Vytauto gatvės per jo namo kiemą bėgantį vaikiną, kuriam apie 20-30 metų, ir jo paklausė, ar tikrai įvyko avarija. Vaikinas atsakė, kad tikrai įvyko avarija, o į klausimą, ar yra sužeistų, pasakė, kad gali būti sužeisti 2-3 žmonės. Vaikinas nebuvo kruvinas, tik kažkoks pasimetęs. Su tuo vaikinu tik tiek ir tekalbėjo, ir vaikinas iš karto nuėjo toliau sparčiu žingsniu (t. 2, b. l. 107-109).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEC 0937998, išduoto AB „Lietuvos draudimas“ matyti, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2014-03-26 (t. 1, b. l. 112).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ „Pranešimo apie nuostolių atlyginimą“ matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino V. Č. patirtą turtinę ir neturtinę žalą: išmokėjo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti - 17264 Lt (5000 EUR); išmokėjo 5843 Lt draudimo išmoką laidojimo išlaidoms kompensuoti ir 942,47 Lt išmoką S. Č. netektoms pajamoms netekus maitintojo kompensuoti, už laikotarpį iki 2014-02-28 (t. 2, b. l. 126).

Kaltinamojo A. J. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais.

A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažįsta dalinai - pilnai prisipažįsta kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, pažeidęs KET 14 ir 135 punktų reikalavimus, pripažįsta ir tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tik nepripažįsta to, kad buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos. A. J. pripažįsta ir savo kaltę dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, nors teigia, kad gulinčios žuvusios moters nematė.

Kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal LR BK 281 str. 6 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal baudžiamąjį įstatymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininko padarytus veiksmus esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui. KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės) (2009-06-17 redakcija) 2 p. apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Vien tai, jog A. J. šlapime buvo nustatytas teigiamas marihuanos testas, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime šios medžiagos pėdsakai gali išbūti apie 4-28 parų. Vien kažkada pavartotų kanapių faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios psichotropinės medžiagos. Liudytojai, nukentėjusieji liepos 6-7 d. tiesiogiai bendravę su A. J. iki eismo įvykio viso proceso metu nurodė, kad jie nematė, jog A. J. būtų rūkęs „suktines“ - kanapes. Pats kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažindamas, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kategoriškai neigė vairavęs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, prisipažino, kad „žolę“ buvo rūkęs mėnesio eigoje prieš įvykį. Byloje apklausta specialistė paaiškino, kad kanapės yra tetrahidrokanabinolio rūgštis, šlapime ši medžiaga išlieka nuo 4 iki 28 parų, tai priklauso nuo to, kaip ji yra vartojama: kuo dažniau ir didesniais kiekiais vartojama, tuo ilgiau išsilaiko šlapime. Specialistė nurodė, kad jeigu A. J. 2013-07-12 buvo šlapime rasta šios narkotinės medžiagos, tai nustatyti, kada jis galėjo vartoti šias narkotines medžiagas, negalima. Atliekant narkotikų testą, rezultatas yra teigiamas arba neigiamas, narkotinės medžiagos koncentracija teste nėra nustatoma. Paaiškino, kad apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, rodo klinikiniai tyrimai: išplėsti vyzdžiai, krečia drebulys, seilėtekis, asmuo būna euforijoje. Apsvaigimo požymiai pavartojus narkotinių medžiagų gali trukti pusę valandos, valandą. Žmogus turi pats nurodyti, kada ir kiek vartojo šią narkotinę medžiagą, technologijos, kuria būtų galima tai nustatyti, nėra. Todėl 2013-07-12 šlapimo tyrimo rezultatas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog A. J. inkriminuotu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado nuosprendyje nurodytos pasekmės, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio. Po eismo įvykio A. J. medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti nebuvo atlikta; šlapimas tyrimui dėl narkotinių medžiagų buvo paimtas tik 2013-07-12, t.y. praėjus po avarijos 5 dienoms. A. J. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų jo apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų būseną eismo įvykio metu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis, jog jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Tačiau A. J. veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi.

A. J. pripažįsta tai, kad Biržų mieste važiavo apie 100 km/h greičiu, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad priekyje jo važiavęs pilkos spalvos automobilis „BMW“ blaškėsi po kelią. Nesuprato, ar tas automobilis kur nors suks, ar važiuos tiesiai, todėl staigiai iš antros eismo juostos pasukęs į pirmą juostą, tam, kad saugiai šį automobilį apvažiuoti. Dėl to ir nebespėjęs išvengti atsitrenkimo į stovintį automobilį „R. L.“. Tokie kaltinamojo teiginiai, kad eismo įvykis buvo nulemtas ne tiek jo neatsakingo vairavimo, kiek dėl kelyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, prieštarauja apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams. Įrodyta, kad eismo įvykis kilo būtent vien tik dėl A. J. itin neatsakingo vairavimo, kitiems eismo dalyviams niekaip nepadarius įtakos tokiam jo važiavimui. Liudytoja G. K. parodė, kad kai ji pamatė Vytauto gatve nuo pašto link turgaus dideliu greičiu atvažiuojantį baltos spalvos automobilį „VW Golf“, jokios kitos transporto priemonės ta gatve nevažiavo. Be to, ji parodė, kad kaltinamojo automobilis važiavo ne antra eismo juosta, o pirma eismo juosta, ir tik prieš stovintį automobilį „R. L.“ bandė keisti važiavimo trajektoriją, bet į kitą eismo juostą neišvažiavo. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad prieš smūgį A. J. darė manevrą būtent į kairę. Tokius A. J. parodymus teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo ir todėl tai negali būti laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir dėl palikimo be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, tačiau ir pripažindamas savo kaltę dėl šio epizodo, jis pateikė savo versiją, kad po smūgio gatvėje nematė nei partrenktos moters, nei sudaužyto automobilio, neprisimena, nei kaip išėjo iš įvykio vietos, nei kur ėjo, atsigavo tik po kelių dienų miške, jam sukosi galva, kelias paras praleido girioje, kol sutiko grybautoją ir paprašė pastarojo nuvykti pas jo tėvus. Ši kaltinamojo iškelta versija paneigta nukentėjusiojo A. D. parodymais, kad po eismo įvykio A. J., prieš nubėgdamas, prašė A. D. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio; nukentėjusiojo E. M. parodymais, kad A. J. po eismo įvykio prašė pasakyti, kad vairavo A. D., o ne A. J.; liudytojo F. N. parodymais, kad pro langą užkalbino po trenksmo nuo Vytauto gatvės bėgantį vaikiną, vaikinas patvirtinęs, kad įvyko avarija, kad yra sužeisti 2 ar trys žmonės; liudytojos J. A. parodymais, kad F. N. suprato atsakomybę ir pareigą duodamas parodymus, juos davė savo valia; liudytojos E. T. parodymais, kad girdėjo, jog F. N. su kažkuo pro langą kalbasi, ir F. N. jai pasakęs, kad kalbėjęs tikriausiai su pabėgusiu iš įvykio vietos vairuotoju, kuris bėgo, užšnekintas pradėjo eiti žingsniu, be to, nueidamas, ranka purtė plaukus, gal kad stiklai išbyrėtų bei VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvada, kurioje teigiama, jog medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų apie A. J. sąmonės sutrikimą, nurodyta, kad sąmonės netekimo galimybę galima atmesti, nes A. J. iš karto po eismo įvykio bendravo su kartu važiavusiais keleiviais ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. atliko aktyvius veiksmus, o praradus sąmonę, tai padaryti būtų neįmanoma. Paminėtais bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. nukentėjusiajai nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasidomėjo ja, prie I. Č. net nepriėjo, neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu, o iš įvykio vietos pabėgo. Liudytoja G. K. parodė, kad įvykio vietoje prie I. Č. priėjo pašalinis žmogus, tikrino pulsą, bandė teikti pagalbą, po to iškvietė greitąją. Nebuvo jokių aplinkybių, trukdžiusių A. J. suteikti pagalbą nukentėjusiajai - nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų, A. J. buvo sąmoningas, ką įrodo liudytojų parodymai ir specialisto išvada, todėl A. J. turėjo realią galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajai, pats sukėlęs pavojų jos gyvybei ir turėdamas pareigą jai padėti, tos pareigos sąmoningai nevykdė. Netgi tai, kad visai greta buvo A. D. ir E. M., kuriuos A. J. akivaizdžiai matė ir su jais bendravo, netgi tai, kad suteikti pagalbos jau nebuvo kam - nukentėjusioji jau buvo mirusi, tačiau pasišalindamas kaltinamasis to nežinojo, o tai nepašalina kaltinamojo atsakomybės, nes šis nusikaltimas laikomas baigtu palikus be pagalbos, jos nesuteikus nepriklausomai, kad kiti galėjo ar suteikė nukentėjusiajai pagalbą.

Visų šių įrodymų visumos pakanka A. J. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 281 str. 6 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo I. Č. ir buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiesiems A. D. ir E. M.. A. J. veiksmai pagal LR BK 144 str. taip pat kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, sukėlęs pavojingą eismo įvykį, turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 231.5 punkto reikalavimus imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai I. Č., kuriai dėl jos patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicininė pagalba, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012).

A. J. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pasekmių, žuvusiosios I. Č. artimųjų atsiprašymas teismo posėdžio pabaigoje negali būti pakankamu pagrindu pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes įvertinus įvykio situaciją ir didelį įvykio liudininkų skaičių, kaltinamasis ir nebūtų galėjęs paneigti savo kaltės dėl eismo įvykio. Įvertinus visas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Todėl A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Padarytas nusikaltimas pagal LR BK 281 str. 6 d. yra neatsargus (LR BK 11 str. 2 d., 16 str.), o pagal LR BK 144 str. – tyčinis nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.). Tyčinė nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. A. J. yra nevedęs, neteistas, po nusikalstamų veikų padarymo A. J. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, išnagrinėta, nuosprendis neįsiteisėjęs. A. J. anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis LR BK 38 str., administracine tvarka baustas 10 kartų, iš jų - du kartus už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, 7 kartus - už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu buvo galiojanti viena nuobauda už KET taisyklių pažeidimą, ir dar vieną kartą jis baustas jau po nusikaltimo padarymo pagal LR (duomenys neskelbtini) str., už tai, kad 2013-07-06 pirko ir vartojo alkoholinius gėrimus su nepilnamečiais A. D., E. M. ir D. S.. (t. 3, b. l. 51-56); į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 12, 14); Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „VOLIMEDA“ direktoriaus, kur A. J. dirbo nuo 2013-11-04 iki 2014-02-10, ir dabartinio darbdavio UAB „Kusta“ A. J. charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 50, 5 t. b.l. 90), turi mažametį sūnų.

Nors A. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, tačiau įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nagrinėjamoje byloje teismas nemato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Todėl A. J. pagal LR BK 281 str. 6 d. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, paskiriant bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.

Kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui, nes nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kaltinamasis administracine tvarka už juos baustas ne kartą (LR BK 68 str.).

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas suėmime nuo 2013-07-13 iki 2013-08-05.

LR CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Neturtinės žalos dydį nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (LAT nutartis Nr. 2K-272/2011). Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Nusikaltimo padarymo metu A. J. vairavo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustą transporto priemonę. AB „Lietuvos draudimas“ įvykdė savo įstatymais nustatytą prievolę - atlygino visą A. Č. patirtą turtinę žalą – 5843 Lt bei dalį neturtinės žalos, išmokėdamas LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti – 17264 Lt (t. 2, b.l. 126). N. V. Č. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl sutuoktinės I. Č. mirtino sužalojimo eismo įvykio metu, jam padarytą neturtinę žalą vertina 267 482,09 Lt. AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus dalį neturtinės žalos, liko neatlyginta 250 000 Lt dydžio neturtinė žala, kurią V. Č. ir prašo priteisti iš kaltinamojo A. J..

Civilinį ieškinį dėl 250 000 Lt neturtinės žalos V. Č. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo jo sutuoktinė, jis patyrė didžiules dvasines kančias, emocinį sutrikimą, jo ir sutuoktinės santykiai buvo geri, žmona buvo geriausia jo draugė, artimiausias žmogus, nepilnametės dukros motina, kartu pragyveno 14 metų. Dėl staigios, netikėtos ir nesavalaikės sutuoktinės mirties labai pergyvena, sutriko jo paties sveikata, vartoja raminamuosius medikamentus, nebegyvena taip, kaip gyveno iki žmonos netekties; žmonos netektis lydės visą likusį gyvenimą. Akivaizdu, kad netikėta žmonos mirtis jos sutuoktiniui sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jo gyvenimą. Kaip matyti iš pateikto medicininio išrašo, V. Č. buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas dėl šeimos nario mirties, pažymoje nurodyta, kad V. Č. ambulatoriškai nesigydo. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nukentėjusiajam V. Č. dėl žmonos mirties būtų sukėlę mediciniškai konstatuotus susirgimus, kurie darytų įtaką jo viso tolesnio gyvenimo kokybei.

Kadangi draudimo bendrovė taip pat atlygino dalį neturtinės žalos ir visą turtinę žalą nukentėjusiajam, šie pinigai taip pat, tikėtina, bus išieškoti iš kaltinamojo. A. J. yra jaunas, dirbantis, pajamos nėra pastovios, artimos minimalioms, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi mažametį sūnų, kuriam teikia išlaikymą. Jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas turi realistiškai įvertinti jo galimybes šiuo metu ir ateityje atlyginti priteistą žalą.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. Č. prašoma priteisti likusi neatlyginta 250 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į LR BK 281 str. 6 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl artimo asmens mirties, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ryšius su žuvusiąja, taip pat į patį nusikaltimo pobūdį, A. J. kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos A. T. praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas V. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

A. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas - iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos ir panaikintinos nuteistąjį sulaikius.

Daiktiniai įrodymai: 2 vnt. biologinių pėdsakų, 1 daktiloskopinė plokštelė, 3 vnt. mikrodalelių, 1 kvapo pėdsakas, foninis kvapas, 2 vnt. dažų pavyzdžių, audinio dalis su raudona dėme, 2-jų oro pagalvių audiniai, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Automobilis “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas pas J. J. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas J. J..

Proceso išlaidomis pripažintinos ir iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai išieškotinos 1121,02 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. Č., pagal advokatės pateiktą pažymą (LR BPK 106 str.). Iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai išieškotinos pašto išlaidos (LR BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubausti laisvės atėmimu 6 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - 3 (trejus) metus vairuoti transporto priemones; pripažinti kaltu pagal LR BK 144 str. ir nubausti 70 parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., 65 str., A. J. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - 3 (trejus) metus vairuoti transporto priemones.

Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2013-07-13 iki 2013-08-05.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti nuteistąjį sulaikius.

Daiktinius įrodymus: 2 vnt. biologinių pėdsakų, 1 daktiloskopinę plokštelę, 3 vnt. mikrodalelių, 1 kvapo pėdsaką, foninį kvapą, 2 vnt. dažų pavyzdžių, audinio dalį su raudona dėme, 2-jų oro pagalvių audinius, priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Automobilį “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. J..

V. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. J. V. Č. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. J. valstybės naudai 1121,02 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. Č., bei 89,89 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.