Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023 m. vasario 2 d. gautas M. S. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). M. S. prašo panaikinti nutarimą ir nutrakti jo atžvilgiu administracinę teiseną (b. l. 2 – 4).

Skundą teismui persiuntė Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) 622 straipsnio 2 dalis) kartu su atsiliepimu į skundą ir prašo skundą atmesti (b. l. 41 – 44).

Byloje buvo paskirtas teismo posėdis.

Teismo posėdyje M. S. palaikė prašymą.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad M. S. 2022 m. rugpjūčio 29 d. 14.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę su įrengtais saugos diržais nebuvo užsisegęs saugos diržo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 432 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6 – 7); Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio A. K. 2022 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) nurodoma, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais nepaženklintu automobiliu kartu su vyr. patruliu D. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato buvo pastebėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyriškis žydrais marškiniais, aiškiai matėsi, kad vyriškis neužsisegęs saugos diržo, nes diržas nejuosė per petį, kabėjo prie kairės pusės statramsčio, automobilis įsuko į automobilių stovėjimo aikštelę, išvažiavo per kitą aikštelės išvažiavimą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) miesto centro pusėn, automobilis buvo sustabdytas, priėjus prie automobilio vairuotojas buvo be saugos diržo, vairuotojas M. S. paaiškinimą rašyti atsisakė. 2022 m. spalio 14 d. buvo suformuota Užduotis atlikti objektų tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13 – 15) tikslu nustatyti, ar pateiktame vaizdo įraše automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas segi automobilyje įrengtą saugos diržą, juosiant saugos diržą per kairį petį link dešinio šono. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 – 21) išvada: dėl blogos pateikto tiriamojo vaizdo įrašo kokybės nustatyti, ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto automobilio vairuotojas segi automobilyje įrengtą saugos diržą, juosiant saugos diržą per kairį petį link dešinio šono – galimybės nėra, tyrimui buvo atrinktas kadras, kuriame geriausiai matosi automobilio vairuotojas, atliktos šio kadro šviesumo ir kontrasto korekcijos, padidinta skiriamoji geba, vaizdas paryškintas ir iškadruotas. 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas (b. l. 33 – 36), kuriuo buvo pripažinta, kad M. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, nenustačius M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir vadovaujantis ANK 34 straipsniu jam paskirta nuobauda 40 eurų dydžio bauda, priimant nutarimą buvo remtasi liudytojų A. K. ir D. J. parodymais, tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašu.

Teismo posėdyje M. S. paaiškino, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas remiantis tik dviejų pareigūnų parodymais, kurie nėra paremti jokiais kitais įrodymais, visos abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai, pareigūnų parodymus reikėtų vertinti kritiškai, tarnybiniame automobilyje įrengtos kameros vaizdo įraše nematyti, kad jis važiuoja be diržo, jo automobilis garsiai reaguoja, kai važiuojama be diržo, todėl tai beveik neįmanoma, pareigūnai važiavo patikrinti, ar jis važiuoja be diržo, kai pareigūnas priėjo prie jo automobilio, jis jau buvo atsisegęs diržą, nes ieškojo dokumentų, vaizdo įrašo tyrimą paskyrė patys pareigūnai, specialistas nurodė, kad dėl įrašo kokybės nėra galimybės nustatyti, ar jis buvo užsisegęs diržą, o pareigūnai buvo už kameros, vaizdą stebėjo per dviejų automobilių langus, pareigūnas pasakė: „diržą reikia segtis laiku“, jis suprato, kad ne laiku užsisegė diržą, nesakė žodžio „pasitaiko“, pareigūnai jį matė tik kelias sekundes, elgėsi kaip stiprioji pusė.

Liudytojas D. J. parodė, kad budėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje metu pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo, į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro šalį, aiškiai matė, kad vairuotojas be diržo, kai įsuko, buvo tiesiai prieš juos, greitis minimalus, šviesūs marškinėliai, įvažiavo, išvažiavo ir nuvažiavo į miesto centrą, matė tą automobilį iš vieno šono, iš priekio ir kito šono, kliūčių matymui nebuvo, atstumas gal šeši, dešimt, penkiolika metrų, susistabdė už 100 -200 metrų, jis pats su vairuotoju nebendravo, vairuotojas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio, vaizdo įranga tarnybiniame automobilyje sumontuota stacionari, jo paties regėjimas geras.

Liudytojas A. K. parodė, kad budėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo atvažiuojant automobilį, vairuotojas buvo šviesiais marškinėliais, matėsi, kad be diržo, kai susistabdė tą automobilį, jis priėjo prie vairuotojo, durelės buvo atidarytos, vairuotojas muistėsi, todėl jis galvojo, kad vairuotojas bando prisisegti diržą, pasakė „diržą reikia segtis laiku“, vairuotojas atsakė „pasitaiko“, kad vairuotojas be diržo pamatė dar aikštelėje, kai įsukinėjo, jo regėjimas geras, leido skaityti protokolą, paaiškinimo rašyti nevertė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo ištirti teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai, pateikti kompaktiniame diske (b. l. 45).

Vaizdo įraše, kuriame užfiksuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įsukanti į automobilių stovėjimo aikštelę, matoma nuo 14.54.56 iki 15.55.05 val., girdėti, kaip vienas iš pareigūnų sako: „Be diržo“. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareigūnas matė, jog vairuotojas nesegi saugos diržo. Iš aplinkybė, kad atlikus objekto tyrimą dėl blogos pateikto tiriamojo vaizdo įrašo kokybės nustatyti, ar pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto automobilio vairuotojas segi automobilyje įrengtą saugos diržą, juosiant saugos diržą per kairį petį link dešinio šono – galimybės nėra, neginčijamai aišku tik tai, kad įrašo kokybė bloga, bet, ar vairuotojas segėjo saugos diržą šis įrašas nei patvirtina, nei paneigia.

Kitame įraše, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie sustabdytos transporto priemonės matyti, kad vairuotojo durelės atidarytos, vairuotojas nesegi diržo, rankose laiko piniginę, ieško dokumentų, į pastabą, kad diržą reikia segtis laiku, patyliukais atsako „atrodo, kad laiku segiausi“ (M. S. žodžiai įraše girdėti labai neaiškiai). Šią pokalbio dalį skundą padavęs asmuo ir liudytojas paaiškino. Pareigūnas klausė, ar anksčiau nebuvo baustas dėl diržo.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-21-2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-303/2015).

Galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

15 Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apskrities patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą M. S. pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis pakartotinai vairavo automobilį ir nesegėjo įrengto saugos diržo. M. S. protokole paaiškinimo nerašė.

17 Byloje kilo ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį segėjo saugos diržą.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

19 Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. teigia, kad vairuodamas automobilį saugos diržą segėjo.

20bbbbbbPolicijos pareigūnai D. J. ir A. K. nurodė, kad aiškiai matėsi, kad vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) parduotuve, pastatas pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu, įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę ir pravažiuodamas pro toje aikštelėje stovėjusį tarnybinį automobilį, nesegi saugos diržo Pažymėjo, kad matomumui niekas nekliudė, buvo šviesus paros metas, tarp transporto priemonių buvo nedidelis atstumas, pareigūnai sėdėjo tarnybiniame automobilio priekinėje dalyje ir stebėjo situaciją, M. S. vilkėjo šviesiais marškiniais, jo transporto priemonės greitis buvo nedidelis, M. S. transporto priemonės tamsintas tik galinis langas, pareigūnai matė M. S. per jo automobilio šoninius ir priekinį langus, pareigūnai nurodė, kad jų regėjimas geras, akinių nenešioja, patvirtino, kad anksčiau M. S. nepažinojo ir jokio nusiteikimo prieš jį neturi.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti asmenį nepagrįstai apkaltinti. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnus ir M. S. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai. Pareigūnų parodymai nuoseklūs nuo pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, pareigūnas A. K. analogiškas aplinkybes yra nurodęs tarnybiniame pranešime. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

M. S. nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą jo atžvilgiu buvo elgtasi nepagarbiai, iš aukšto, neišaiškintos teisės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas nurodė jį pasirašyti, parašyti paaiškinimą, tačiau nevertė to daryti, paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės išvardintos protokole. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolo šioje byloje surašymo aplinkybės nelaikytinos pažeidimu, juo labiau naikinančiu skundą padavusio asmens atsakomybę dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, ar darančiu administracinį procesą absoliučiai negalimu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 4 d. nutarimo skunde nurodytais motyvais, todėl M. S. skundas netenkintinas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. S. skundo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. sausio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.