Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Kanapeckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui T. K., išvadą duodančiai institucijai Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovas buvo žodžiu kreipęsis į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su savo vaiku. Nurodė, kad neturi jokios neigiamos informacijos nei apie atsakovą, nei apie ieškovę. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko su sumažintu išlaikymo vaikui dydžiu, visus kitus klausimus prašė teismą spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta 2009-08-21 Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 8). Šalims iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. (b.l. 88).

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys gyvena atskirai jau daugiau nei vienerius metus, bendro ūkio neveda. Šalių šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Sutuoktinių šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, šalims susitaikyti ar taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo nėra galimybės.

Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą sutuoktinių elgesys vertinamas CK III knygos normose įtvirtintų sutuoktinių pareigų atlikimo aspektu. 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kt. CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teismas kritiškai vertina ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo, kadangi jie yra paneigiami atsakovo ir liudytojų paaiškinimais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo fizinio smurto ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, jog atsakovo veiksmuose nusimato nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. požymiai, ir ieškovė buvo informuota, jog ji, kaip nukentėjusioji, turi asmeniškai kreiptis su skundu į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl atsakovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl minėtos nusikalstamos veikos, nėra. Teisme apklausti liudytojai iš esmės rėmėsi tik pačios ieškovės pasakojimais, nenurodė, jog asmeniškai matė, kaip atsakovas smurtauja prieš ieškovę. Tik liudytoja I. J. parodė, kad matė atsakovą smurtaujantį prieš ieškovę, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad pagelbėtų ieškovei, neiškvietė policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į visa tai, byloje vienareikšmiškų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas pastoviai naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, nėra. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo jai neištikimas, neneigė atsakovo teiginių, jog ji taip pat inicijuodavo buitinius konfliktus, bei tai, kad atsakovui mėginant su ja taikytis, ji su juo atsisakė susitikti, neleido matytis su vaiku. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, jog abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad dėl tokio jų abiejų elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.70. str. 2 d. numatyta, kad tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi teismo konstatuota, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti jai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Šalys santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (b.l. 15,16, 43, 58).

Atsakovas T. K. prieš santuokos sudarymą 2008-04-25 asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nutraukiant šalių santuoką yra nedalintinas, ginčo tarp šalių dėl jo nėra (b.l. 56-57).

Duomenų apie šalių bendrus kreditorinius įsiskolinimus byloje nėra. Atsakovas T. K. pagal 2008-05-13 kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) būstui įsigyti turi asmeninių įsipareigojimų AB DnB NORD bankui (b.l. 61).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas geranoriškai pripažino, jog yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. 2010-04-14 šalių pareiškimą tėvystei pripažinti patvirtino notaras, atsakovo tėvystė buvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 79, 88). Atsižvelgiant į visa tai, priimamas ieškovės atsisakymas dėl reikalavimo šioje dalyje ir byla šioje dalyje dėl E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilmės iš atsakovo nustatymo nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus E. K. šiuo metu gyvena su ieškove, atsakovui neprieštaraujant, ieškovės prašymu E. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, ieškovės gyvenamojoje vietoje.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo matyti, kad šalių nepilnamečio vaiko E. K. poreikiams tenkinti reikia 1556 Lt per mėnesį (b.l. 10). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog iš viso šalių vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 1200 Lt. Teismas, įvertinęs ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus ir vadovaudamasis protingumo kriterijais konstatuoja, kad ieškovės pateikti vaiko poreikių paskaičiavimai yra netikslūs, neatitinkantys realių vaiko poreikių, todėl teismas šiais paskaičiavimais nesivadovauja. Įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais laikytina, kad šalių nepilnamečiui vaikui E. K. yra reikalingas 800 Lt dydžio išlaikymas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (b.l. 12, 15-16, 33-35, 36, 41-43, 55-58, 61, 81, 119) bei šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis.

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė, nurodydama, kad atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikui, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2009-11-24 (b.l. 1).

Atsižvelgiant į visa tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-24 iki E. K. pilnametystės, t.y. (duomenys neskelbtini).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3. 208 str.).

2010-07-07 teismo nutartimi šioje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsakovo sumokėtos išlaikymo sumos pagal šią nutartį įskaitytinos į šalių nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą.

Ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama ikisantuokinė pavardė B..

Ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovo 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamo išlaikymo iki 2012 m. sausio 1 d. Pagal LR CK 3.72 str. 2d. preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal LR CK 3.72 str. 3d. sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos (baigti studijas), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos iki vaiko gimimo ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir nuo 2009 m. kovo 5d. iki 2012 m. sausio 12d. imtinai yra išleista vaiko priežiūros iki trijų metų atostogų (b.l.41), byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa iki 2010 m. gruodžio 31d., VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro 2009-11-03 išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė nuo 2008 m. rugsėjo 1d. mokosi šiame centre, jai suteiktos akademinės atostogos nuo 2009-02-11 iki 2010-02-11, mokytis baigs 2012-06-30. Duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, byloje nėra. Teismas, spręsdamas išlaikymo ieškovei pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad šalys turi nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui iš atsakovo priteisė 400 litų į mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas turi kreditorinį įsiskolinimą už butą, šalių bendras gyvenimas po santuokos įregistravimo trūko vos kelis mėnesius (tai matyti iš šalių paaiškinimų). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė yra darbinga, turi darbo vietą, santuokos sudarymas su atsakovu nebuvo kliūtis tęsti mokslus arba pradėti dirbti nepilnamečiui vaikui sulaukus vienerių metų. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimo ir todėl jį atmeta kaip nepagrįstą.

Kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei priteistina 27 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 70,74 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (262 Lt x 27 proc.) ir 675,00 Lt (2500 Lt x 27 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti- iš viso 745,74 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). 2009-12-03 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios 300,00 Lt žyminio mokesčio dalies. Atsižvelgiant į visa tai, iš atsakovo valstybei priteistina 225 Lt (300,00 Lt x 27 proc.) žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 6,48 Lt (24 x 27 proc.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.). Taigi, iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 231,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos jos atmestų reikalavimų daliai, t. y. 17,52 Lt (24 x 73 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė sumokėjo 262,00 Lt žyminio mokesčio ir 2500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė turėjo 2762,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 nutartimi atsakovui T. K. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2009-11-24, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, tarp D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2009 m. rugpjūčio 21 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti ikisantuokinę pavardę – B., atsakovui T. K. palikti santuokinę pavardę – K..

Nutraukti bylą dalyje dėl E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kilmės iš atsakovo nustatymo.

Šalių nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina ieškove D. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. K. nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), skirtą išlaikymą kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2009-11-24 ir mokant iki E. K. pilnametystės, t.y. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei D. K., tvarkyti E. K. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

T. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2009-11-24, iki sprendimo šioje byloje priėmimo - panaikinti.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-07 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – T. K. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiui vaikui E. K. priteistą išlaikymą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. K. 745,74 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. K..

Priteisti iš atsakovo T. K. 231,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės D. K. 17,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.