- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- I-1182-320/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00262-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Povilas Eigminas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateiktu skundu, kurį patikslino (b.l.20-23), prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau - ir VSDFV Utenos skyrius) 2014-01-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir VSDFV) 2014-06-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atsisakyta jam skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių paskirti jam kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis (toliau- ir Kompensacija) bei išmokėti Kompensaciją už penkerius metus.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis kenksmingomis sąlygomis išdirbo daugiau nei 12,5 metų: laikotarpiu nuo 1979-01-01 iki 1994-02-01 m. Utenos rajoninio gamybinio susivienijimo kilnojamojoje mechanizuotoje kolonoje (vėliau pervadintoje į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) (toliau - ir Utenos KMK) dirbo meistru ir darbų vykdytoju naujų objektų statybose, todėl įgijo teisę gauti Kompensaciją. Atsakovas, atsisakydamas jam šią kompensaciją skirti, nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nevykdė naujų objektų statybos. Tai, kad jis, dirbdamas Utenos KMK, vykdė naujų objektų statybą, patvirtina Priėmimo naudoti valstybės komisijos 1985-09-30 aktas, kuriame nurodyta, kad priimama naudoti pastatyta žemės ūkio technikos gamybinė bazė „Lenino keliu“ kolūkio Šabaldauskų gamybiniame centre. Šiame akte nurodyta, kad darbus vykdė rangovai LGV ŽŪAK Utenos KMK, Anykščių TSO, Panevėžio SKMK, vadinasi, paminėti subjektai vykdė naujo objekto statybą. Jo darbo pobūdį taip pat patvirtina Priėmimo eksploatuoti valstybinės priėmimo komisijos baigtos statybos objekto 1980-06-30 aktas dėl Daugailių kolūkio kiaulių fermos išplėtimo ją statant, Priėmimo eksploatacijon valstybinės priėmimo komisijos 1979-12-28 aktas dėl Kuktiškių kolūkio 50 traktorių mechanizacijos kiemo statybos. Utenos KMK naujai statomuose objektuose montuodavo elektros įrangą, atlikdavo vidaus santechnikos darbus, techninį aptarnavimą.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovas su skundu nesutinka, paaiškino, kad teisę į Kompensaciją įgyja vyrai, kurie iki 1994-12-31 ypatingomis darbo sąlygomis ne mažiau kaip 12 metų ir 6 mėnesius dirbo darbus, numatytus buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-089-22 nutarimu Nr.1173 patvirtintame ir Lietuvoje galiojusiame Gamybų, Cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.2 (toliau- ir Sąrašas Nr. 2). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr.267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas)14 punktas nustato, kokie dokumentai, įrodantys darbo trukmę bei pobūdį, VSDFFV teritoriniam skyriui turi būti pateikti. Utenos rajono savivaldybės tarpžinybinio archyvo 2013-09-24 pažymoje, taip pat UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008-09-03 pažymoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas jo nurodytais laikotarpiais vadovavo statybos darbams arba, vykdydamas statybinės įrangos montavimo darbus, vadovavo darbininkams, turintiems teisę į Kompensaciją pagal Sąrašą Nr. 2. Pagal Sąrašo Nr. 2 XXIX skyrių „Pastatų ir statinių statyba“, teisę į Kompensaciją turi statybinių organizacijų meistrai ir darbų vykdytojai bei tie statybos ir montavimo organizacijų meistrai ir darbų vykdytojai, kurie vykdė pastatų ir statinių statybą, statybinės įrangos montavimo meistrai ir darbų vykdytojai, jeigu jie vadovavo darbininkams, turintiems teisę į lengvatinį pensijinį aprūpinimą pagal Sąrašą Nr.2. (buv. TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1978-07-28 raštas Nr.2147-MK). Pareiškėjas atliko elektros montavimo darbus, vidaus elektros, santechnikos, suvirinimo, montavimo darbus ir vadovavo tokiems darbuotojams, kurie neturi teisės į Kompensaciją.
Atsakovės VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvauja apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Savo atsiliepimu teismui (b.l.68-70) su skundu nesutinka, savo nesutikimą su skundu grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir VSDFV Utenos skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013-09-25 prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašė skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b.l.31). VSDFV Utenos skyriaus 2014-01-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta V. M. neskirti šios kompensacijos (b.l.67). Nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus sprendimu, pareiškėjas jį apskundė VSDFV (b.l.71). VSDFV 2014-06-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas VSDFV Utenos skyriaus 2014-01-09 sprendimas pripažintas pagrįstu (b.l.72).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta jam skirti Kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas įgijo teisę į Kompensacijos mokėjimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau- Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr.267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) normos. Įstatymo 67 str. 1 d. numato, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija, arba po 1995-01-01- kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Įstatymo 67 str.2 d. nustato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995-01-01 požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2:
vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1, kompensacija mokama už 10 metų;vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2, kompensacija mokama už 5 metus.
Pagal Įstatymo 67 str.5 d., asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2-4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko 1988-1994 metais, jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų- ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986-1994 metais.
Analogiškos normos įvirtintos ir Aprašo III skirsnyje.
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų skirta Kompensacija už darbą, dirbtą laikotarpiu nuo 1979-01-01 iki 1994-02-01 Utenos KMK, teigia, kad jo darbas atitinka Sąrašo Nr.2 XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“ įvardintą darbą. Tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į Kompensacijos mokėjimą, pagal Įstatymo 67 straipsnio nuostatas, būtinos dvi sąlygos, t.y. 1) pareiškėjas turi būti dirbęs darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 2, 2) šiuos darbus jis turi būti dirbęs Įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 p. nustatytą terminą - ne mažiau kaip 12,5 metų (o teisei į Kompensacijos dalį įgyti- Įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą šioje dalyje nustatytu laikotarpiu- ne mažiau kaip 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 metų laikotarpiu). Įstatymo 67 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad asmuo įgyja teisę į Kompensacijos mokėjimą tik tuo atveju, jeigu jis atitinka abi aukščiau nurodytas sąlygas.
Pateikta pareiškėjo darbo knygelė bei socialinio draudimo pažymėjimas patvirtina, kad šiuo laikotarpiu (1979-01-01 iki 1994-02-01) pareiškėjas dirbo Utenos KMK (vėliau įmonės pavadinimas keitėsi, vėliausias pavadinimas- UAB“ (duomenys neskelbtini)“) meistru ir darbų vykdytoju (b.l.35-38). Nurodytas laikotarpis viršija 12,5 metų. Todėl būtina nustatyti, ar pareiškėjo dirbtas darbas atitinka Sąraše Nr.2 išvardintus darbus. Sąrašo Nr.2 XXIX skyriaus „Pastatų ir statinių statyba: pramonės, energetikos, hidrotechnikos, kelių ir tiltų, transporto ir ryšių, gyvenamųjų ir kultūrinių-buitinių, taip pat šachtų, kasyklų ir komunikacijų antžeminių statinių ir pastatų“ „a“ punkte įvardintos konkrečios darbininkų pareigybės, o „b“ punkte - inžineriniai-techniniai darbuotojai: meistrai (dešimtininkai) ir darbų vykdytojai. Pats pareiškėjas bei liudytoju apklaustas R. G. patvirtino, jog D. T. vadovaujami darbininkai naujai statomuose pastatuose montuodavo elektros ir santechnikos įrangą (dažniausiai - elektros). Tai patvirtina ir teismui pateiktas 1979-12-28 priėmimo eksploatuoti aktas (b.l.42-45, 1985-09-30 priėmimo eksploatuoti aktas (b.l.51-54), kuriuose nurodyta, jog statomuose objektuose Utenos KMK vykdė vidaus elektros ir santechnikos darbus, 1980-06-30 priėmimo eksploatuoti aktas (b.l.47-50), kuriame nurodyta, kad statybos gen. rangovas buvo kita organizacija, o Utenos KMK buvo subrangovas. Nepagrįstas pareiškėjo atstovo teiginys, kad D. T. dirbtas darbas atitinka Sąrašo Nr.2 XXIX skyriaus „a“ punkte nurodytą „Orinių aukštos įtampos linijų ir kontaktinio tinklo montuotojų ir elektros montuotojų“ darbą, nes nei pats pareiškėjas, nei byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas, dirbdamas Utenos KMK, būtų dalyvavęs aukštos įtampos oro linijų įrengime. Vidaus elektros ir santechnikos įrangos montuotojai nepatenka į Sąrašo Nr.2 XXIX skyriaus „a“ punkte išvardintų darbininkų pareigybių sąrašą. Pareiškėjas teigia, kad dirbdamas Utenos KMK meistru ir darbų vykdytoju, jis atliko statybos darbus. Kolegija, vertindama D. T. dirbto darbo pobūdį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas) 2 straipsnyje pateiktomis sąvokomis, pagal kurias:
statyba - veikla, kurios tikslas- pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti ar griauti esamą statinį;
statybos darbai- visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);
statinys- pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas;
inžineriniai statiniai- susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
Statinio vidaus elektros bei santechnikos įranga neatitinka statinio sąvokos (neturi laikančiųjų konstrukcijų, nėra nekilnojamasis daiktas), o jos montavimas - statybos darbų bei statybos sąvokos. Todėl laikytina, kad D. T. Utenos KMK laikotarpiu nuo 1979-01-01 iki 1994-02-01 nevykdė pastatų ir statinių statybos - nedirbo darbo, įrašyto į Sąrašą Nr.2.
Taigi, pareiškėjas neatitinka vienos iš būtinųjų sąlygų, reikalingų teisei į Kompensacijos mokėjimą įgyti (nėra dirbęs darbų, įtrauktų į Sąrašą Nr. 2), ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neįgijo teisės į Kompensacijos mokėjimą.
Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad atsakovų atsisakymas skirti jam Kompensaciją yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo bei įpareigojimo skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.