- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1366-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00526-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą duodanti institucija viešoji įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „InnoForce“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdija skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Verslo valdymo apskaitos programa“ sąlygų reikalavimus įtvirtintus šiuose punktuose: Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 punkto sąlygą; Skelbiamų derybų 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 punkto sąlygą; Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4.1. punktą ir pirkimą nutraukti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Verslo valdymo apskaitos programa“ Nr. 723372. Atsakovė ne kartą keitė ir tikslino pirkimo dokumentus, kas rodo, kad netinkamai pasirengė pirkimui. Ieškovė yra suinteresuota dalyvauti pirkime, tačiau atsakovė netenkino ieškovės pateiktos pretenzijos pakeisti neskaidrias ir neaiškias Pirkimo sąlygas. Po to, kai pasibaigė galutinis dalyvių prašymų priėmimo terminas 2024 m. liepos 5 d. ir faktiškai buvo apribotas pirkimo dalyvių ratas, atsakovė ne kartą keitė ir tikslino pirkimo dokumentus, kvietė pateikti pakeistą pasiūlymą, todėl pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 64 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi pakeisti pirkimo dokumentai ir kvietimas pateikti pakeistą pasiūlymą buvo neprieinami tiekėjams, nepateikusiems prašymų dalyvauti pirkime iki 2024 m. liepos 5 d., atsakovė dirbtinai sumažino konkurenciją pirkime, ir galimai liko derėtis su vieninteliu tiekėju, kuriam nekilo jokių klausimų dėl pirkimo dokumentų ir jų pakeitimų.
Atsakovė atsisakė pakeisti Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 punkte pateiktoje lentelėje nurodytą 5,5 metų terminą. Tačiau tame pačiame punkte esančioje lentelėje jau reikalauja nurodyti pirkimo objekto (licencija, palaikymo paslaugos ar kt.) įkainį 5,5 metų laikotarpiui ir dar papildomai vieneto metinį įkainį. Nurodytas Pirkimo sąlygų punktas yra akivaizdžiai dviprasmiškas ir neaiškus. Iš pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 923 punkto ir sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4.1. punkto yra akivaizdu, kad „Prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu“, tačiau lieka neaišku, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršys 30 procentų MVIS visų komponentų kainos. Taigi, yra neskaidrios ir neaiškios Pirkimo sąlygos, susijusios su apmokėjimu už pirkimo objektą – licencijas. Perkančioji organizacija 2024 m. spalio 9 d. pateikusi pakeistą Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedą „Pakeisto pasiūlymo forma“, o savo 2024 m. spalio 17 d. atsakyme jau nurodžiusi, kad sutinka, jog „galimai ne visi komponentai, kuriems reikalingos licencijos, bus įdiegti per pirmą iteraciją. Vis dėlto, gali būti įmanomas ir toks atvejis, kad, įdiegus naujus komponentus, naujų licencijų įsigyti nereikės“, akivaizdžiai rodo, kad pati tiksliai nežino, ką ketina pirkti, nors reikalauja iš tiekėjų pateikti pasiūlymą su apskaičiuotomis licencijų kainomis. Taip sukelia didelį neapibrėžtumą dėl licencijų poreikio ir pirkimo objekto aiškumo bei lemia nesąžiningą vienų tiekėjų pranašumą kitų atžvilgiu. Pirkimo dokumentuose nėra tiksliai apibrėžta, kokie produktai ar paslaugos bus perkami bei kokiam laikotarpiui, todėl ieškovei tampa sudėtinga pateikti tinkamą pasiūlymą ir apskaičiuoti jo kainą.
Šalies argumentai
Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu ieškovė remiasi. Ieškinio dalykas grindžiamas tik pačios ieškovės įtarimais ir hipotetiniu situacijos vertinimu. Atsakovė paskelbė pirkimą, kurio tikslas – atrinkti paslaugų teikėją, kuris įdiegtų, ištestuotų, išbandytų bei parengtų darbinei eksploatacijai MVIS (Miškų valdymo informacinė sistema) funkcionalumus. Atsakovė siekia įsigyti didelio masto informacinės sistemos sukūrimo projektą, t. y. naują produktą, dėl ko, prieš paskelbdama pirkimą, negali būti tikra dėl tam tikrų sprendinių, kuriuos geriausiai supranta tokias paslaugas teikiantis tiekėjas. Atsakovė parengė tikslias, aiškias ir nedviprasmiškas skelbiamų derybų sąlygas. Visiškai teisėta ir natūralu, kad paraiškų nepateikę ar perkančiosios organizacijos nepakviesti kandidatai nebus supažindinti su pirminių pasiūlymų vertinimo ir (ar) derybų metu pakeistomis Skelbiamų derybų sąlygomis. Ieškovė gali ginti tik savo tariamai pažeistas subjektines teises, tačiau nėra įgaliota ginti viešojo intereso. MVIS licencijų įsigijimui taikoma fiksuoto įkainio kainodara, o atsakovė licencijas pirks pagal poreikį. Šiuo atveju perkamos vienarūšės prekės – licencijos. Atsakovė iš anksto nežino numatomų pirkti licencijų rūšies ir kiekio. Tik dalyvis – būsimas MVIS kūrėjas gali žinoti, kiek ir kokių licencijų reikės palaikyti jo sukurtai MVIS, todėl atsakovė dalyvių prašo nurodyti licencijų rūšį (2 stulpelis) ir kiekį (3 stulpelis). Priklausomai nuo kiekvieno dalyvio siūlomų MVIS įdiegimo sprendinių licencijų rūšis ir kiekis gali skirtis. Licencijų poreikis vertinamas ne tik pagal jų kiekį, bet ir pagal jų galiojimo laikotarpį. Atsakovė, siekdama užtikrinti MVIS veikimą ir palaikymą konkrečiam terminui, gali nurodyti, kokiam laikotarpiui dalyviai turi apskaičiuoti licencijų kainą. Maksimalus terminas, per kurį tiekėjas sukurti MVIS komponentus negali viršyti 36 mėnesių. Atitinkamai, MVIS įdiegimo + licencijų galiojimo laikotarpis yra 72 mėnesiai arba 6 metai. Įvertinus, kad pirmi komponentai gali būti įdiegti po 6 mėnesių, atsakovė 12 ir 13 priedų 4.3 punktų lentelėse pagrįstai nurodė, kad licencijų vieneto įkainis turi būti pateiktas 5,5 metų (arba 66 mėnesių) laikotarpiui. Be to, tos pačios licencijos gali būti naudojamos daugiau nei vienam komponentui palaikyti. Atsakovė nustatė maksimalų 5,5 metų licencijos palaikymo laikotarpį, nes tik tokiu būdu užsitikrins, kad bet kurią licenciją galės įsigyti maksimaliam laikotarpiui. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.4 punkte nurodyta, kad mokėjimas už atskiras licencijas vykdomas atsiradus poreikiui naudoti šias licencijas. Už licencijas apmokama pagal licencijos vieneto mėnesinį įkainį, nurodytą sutarties Specialiųjų sąlygų 2 priede „Pasiūlymas“. Taigi, atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros ir dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas. Atsakovė nustatė 5,5 metų laikotarpį, siekiant nustatyti maksimalią bendrą sutarties kainą, kuri negali būti viršyta. Nustačius pernelyg trumpą licencijų galiojimo ir jų palaikymo paslaugų teikimo terminą, atsakovė būtų priversta nebemokėti už licencijų galiojimą ir tuo pačiu neįgyti teisės naudoti atitinkamų komponentų, išnaudojus visą bendrą sutarties kainą. Be to, kuo trumpesnį tikėtiną maksimalų licencijų (ir jų palaikymo paslaugų) galiojimo terminą atsakovė nurodys, tuo trumpesnį laiko tarpą ji galės naudoti komponentus, kuriems reikalingos licencijos. Atsižvelgus į tai, atsakovė nustatė maksimalų 5,5 metų terminą. Atsakovės nustatyta MVIS licencijų kainodara užtikrina ne tik dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo vienodas sąlygas, bet taip pat leidžia užtikrinti, kad atsakovė galėtų naudotis licencijomis maksimaliu 5,5 metų laikotarpiu. Ieškovė prieštaravimus dėl skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1. punkto nurodo (sumaišo) kartu su argumentais, kurie aktualūs 12 ir 13 priedo 4.3 punktų atveju. Ieškovė praleido VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą ginčyti Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 punkte nustatytą reikalavimą. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 punkto sąlyga toje apimtyje, kurią ginčija ieškovė, nesikeitė nei kandidatų paraiškų teikimo metu, nei perėjus į derybas su atrinktais kandidatais. Ieškovei nuo pat skelbiamų derybų viešo paskelbimo CVP IS momento buvo žinoma apie Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 punkte nustatytą reikalavimą. Dėl šios priežasties teismas ieškovės argumentus dėl Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 punkte nustatyto reikalavimo turėtų palikti nenagrinėtus, kadangi ieškovė nesilaikė VPĮ 102 straipsnyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1. punkte nustatytas reikalavimas pirmo prieaugio kainai neviršyti 30 procentų MVIS visų komponentų kainos yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė neįrodė, kad Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1. punkte nustatytas reikalavimas apribotų jos galimybes pateikti pasiūlymą ar apskaičiuoti kainą, taip pat ginčo sąlyga atitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimą, ji yra aiški, tiksli ir nedviprasmiška.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė išvadą byloje.
Dėl ieškovės prašymo išreikalauti duomenis apie dalyvius
Dublike ieškovė išreiškė prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie tai, koks tiekėjų skaičius dalyvauja atsakovės skelbiamų derybų būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime.
Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakove, pagal VPĮ 58 straipsnyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai informuoti kandidatus ir dalyvius apie priimtus sprendimus: 1) nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis, 2) leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje. Perkančioji organizacija, informuodama apie priimtus sprendimus, taip pat turi nurodyti: 1) informaciją, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauka, 2) informaciją apie nustatytą pasiūlymo eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Be to, tuo atveju, jei perkančioji organizacija priima sprendimą nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo, perkančioji organizacija turi nurodyti išsamias priežastis, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.
Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo išreikalauti duomenis apie pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija CVP IS priemonėmis skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Verslo valdymo apskaitos programa“ (pirkimo Nr. 723372). Apie pirkimą ir jo sąlygas paskelbta 2024 m. gegužės 27 d. Atsakovė 2024 m. birželio 27 d. paskelbė apie pakeitimus pirkimo dokumentuose, aiškino pirkimo sąlygas ir numatė, kad pakeistų pasiūlymus terminas yra 2024 m. spalio 21 d.
Pirkimas vykdomas pagal šio pirkimo dokumentus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kitais pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų ir konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų (Bendrųjų sąlygų 1.3 p.). Pirkimo objekto aprašymas pateikiamas techninėje specifikacijoje (Specialiųjų sąlygų 1 priedas) (Specialiųjų sąlygų 3.1. p.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, tiekėjas, kuris bus pakviestas pateikti pasiūlymą, turės siūlyti visą Pirkimo objekto kiekį / apimtį (Specialiųjų sąlygų 3.2. p.). Specialiųjų sąlygų 1 priede „Verslo valdymo apskaitos programos techninė specifikacija“ (toliau – TS) 19 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas – MVIS sistema (Miškų valdymo informacinė sistema) (ją sudarantys komponentai, jos garantinės priežiūros, ir vystymo paslaugos). Pirkimo tikslas – atrinkti paslaugų teikėją, kuris suteiktų šioje Techninėje specifikacijoje nurodytas prekes ir paslaugas (įdiegtų, ištestuotų, išbandytų bei parengtų darbinei eksploatacijai MVIS funkcionalumus) (TS 20 p.). Sutarties įgyvendinimo metu turi būti vykdomos tokios veiklos: sutarties įgyvendinimo inicijavimas; detali poreikių ir reikalavimų analizė; MVIS funkcionalumų ir duomenų mainų sąsajų projektavimas ir techninės architektūros parengimas; MVIS funkcionalumų ir duomenų mainų sąsajų realizavimas; diegimas testavimo aplinkoje; vidiniai ir priėmimo testavimai; diegimas gamybinėje aplinkoje; naudotojų mokymų vykdymas; bandomoji eksploatacija; garantinė priežiūra; vystymas (TS 21 p.).
Atsakovas 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl pirkimo dokumentų pakeitimo ir kvietimo pateikti pakeistą pasiūlymą“ detaliai informavo apie paskelbtus pakeistus dokumentus (Skelbiamų derybų Specialiųjų sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“ ir Skelbiamų derybų Specialiųjų sąlygų 6 priedą „Specialiosios Sutarties sąlygos, projektas“) bei įkeltus naujai sukurtus dokumentus (Specialiųjų sąlygų 12 priedą „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir Specialiųjų sąlygų 13 priedą „Galutinio pasiūlymo forma“), bei pakvietė iki 2024 m. rugsėjo 24 d. 9:00 val. pateikti pakeistus pasiūlymus pateikti pakeistą pasiūlymą, užpildant Skelbiamų derybų 12 priedą „Pakeisto pasiūlymo forma“. Ieškovė dėl pakeistų pirkimo sąlygų pateikė pastabas, todėl atsakovas 2024 m. spalio 9 d. raštu „Dėl pirkimo dokumentų pakeitimo ir kvietimo pateikti pakeistą pasiūlymą“ detaliai informavo apie pakeistus dokumentus bei naujai sukurtus dokumentus ir pakvietė iki 2024 m. spalio 21 d. 9:00 val. pateikti pakeistą pasiūlymą. Ieškovas 2024 m. spalio 14 d. pateikė klausimus dėl pakeistų pirkimo dokumentų ir pasiūlymą dėl Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4.4 punkto pakeitimo. Atsakovė 2024 m. spalio 17 d. raštu atsakė į ieškovės klausimus ir informavo apie paskelbtus pakeistus ir naujai įkeltus Pirkimo dokumentus. Atsakovė sutiko su pasiūlytais Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4.4 punkto papildymais.
Ieškovė 2024 m. spalio 18 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovės nuomone, atsakovės 2024 m. spalio 17 d. rašte pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai / patikslinimai dirbtinai ir nepagrįstai riboja kompetentingų tiekėjų sąžiningą konkurenciją ir varžymąsi Pirkime, yra neaiškūs bei dviprasmiški, o atsakovė, vykdydama Pirkimo procedūras ir rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ įtvirtintus principus bei tikslus. Atsakovė ieškovės pretenziją 2024 m. spalio 22 d. patenkino iš dalies – pratęsė pakeistų pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. lapkričio 6 d., kitų reikalavimų – stabdyti Pirkimo procedūras kol bus nagrinėjama pretenzija ir apie tai informuoti dalyvį, bei pakeisti apmokėjimo sąlygas – netenkino. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl konkrečių Skelbiamų derybų sąlygų – 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 punkto sąlygos, 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 punkto sąlygos ir Specialiųjų sąlygų 2.4.1 punkto.
VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 d.); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 d. 1 p.); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 d.). Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.
VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 str. 1 d.). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją. Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei (paslaugai) pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nustatydama ieškovės ginčijamus reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo bereikalingai ir dirbtinai apribota.
Specialiųjų pirkimo sąlygų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 punkto lentelėje „MVIS licencijų kaina laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėnesių po galutinio MVIS diegimo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo pabaigos (reikalavimai licencijoms nurodyti Specialių sąlygų 1 priede skyriuje „Reikalavimai MVIS programinės įrangos licencijoms“ turėjo būti nurodyta atskirų licencijų pavadinimai (2 stulpelis) ir jų kiekiai (3 stulpelis). Taip pat turėjo būti nurodyta „Vieneto įkainis EUR be PVM (5,5 metų laikotarpiui)“ (4 stulpelis), „Kaina EUR be PVM (5,5 metų laikotarpiui) (3x4) (5 stulpelis) ir „Vieneto metinis įkainis EUR be PVM“ (6 stulpelis).
Pateiktuose lentelės 4 ir 6 stulpelio paaiškinimuose nurodyta: „⁴ Vieneto įkainis EUR be PVM laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėnesių po galutinio MVIS diegimo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo pabaigos“ ir „⁵ Vieneto įkainis EUR be PVM vienų metų laikotarpiui“.
Ieškovės nuomone, šios Pirkimo sąlygos nustatytos sąlygos yra akivaizdžiai netikslios, dviprasmiškos ir neaiškios, nes atsakovė nežino tiksliai, ką ketina pirkti, nėra tikra dėl savo poreikių, todėl nesugeba tiksliai suformuluoti reikalavimų Pirkimo objektui, nors reikalauja iš tiekėjų pateikti pasiūlymą su apskaičiuotomis licencijų kainomis – t. y. pasiūlymo formoje reikalauja reikalaujama nurodyti įkainį 5,5 metų laikotarpiui (4 stulpelis) ir vienerių metų įkainį (6 stulpelis), todėl ieškovei tampa sudėtinga pateikti tinkamą pasiūlymą ir apskaičiuoti jo kainą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad maksimalus sutarties galiojimo terminas yra 6 metai (72 mėnesiai), buvo nustatytas 5,5 metų (66 mėnesių) tikėtinas maksimalus laikotarpis licencijų galiojimui ir licencijų palaikymo paslaugų teikimui. Pasiūlymo formose tiekėjų prašoma pateikti licencijų bei jų palaikymo paslaugų kainas būtent šiam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties kaina vykdant Sutartį negali būti viršijama (Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 7.2 p.), nustačius pernelyg trumpą licencijų galiojimo ir jų palaikymo paslaugų teikimo terminą, atsakovė būtų priversta nebemokėti už licencijų galiojimą ir tuo pačiu neįgyti teisės naudoti atitinkamų komponentų, išnaudojus visą kainą. Atsakovės nustatyta MVIS licencijų kainos vertinimo logika užtikrina, kad visi dalyviai licencijų kainą skaičiuotų vienodam laikotarpiui, t. y. 5,5 metams, o atsakovė tokiu būdu užsitikrins galimybę licencijas įsigyti
maksimaliam įmanomam laikotarpiui.
Taigi, priešingai negu nurodo ieškovė, atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros ir dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, kurie pagrįstų šios neaiškumą ar dviprasmiškumą (CPK 178 str.).
Ieškovės teigimu, taip pat lieka neaišku, kaip būtų, jeigu pirmo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 procentų MVIS visų komponentų kainos, todėl ieškovei tampa sudėtinga pateikti tinkamą pasiūlymą ir apskaičiuoti jo kainą.
Techninės specifikacijos 923 punkte nurodyta, jog MVIS turi būti diegiama prieaugiais (iteraciniu – inkrementiniu būdu). Turi būti įvykdyti ne mažiau nei du prieaugiai (suderinus prieaugių skaičius gali būti didinamas): 923.1. Pirmas prieaugis: Preliminarus terminas – iki 2025 m. sausio mėn. 8 dienos; Etapai: iniciavimas, detali analizė, projektavimas, kūrimas, diegimas testavimo aplinkoje, priėmimo testavimas. Iteracijos apimtyje ištestuoti funkcionalumai į gamybinę eksploataciją turi būti diegiami suderintoms apimtimis antroje ir trečioje iteracijose; 923.2. Antras prieaugis: Preliminarus terminas – iki 2025 m. gruodžio mėn. 31 dienos; Etapai: detali analizė, projektavimas, kūrimas, diegimas testavimo aplinkoje, priėmimo testavimas, diegimas į gamybinę aplinką, mokymai, duomenų migravimas (jeigu aktualu), bandomoji eksploatacija; 932.3. Trečias prieaugis: Preliminarus terminas – iki 2026 m. birželio mėn. 1 dienos. Etapai: detali analizė, projektavimas, kūrimas, diegimas testavimo aplinkoje, priėmimo testavimas, diegimas į gamybinę aplinką, mokymai, duomenų migravimas (jeigu aktualu), bandomoji eksploatacija.
Prekių su paslaugomis Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4.1. punkte nustatyta, kad mokėjimas už įdiegtus MVIS komponentus pirmo prieaugio diegimo metu vykdomas įvykdžius šio prieaugio etapų rezultatus, kurie nurodyti Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 priedo 7.1 ir 7.2. lentelėse. Mokėjimas vykdomas pagal komponentų kainas, nurodytas Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 priede „Pasiūlymas“, tačiau šio etapo kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų MVIS visų komponentų kainos.
Atsakovės teigimu, suderinus prieaugių įgyvendinimo apimtį, identifikavus, jog nėra galimybės įgyvendinti konkretaus techninės specifikacijos reikalavimo (ar komponento) to prieaugio metu, yra galimybė perkelti reikalavimo įgyvendinimą į kitą prieaugį abiejų šalių sutarimu, todėl įvertinus techninės specifikacijos 923 punktą bei atsižvelgiant į Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1. punkte keliamą reikalavimą, atsakovė ir tiekėjas turės suderinti tokią pirmo prieaugio apimtį, kad jo kaina neviršytų 30 procentų MVIS visų komponentų kainos. Esant suderintam susitarimui dėl pirmo prieaugio apimties, atsakovė pagrįstai tikėsis, kad tiekėjas šio susitarimo laikysis. Tuo atveju, jeigu tiekėjas nepaisys bendro šalių susitarimo ir įdiegs daugiau komponentų nei buvo sutarta, tokiu būdu pažeisdamas ir Specialiųjų sutarties sąlygų 2.4.1 punkto reikalavimą, atsakovė gali vertinti, kad tiekėjas veikė savo rizika, ir su tiekėju už jo paslaugas atsiskaitys laikantis šalių susitarimo ir Specialiųjų sutarties sąlygų 2.4.1 punkte nustatyto ribojimo.
Kaip jau nurodyta aukščiau, Techninės specifikacijos 923 punkte nustatyta, kad prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu abiejų šalių susitarimu (negali būti mažiau nei du prieaugiai). Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės argumentai („kas būtų, jeigu būtų“), kad šios pirkimo sąlygos yra neaiškios, todėl sunku apskaičiuoti pasiūlymo kainą, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini, kadangi nepateikti jokie šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai (CPK 178 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad tik perkančioji organizacija, geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama pirkimų principų, pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Skelbiamos derybos – tai pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkantysis subjektas su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų. VPĮ 64 straipsnyje įtvirtinti derybų, atliekamų vykdant pirkimą skelbiamų derybų būdu, reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar gali pateikti paraišką ar pirminį pasiūlymą. Atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato tiekėjams pakankamą pateiktų pasiūlymų pakeitimo terminą (VPĮ 66 str. 1 d. 3 p.). VPĮ 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Pagal šio straipsnio 4 dalį perkančioji organizacija privalo raštu informuoti visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus.
Pažymėtina, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog perkantysis subjektas sprendžia, dėl kokių sąlygų derėsis, tačiau tokios sąlygos turi būti aiškiai nurodytos pirkimo dokumentuose, pavyzdžiui, galima derėtis dėl kokybės, kiekių, sutarties sąlygų, socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimų, jeigu jie nesudaro pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių reikalavimų, tačiau juos labai aiškiai įvardinant, todėl tais atvejais, kai perkantysis subjektas, pavyzdžiui, siekia derėtis dėl techninės specifikacijos reikalavimų, pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nustatyta / išskirta, kurie techninės specifikacijos reikalavimai yra minimalūs (reikalavimai, dėl kurių negali būti deramasi), o dėl kurių perkantysis subjektas gali derėtis. Vadinasi, derybų metu perkantysis subjektas pirmiausia turi siekti šių tikslų: (i) padėti tiekėjams suprasti perkančiojo subjektų poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai galėtų pakoreguoti savo pasiūlymus, pasiūlyti geresnes sąlygas ir pan.; (ii) pirkimo sąlygų reikalavimų turinio paaiškinimas tiekėjams, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo buvo neaiškūs; (iii) siekti, kad pateikti pasiūlymai būtų kiek galima
naudingesni perkančiajam subjektui, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį; (iv)
paskatinti tiekėjus pagerinti savo pasiūlymų sąlygas. Atsakovė Skelbiamų derybų Specialiųjų sąlygų 7 priedo 1.7.6 punkte nurodė, kad minimalūs reikalavimai nurodomi Specialiose sąlygose ar jų prieduose. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovę dėl pakeistų pirkimo dokumentų pakeitimo. Atsakovė 2024 m. spalio 17 d. raštu atsakė į ieškovo klausimus, t. y. atsakovė siekė padėti ieškovui suprasti poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos ieškovė galėtų pakoreguoti savo pasiūlymą. Be to, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. spalio 9 d. ir 2024 spalio 17 d. raštu detaliai informavo ieškovę apie paskelbtus pakeistus dokumentus bei įkeltus naujai sukurtus dokumentus, t. y. tinkamai įvykdė VPĮ 66 straipsnio reikalavimus.
VPT išvadoje konstatavo, jog vertinant ginčijamų Skelbiamų derybų ir Sutarties Specialiųjų sąlygų reikalavimus, matyti, kad formuluotės neturi dviprasmiškumo požymių ir nėra klaidinančios, ir nors ieškovė nurodo, jog ginčijami reikalavimai yra neaiškūs, dviprasmiški ir netikslūs, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė supranta, ko reikalauja atsakovė iš tiekėjų, todėl Tarnyba neturi pagrindo išvadai, kad Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 punkto, Skelbiamų derybų 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 punkto, Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4.1 punkto nustatytų reikalavimų turinys tiekėjams galėjo būti neaiškus, dviprasmiškas ar netikslus.
Be to, pažymėtina, jog perkančiajai organizacijai, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje B., C-298/15; VPĮ komentaras 66 str.).
Kaip jau minėta, už viešojo pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams yra atsakinga perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija geriausiai žinodama pirkimo objektą, jo pobūdį, svarbą, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdama viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, turi nurodyti tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija privalo parengti tikslias, aiškias, neklaidinančias pirkimo sąlygas bei techninę specifikaciją, kurioje detaliai aprašomas norimas įsigyti objektas, bei turi vertinti pateiktus pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, kartu perkančioji organizacija neturi pažeisti minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, ir skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nurodytą teisinė reglamentavimą, darytina išvada, jog narinėjamu atveju Pirkimo sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, tikslios, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jos riboja lygiavertėje padėtyje esančių subjektų konkurenciją ar sudaro sąlygas neracionaliam lėšų naudojimui, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus. Taigi, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Ieškinį patenkinus, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Grįsdama savo patirtas išlaidas, atsakovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 9 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, iš jų: 5 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį paregimą ir 3 500 Eur už tripliko parengimą. Taip pat nurodė, jog išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau ieškovė reikšdama reikalavimą sustabdė viešojo pirkimo procesą ir nepagrindė savo reikalavimo, t. y. ieškovė įtraukė atsakovę į procesą aiškiai neturėdama pagrįstų įrodymų, perkeldama ieškovei tenkančią įrodinėjimo naštą ir priversdama atsakovę gintis nuo aiškiai nepagrįstų reikalavimų. Atsakovė buvo priversta skirti itin daug finansinių ir laiko resursų procesiniams dokumentams parengti, išsamiai atsikirsti į daugybę ieškovės argumentų bei identifikuoti galybę ieškovės klaidų ir nepaaiškintų klausimų, todėl atsižvelgiant į ieškovės elgesį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą patvirtintus maksimalius dydžius, už procesinių dokumentų parengimą. Teismo vertinimu, byla nebuvo sudėtinga, perkančiajai organizacijai buvo žinomi visi pirkimo dokumentai, ieškovės pretenzijose reikšti reikalavimai, kurie vėliau perkelti į ieškinį. Atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės naudojo tuos pačius argumentus, kaip ir atsakymuose į pretenzijas. Advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime nuo pat bylos iškėlimo, byloje sprendžiami klausimai nereikalavo specialių žinių, bylos problematika nėra inovatyvi, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovės nurodytos teisinės pagalbos išlaidos už procesinių dokumentų paruošimas neatitinka sąžiningumo, teisingumo principų ir negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis.
Teismas sprendžia, kad pagrįstomis pripažintinos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovės už procesinių dokumentų parengimą sudaro 4 650 Eur sumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Verslo valdymo apskaitos programa“ Nr. 723372 procedūras, įpareigoti atsakovę valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją nesudaryti viešojo pirkimo Nr. 723372 sutarties, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, juridinio asmens kodas 302676496, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 4 650 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Verslo valdymo apskaitos programa“ Nr. 723372 procedūras, įpareigoti atsakovę valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją nesudaryti viešojo pirkimo Nr. 723372 sutarties, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.