- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1201-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00100-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „General Financing“
- Pareiškėjas
- P. A.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-279-753/2014 pagal pareiškėjo P. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė B. Č., antstolė J. Ž., antstolis D. J., antstolė D. M., antstolė M. L., UAB „Gelvora“, BAB „Snoras“, AB „Šiaulių bankas“, BAB „Ūkio bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lindorff Oy filialas, UAB „General financing“, AB TEO LT, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Filipopolis“, UAB Ūkio banko lizingas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. A. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi paskirti M. T.. Nurodė, kad pareiškėjas palaipsniui atsidūrė tokioje situacijoje, kai tapo vis sunkiau tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Dėl nurodytos priežasties antstoliai ėmėsi priverstinio išieškojimo P. A. atžvilgiu. Nors visomis įmanomomis priemonėmis pareiškėjas stengiasi pagerinti savo finansinę padėtį, nurodytų skolinių įsipareigojimų padengti nėra net teorinių galimybių. Jo gaunamų pajamų pakanka tik jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš 2014 m. spalio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą šiuo metu pareiškėjas gauna 33,34 Eur (115,14 Lt) darbo užmokestį iš MB „Ryto ratas“. Kadangi P. A. vadovaujama įmonė UAB „Mulčias“ veikia nuostolingai, o pareiškėjas neturi finansinių galimybių investuoti į šią įmonę, jis ketina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įmonės veiklos sustabdymo. Pareiškėjas teismo sprendimo pagrindu turi mokėti 115,84 Eur (400 Lt) išlaikymą savo sūnui E. A.. Kadangi šiuo metu pareiškėjo finansinės galimybės neleidžia jam mokėti nurodytos išlaikymo sumos, išlaikymą E. A. šiuo metu moka pareiškėjo motina B. A.. Pareiškėjas savo kreditoriais nurodė: UAB „Gelvora“ - prievolė sumokėti 10505,96 Eur (36275 Lt) skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315,10 Eur (1088 Lt) žyminį mokestį pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1503-359/2009; BAB „Snoras“ - prievolė sumokėti 1794,52 Eur (6196,13 Lt) skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,86 Eur (186 Lt) žyminį mokestį pagal 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių; AB „Šiaulių bankas“ - prievolė sumokėti 86886 EUR (300000 Lt) kreditą pagal 2006 m. spalio 16 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2006-1282-09. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2030 m. spalio 15 d.; BAB „Ūkio bankas“ - prievolė sumokėti 2374,34 Eur (8198,13 Lt) skolą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-427-753/2010; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos - prievolė sumokėti 1,45 Eur (5 Lt) pagal 2010 m. gegužės 21 d. antstolės B. Č. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0129/10/00338/1; antstolė B. Č. - prievolė sumokėti 16,71 Eur (57,71 Lt) vykdymo išlaidas; Lindorf Oy filialas - prievolė sumokėti 47,23 Eur (163,09 Lt) už įsiskolinimą UAB „CGates“; UAB „General financing“ - prievolė sumokėti 5100,38 Eur (17610,62 Lt) pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1014-840; AB TEO LT - prievolė sumokėti 319,90 Eur (1104,56 Lt) skolą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1188-548/2010; antstolis D. J. - prievolė sumokėti 124,45 Eur (429,73 Lt) vykdymo išlaidas; antstolė M. L. - prievolė sumokėti 665,83 Eur (2299 Lt) vykdymo išlaidas; VSDFV - prievolė sumokėti 444,31 Eur (1534,12 Lt) valstybinio socialinio draudimo įmokas, 13 Eur (44,91 Lt) delspinigius pagal 2013 m. lapkričio 21 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka; UAB „Mineraliniai vandenys“ - prievolė sumokėti 3475,44 Eur (12000 Lt) pagal 2013 m. gruodžio 20 d. paprastąjį vekselį. Iš viso kreditoriai įsipareigojimai sudaro 112125,48 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turi iš viso 51958,02 Eur vertės turtą: nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16630 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8453 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21715 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 134 Eur vertės, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 416 Eur vertės, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 210 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2138 Eur vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 673 Eur vertės, kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 83 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, rezervuota suma – 31940,27 Eur; kitą turtą – namų apyvokos daiktus (baldus, rūbus ir kt.) 579,24 Eur vertės; grynųjų pinigų nenumatytoms išlaidoms (laikomi namuose) – 926,78 Eur. Visi pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti antstolių ir įkeisti. Savo vardu įregistruotų transporto priemonių pareiškėjas neturi. Pareiškėjo nuomone, nėra priežasčių dėl kurių fizinio asmens bankroto byla jo atžvilgiu yra negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė P. A. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. T..
Teismas, nustatęs pareiškėjo nemokumą bei nesant duomenų dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų buvimo, sprendė, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių (nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų), neteistas, dirba, gauna labai mažą darbo užmokestį. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo mėnesio pajamos yra gaunamas darbo užmokestis 33,34 Eur bei gaunamos papildomos pajamos iš tėvų, artimųjų giminaičių, kurie šiuos metu padeda jam sumokėti būtinus komunalinius mokesčius bei prasimaitinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, jo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, kurių jis dėl esamos sunkios turtinės padėties negali įvykdyti. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas savo pajamas būtų dirbtinai mažinęs ar bandęs jas nuslėpti, kitų duomenų apie galimą pareiškėjo piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą pajamų ar piniginių lėšų srityse byloje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog pareiškėjas neturi galimybės kreditorinių įsipareigojimų įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pareiškime nebuvo nurodytos pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys ir nors teismas fizinių asmenų bankroto bylose turi būti aktyvus, tačiau šiuo atveju netyrė, nevertino ir nenustatė, kokios priežastys sukėlė pareiškėjo nemokumą. Pareiškime nurodyta, kad Lietuvoje įsivyravus ekonominei krizei, pareiškėjas susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, žymiai sumažėjo jo gaunamos pajamos, todėl vis sunkiau sekėsi tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, taip pat nepateikė aktualių duomenų, koks yra skolos likutis UAB „Gelvora“ (pradinis kreditorius „Swedbank“, AB) kreipimosi į teismą su pareiškimu dienai, įvertinus skolos išieškojimą iš laiduotojos J. A.. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas yra vienintelis UAB „Mulčias“ akcininkas, valdo 14832 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 100 Lt, minėto turto neįtraukė į pareiškėjo turto balansą. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas turi 926,78 Eur grynųjų pinigų, kurie laikomi namuose, nenumatytoms išlaidoms. Apeliantei kelia abejonių pareiškėjo sąžiningumas nurodant visas savo gaunamas pajamas, iš kokių pajamų pas pareiškėją tokia pinigų suma, kai jis darbo užmokesčio gauna 33,34 Eur per mėnesį. Nors pareiškėjas apeliantei skolos nemoka nuo 2009-07-28, tačiau namuose laiko grynuosius pinigus.
2. Pirmos instancijos teismas tik formaliai vertino pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, nes nenustatinėjo faktų, kurie patvirtintų, ar paneigtų, kad pareiškėjas yra sąžiningas. Apeliantės nuomone, bankroto bylos pareiškėjui iškėlimas iš esmės pažeistų kreditorių interesus, ir būtų naudinga tik pareiškėjui nes, kaip pats teismas nurodė, pareiškėjas dirba, gauna labai mažą darbo užmokestį (33,34 Eur), nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekiniam kreditoriui, kito turto ar pajamų, iš kurių pareiškėjas bent iš dalies galėtų atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas, jau turėdamas finansinių įsipareigojimų, sudarė su apeliante vartojimo kredito sutartį, iš paskolintų pinigų neįgijo jokio likvidaus turto. Apeliantės nuomone, pareiškėjas, turėdamas darbą, nekilnojamojo turto, valdydamas įmonę, turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas P. A. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo nurodytas jo nemokumą sukėlusias priežastis. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 1 d. buvo įsteigta UAB „Mulčias“. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įmonės vadovu buvo paskirtas pareiškėjas. Nuo 2004 m. spalio 5 d. pareiškėjas tapo vieninteliu UAB „Mulčias“ akcininku. Įmonė veiklą vykdė sėkmingai iki 2007 m. balandžio 13 d., kada UAB „Mulčias“ gamybinėse patalpose įvyko gaisras. Tik 3 įmonei priklausę įrenginiai buvo apdrausti, todėl susiklosčius tokioms nenumatytoms aplinkybėms, kurioms objektyviai pasirengti neįmanoma, įmonės veikla sustojo. Priežastys, kodėl jis, būdamas įmonės akcininku, prisiėmė didelės vertės skolinius įsipareigojimus, yra akivaizdžios - pareiškėjas visomis įmanomomis priemonėmis bandė atgaivinti įmonės veiklą ir sumažinti įmonės gaisro metu patirtus nuostolius. Tačiau Lietuvoje įsivyravus ekonominei krizei, situacija dar labiau pablogėjo. Pareiškėjas susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, žymiai sumažėjo jo gaunamos pajamos, todėl vis sunkiau sekėsi tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Be to, pareiškėjo vadovaujama įmonė UAB „Mulčias“ veikia nuostolingai, o pareiškėjas neturi net teorinių finansinių galimybių investuoti į šią įmonę, įmonė praktiškai veiklos nebevykdo.
2. Apeliantė atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo nesąžiningumo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, vadovavosi tik prielaidomis, spėjimais, todėl, vadovaujantis sąžiningumo prezumpcija, laikytina, jog pareiškėjas yra sąžiningas, ką ir konstatavo teismas, priimdamas nutartį iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Be to apeliantė, nurodydama, jog pareiškėjui negaunant pakankamai pajamų, jam negali būti keliama bankroto byla, kadangi tokiu atveju nebūtų įgyvendintas FABĮ tikslas, plečiamai aiškino FABĮ nuostatas, kadangi tik įvertinus bankrutuojančio asmens pateiktą planą, galima daryti išvadą, kad nebus įmanoma atkurti pareiškėjo mokumo ir atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi, fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.
Byloje pateiktais rašytinais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 115864,21 Eur (t.1, b. l. 112-113, t. 2, b. l. 54, 61), jų mokėjimo terminai suėję, išskyrus AB Šiaulių bankas kreditorinis įsipareigojimas (81597,64 Eur) būsto įsigijimui, taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ji viršija 25 MMA. Pareiškėjas neturi transporto priemonių, jam priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuris areštuotas antstolių ir yra įkeistas kreditoriams. „Swedbank“, AB sąskaitoje esančios 31940,27 Eur lėšos rezervuotos, grynieji pinigai – 926,78 Eur, nenumatytoms išlaidoms, laikomi namuose. Byloje esančios pažymos apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir būtinas išlaidas pragyvenimui patvirtina tai, kad pareiškėjas per mėnesį gauna 33,34 Eur darbo užmokestį, tokia pati lėšų suma pareiškėjui reikalinga būtiniesiems poreikiams tenkinti, be to, pareiškėjas teismo sprendimo pagrindu turi mokėti 115,84 Eur išlaikymą savo sūnui. Taigi, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas yra nemokus ir dėl esamos sunkios turtinės padėties jis nėra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo nemokumą, atmestini kaip nepagrįsti.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog teismas neįvertino, kad pareiškėjas neįtraukė UAB „Mulčias“ akcijų į viso turimo turto balansą. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad teismų praktikoje formuojamas vertinimas, kad sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Taigi įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareigos įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto, išskyrus tą, apie kurį pateikė duomenis, neturi ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų. Be to, bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Tačiau, kaip nurodyta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas tiek bankroto bylos iškėlimo stadijoje, tiek jau iškėlus bankroto bylą.
Nesutikimą su pirmos instancijos teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui apeliantė grindžia ir tuo argumentu, kad pirmos instancijos teismas neįvertino pareiškėjo sąžiningumo.
Kaip jau buvo minėta, FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjos sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, jog fizinio asmens sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų ribose ir teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai konstatuoti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Be to, akcentuotina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sudarytų sandorių, kurie atitiktų bent vieną CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, apeliantė įrodymų apie tokių sandorių sudarymą taip pat nepateikė.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitinka toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi, net asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y., kad sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, turėtų būti aiškinama. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas sudarė kokius nors nesąžiningus sandorius ar atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti pareiškėjai bankroto bylą nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų laikytina pagrįsta ir teisėta.
Apeliantei taip pat kelia abejonių pareiškėjo sąžiningumas nurodant visas savo gaunamas pajamas, iš kurių būtų galėjęs dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėtina, kad teismas negali vadovautis prielaidomis, o byloje nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, t. y. atitinkamų valstybės institucijų konstatavimo apie pareiškėjo lėšų slėpimą ar vengimą mokėti mokesčius, šie apeliantės argumentai atmestini. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas dirba įmonėje vadovu, taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumo ir sąžiningumo padarė įvertinęs būtinas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant tuos klausimus, ir daro išvadą, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais,
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.