Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2024, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. Š. skundu, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju V. Š. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Nuteistasis V. Š., kuriam paskirta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) atliko 2022 m. gegužės 4 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte (atlikęs pusę bausmės). Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (ankstesnio vertinimo metu buvo aukšta), taigi nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Be to, Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka ir kitos alternatyvios materialiosios sąlygos bei skundžiamame nutarime nurodė, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo. Skunde nesutinkama su nutarime padaryta išvada, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

2023 m. birželio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1856 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) užfiksuota, kad nuteistajam V. Š. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai - didelis teistumų skaičius (8), teistas už įsibrovimą, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, nusikaltimai sunkėjantys, dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistjama būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pažeidimas; dinaminiai – išsilavinimo stoka, darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos į darbinę veiklą, finansinio stabilumo trūkumas, lėšų įgijimo ir paskirstymo kompetencijos stoka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, situacijų skatinančių nusikalstamumą pasirinkimas, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos apribojimų ir priežiūros atžvilgiu, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius; apsauginiai – galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, galimybė dirbti laisvėje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad Komisija vertinusi tik jo ankstesnius teistumus, nuobaudas bei kitas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes nepagrįstai netaikė jam lygtinio paleidimo, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad V. Š. teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, nusikaltimai sunkėjantys, buvo paleistas lygtinai, tačiau nevykdė nustatytų įpareigojimų ir buvo sugrąžintas į pataisos namus atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Buvo pasislėpęs ir ieškomas pagal Europos arešto orderį. Nuteistajam ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė ir jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atitinka minėtus statinius pakartotinės nusikalstamos rizikos veiksnius, kurių nuteistasis negali keisti ar sumažinti. Visgi teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo negali šių duomenų nevertinti ir juos ignoruoti, nes jie charakterizuoja V. Š. ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Skunde teigiama, kad Komisija nepagrįstai vertino galiojančių nuobaudų faktą kaip vieną iš lygtinio paleidimo vertinimo kriterijų. Grindžiama, kad nuobaudos skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o turi būti vertinamas kaip taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatas. Nagrinėjamu atveju iš teisme gautos nuteistojo V. Š. asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 6 kartus baustas. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose V. Š. buvo baustas drausmine tvarka: 2018m. spalio 3 d. už tai, kad lankėsi kito biuro patalpose be leidimo; 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. liepos 4 d. baustas už tai, kad nevykdė nurodymo sutvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal direktoriaus nustatytą grafiką; 2019 m. liepos 25 d. už tai, kad apie 10-15 min., sąmoningai, bendru susitarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameroje esančias duris ir kitą inventorių. 2021 m. liepos 26 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nagrinėtas teikimas dėl V. Š. nubaudimo, nes buvo suplėšytas jo antklodės užvalkalas, tačiau buvo priimtas sprendimas jam nuobaudos neskirti (a. b. l. 1 t. 1 d. 141). Tuo tarpu, nuteistasis buvo skatintas tik 1 kartą – 2021 m. birželio 9 d. už nepriekaištingą elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis šešis kartus baustas drausmine tvarka, išskirtinai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Perkeltas tęsti bausmės atlikimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d.), režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Visa tai rodo, kad V. Š. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pozityvus, tačiau leidžia daryti išvadą, kad V. Š. elgesys ir požiūris į paskirtą bausmę ir jos tinkamą atlikimą pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme. Nuteistasis pradėjo taisytis paskutiniuoju laikotarpiu, kai nepadarė naujų nusižengimų, tačiau pažymėtina, kad pakankamai ilgai nebuvo ir skatinamas. Matyti, kad nuteistasis ne visuomet sugebėjo paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, todėl ir šiuo metu nuteistojo praeities elgesys neleidžia konstatuoti, kad išėjęs į laisvę, savo tikslų jis sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistojo skunde akcentuojama, kad vadovaujantis Komisija priimdama nutarimą nepaisė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R (03) 22 dėl lygtinio paleidimo (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“), lygtinis paleidimas negali būti išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Sutiktina, su šiuo skundo argumentu, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.

Vertinant V. Š. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų (išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo įvairias problemines sritis (dinaminius veiksnius), kurie gali būti koreguojami.

Skunde nuteistasis įvardijo teigiamus elgesio pokyčius, dalyvavimą elgesį keičiančiose programose, norą realizuotis darbinėje veikloje, finansinių problemų išsprendimą, pakartotino elgesio rizikos mažėjimą, kritinį praeities vertinimą, nusikalstamos veikos kaltės pripažinimą ir būtent šie kriterijai, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad yra pagrindas jam leisti taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Pažymėtina, kad Komisija nutarime taip pat akcentavo V. Š. teigiamus pokyčius. Nurodė, kad nuteistasis V. Š. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, planuoja įgyti profesinę kvalifikaciją, nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. dalyvavo individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“, 2021 m. spalio 11 d. Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie iškylančias problemas piktnaudžiaujantiems alkoholiu, 2023 m. kovo mėnesį kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, V. Š. įvardijo rekomendaciją dirbti su agresyvaus elgesio raiška, tačiau nuteistasis teigė nepatiriantis tokių problemų, dėl ko nuspręsta pradėti nusikalstamo elgesio analizę, 2023 m. balandžio mėnesį baigė dalyvavimą psichologinėse konsultacijose nusikalstamo elgesio analizei, buvo pasiūlyta dalyvauti dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“ – nuteistasis sutiko dalyvauti, nuo 2023 m. sausio mėnesio lankosi savaitiniuose AN savipagalbos grupės užsiėsimuose, 2022 m. lapkričio 15 d. atliko gerbūvio darbą. Komisija konstatavo, kad aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog V. Š. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau pažanga dar nėra pakankamai akivaizdi. Teismas sutinka su Komisijos išvada.

Kartu aptariant nuteistojo V. Š. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Juo labiau, nuteistojo skunde akcentuojamas teigiamas elgesys pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo stabilia, teigiama dinamika. Priešingai, V. Š. pastangų požymiai keisti jam įprastą gyvenimo ir mąstymo būdą yra stebimi tik paskutiniuoju laikotarpiu, kai atsirado galimybė jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Teismas teigiamai ir palankiai vertina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, palaikomų glaudžių ryšių su šeima (mama, seserimis, broliais), turimos gyvenamosios vietos ir galimos darbovietės. Šios svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai laikytini galinčiais padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Nors V. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pastangos keistis nėra pakankamai nuoseklios ir intensyvios. Kaip minėta, V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro daug kriterijų, kurie gali būti koreguojami. Antai nuteistasis neturi įgijęs jokios profesinės kvalifikacijos ir/ar nuoseklios darbinės patirties, neturi įgijęs vidurinio išsilavinimo, bausmės atlikimo metu mokėsi, tačiau (duomenys neskelbtini) klasės baigiamųjų egzaminų nelaikė, didžiąją dalį bausmės atlikimo požiūris į darbinę veiklą buvo neigiamas, nuteistais laisvės atėmimo įstaigoje niekada nedirbo, jokių pajamų negauna. Turėtus skolinius įsipareigojimus už jį dengė jo sesuo, kurią nepagrįstai slėgė nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos finansinė našta. Šiuo metu nuteistasis neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo ar skolų antstoliams, viską sumokėjo jo sesuo.

Teismas, įvertinęs komisijos nutarimo turinį, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, iš kurios matyti, kad nepaisant to, jog nuteistasis vykdo Komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau visgi iki šiol išlieka probleminės sritys, kurios reikalauja tolesnių nuteistojo pastangų, kartu taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Darytina išvada, kad nuteistasis V. Š. dalinai geba atpažinti problemas, susijusias su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau pabrėžtina, jog nuteistojo elgesys šiuo metu gali būti dar labiau koreguojamas ir jis privalo dėti reikšmingas ir nuoseklias pastangas keistis teigiama linkme bei įrodyti savo nusiteikimą visiškai pasitaisyti. Šios pastangos gali būti parodytos pastarojo savęs realizavimu oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų darbinėje veikloje, savanorišku elgesiu, papildomų gerbūvio darbų atlikimu.

Įvertinus viską, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, jog teigiami nuteistojo pataisos procesai tebevyksta ir dar nėra visiškai įgyvendinti, todėl nėra pakankami, jog būtų skirtas lygtinis paleidimas. Siekiant pozityvaus resocializacijos proceso dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo įstaigoje įtvirtintų teigiamų elgesio modelių, kurie padėtų V. Š. adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, taikymas. Nuteistasis bausmės atlikimo vietoje privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo metu nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl V. Š. pagrįstai atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Š. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2024, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.