Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lagmanas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lagmanas“ ir K. U. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto, nevykdant taikos sutarties, išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu (Nr. DOK-163921) pateikė šiuos įrodymus: asmens su negalia pažymėjimo kopiją, dukters gimimo liudijimo kopiją, 2025 m. lapkričio 3 d. bankinio mokėjimo kopiją. Taip pat apeliantė su analogiškais atskiraisiais skundais (Nr. DOK-162005 ir Nr. DOK-162212) pateikė šiuos įrodymus: elektroninio laiško kopijas, asmens su negalia pažymėjimo kopijas, dukters gimimo liudijimo kopijas, bankinio mokėjimo kopijas.

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad ne visi teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla ir turi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, todėl į bylą priima tik apeliantės pateiktų elektroninių laiškų kopijas bei bankinių mokėjimų kopijas.

Dėl ginčo esmės

15. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

16. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad šalys, siekdamos išspręsti kilusį ginčą dėl žalos, 2025 m. gegužės 26 d. sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtino. Be kitų taikos sutarties sąlygų, šalys taip pat susitarė dėl mokėjimo grafiko, pagal kurį skolininkė kreditorei 40 890,95 Eur sumą įsipareigojo sumokėti iki 2027 m. kovo 31 d. imtinai, pirmą 4 000 Eur įmoką sumokant iki 2025 m. birželio 5 d., o vėlesnes įmokas mokės tokia tvarka ir terminais – laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. mokės kreditorei kiekvieną kalendorinį mėnesį po 200 Eur sumą (pirmas mokėjimas turi būti atliktas iki 2025 m. birželio 30 d., o paskutinis – 2025 m. gruodžio 31 d.; taikos sutarties 3.2. papunktis); laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. – po 350 Eur sumą (pirmas mokėjimas turi būti atliktas iki 2026 m. sausio 31 d., o paskutinis – 2026 m. gruodžio 31 d.; taikos sutarties 3.3. papunktis); skolininkė 31 290,95 Eur sumą sumokės iki 2027 m. kovo 31 d. imtinai (taikos sutarties 3.4. papunktis). Pareiškėja nurodė ir jos pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkė pagal taikos sutartį yra sumokėjusi tik 4 000 Eur, o vėlesnių įmokų grafike nustatytais terminais daugiau neatliko.

17. Apeliantė atskirajame skunde pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad ji laiku nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, tačiau to nepadarė dėl turimos regos negalios. Anot apeliantės, ji suklydo dėl mėnesinių įmokų mokėjimo. Taip pat dėl regos negalios skolininkė savarankiškai negali naudotis EPP ir objektyviai negalėjo prisijungti prie šio portalo, nesant kitų šaltinių informacijos apie netinkamą taikos sutarties vykdymą. Skolininkė padarytą klaidą dėl periodinių mokėjimų suvokė tik 2025 m. spalio 24 d. elektroniniu paštu gavusi skundžiamą nutartį. Apeliantė supratusi apie padarytą klaidą dėl taikos sutarties vykdymo, 2025 m. spalio 30 d. pervedė pareiškėjai 2 000 Eur, o 2025 m. lapkričio 3 d. – 1 000 Eur už pradelstą laikotarpį. Anot apeliantės, šios aplinkybės patvirtina, kad ji yra pasirengusi vykdyti bei vykdys taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta apeliantės argumentacija neturi pagrindo sutikti.

18. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, aiškiai išreiškė valią dėl atlygintinos žalos (skolos) dydžio ir jos mokėjimo terminų, nustatydamos abiem šalims priimtiną mokėjimo tvarką. Nenustatyta, kad taikos sutartyje šalys būtų sutariusios dėl kokių nors išlygų, kaip pavyzdžiui dėl skolininkės sveikatos būklės, finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių, kurioms esant apeliantė galėtų atlikti įmokas kitu, nei sutartyje nurodytu, terminu.

19. Apeliantės veiksmai – taikos sutarties sąlygų nevykdymas sutartyje nustatytais terminais – neatitinka bendrųjų sąžiningumo principų, nes, sudarydama taikos sutartį, apeliantė patvirtino, jog sutinka ir įsipareigoja vykdyti joje nustatytą žalos (skolos) mokėjimo terminą, nepaisant gyvenimiškų situacijų (turimos regos negalios, finansinių sunkumų). Apeliantės argumentas, kad ji dėl regos negalios suklydo dėl įmokų mokėjimo, nepateisina jos pareigos taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti tokia tvarka ir terminais, kokia šalys susitarė. Pagal taikos sutarties 3.2. papunktį, apeliantė antrąją įmoką turėjo atlikti iki 2025 m. birželio 30 d. Nuo to laiko iki 2025 m. spalio 6 d. (pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos) praėjo daugiau nei 90 dienų, tačiau apeliantė per šį laikotarpį daugiau įmokų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši nustatyta aplinkybė negali būti laikoma paprasčiausiu apeliantės suklydimu, kadangi įmokas vėluojama atlikti ne kelias, o daugiau nei 90 dienų, t. y. per tiek laiko skolininkė turėjo pastebėti ir suprasti, kad praleido įmokų mokėjimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas neigiamai vertina ir apeliantės nurodytą argumentą, kad ji dėl regos negalios savarankiškai negali naudotis EPP ir objektyviai negalėjo prisijungti prie šio portalo nesant kitų šaltinių informacijos apie netinkamą taikos sutarties vykdymą. Priešingai apeliantės teiginiams, iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantei buvo išsiųstas ne tik per EPP, bet ir jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad būtent iš šio elektroninio pašto adreso apeliantė teismui siuntė atskirąjį skundą. Vadinasi, šiuo elektroninio pašto adresu apeliantė naudojasi, todėl turėjo gauti ir pranešimą apie EPP sistemoje gautus teismo procesinius dokumentus. Kita vertus, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad apeliantė iš tiesų negali savarankiškai naudotis EPP sistema, tačiau esant pripažintam faktui, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųstas ne tik per EPP, bet ir apeliantės naudojamu elektroninio pašto adresu, darytina išvada, jog apeliantė buvo tinkamai informuota apie teisme gautą pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto, skolininkei nevykdant taikos sutarties, išdavimo.

21. Vadovaujantis šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu skolininkė daugiau kaip 10 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti bet kurią iš 3.1.–3.4. papunkčiuose numatytų įmokų, kreditorė įgyja teisę reikalauti iš karto sumokėti visą likusią sumą, 5 procentų baudą visos likusios nesumokėtos sumos (žalos) pagal šią taikos sutartį, taip pat įgyja teisę papildomai reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Nagrinėjamu atveju apeliantė įmokas vėlavo atlikti daugiau nei 90 dienų (laikotarpis nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. spalio 6 d.), todėl pažeidė šalių susitarimą dėl tarpinių skolos dalių sumokėjimo termino. Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, jog supratusi apie padarytą klaidą dėl taikos sutarties vykdymo ji 2025 m. spalio 30 d. ir 2025 m. lapkričio 3 d. pervedė pareiškėjai iš viso 3 000 Eur, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepaneigia apeliantės padarytų taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimų. Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos, apibrėžiančios atitinkamas įmokų sumas bei jų mokėjimo terminą, yra konkrečios bei aiškios, jos nesiejamos su jokiomis papildomomis aplinkybėmis. Apeliantė su šiomis sąlygomis sutiko, kadangi su pareiškėja pasirašė taikos sutartį.

22. Apibendrinant darytina išvada, kad apeliantė netinkamai vykdė šalių taikos sutartyje nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, prašymo pateikimo metu buvo pažeidusi šalių susitarimą dėl tarpinių žalos (skolos) dalių sumokėjimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

23. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, kai nevykdoma taikos sutartis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo priteisti iš apeliantės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė įrodymus – 2025 m. lapkričio 19 d. sąskaitos Nr. 29/2025 už teisines paslaugas ir 2025 m. lapkričio 20 d. bankinio pervedimo kopijas, patvirtinančius, kad buvo patirta pareiškėjos prašoma priteisti suma.

26. Apeliacinės instancijos, įvertinęs aplinkybę, kad atskirasis skundas buvo atmestas, todėl pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti ir priteisti iš apeliantės pareiškėjos naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį.

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Lagmanas“, juridinio asmens kodas 304588582, iš suinteresuoto asmens K. U., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.