Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., gimusios skundą dėl 2025 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3749-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3749-2025 (toliau ir – Nutarimas) R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. kovo 21 d. 20.02 val. Baltijos pr. 51A, Klaipėdoje, vairavo automobilį R. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,76 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. K. už padarytą nusižengimą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose Kretingoje 2025 m. balandžio 23 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas R. K. skundas dėl Nutarimo. Pareiškėja prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Nusižengimą padarė nepiktybiškai, aplinkybės buvo atsitiktinės. Jokios žalos turtui ar kitiems asmenims nepadarė, kitų KET reikalavimų nepažeidė. Pažeidimo dieną dalyvavo simboliniame kultūriniame renginyje pavasario lygiadienio proga, kurį organizavo etnokultūra besidomintys bičiuliai. Buvo sutarę po darbų susirinkti atvirose gamtos vietovėse skirtinguose Lietuvos regionuose, video ryšiu susijungti į bendrą renginį ir kartu padainuoti kelias folklorines dainas. Dėl netikėtų techninių kliūčių renginys užsitęsė. Buvo neseniai pasveikusi po tracheito, todėl norėdama išvengti atkryčio, išgėrė nedidelį kiekį (apie 50 g.) brendžio. Netrukus po to išvyko namo, visiškai neįvertinusi, kad alkoholio kiekis gali viršyti leistiną normą.

Pareiškėja pažymėjo, kad atsižvelgdama į padaryto nusižengimo rimtumą baigė papildomus vairuotojų kursus, įskaitant mokymus apie alkoholio ir narkotikų daromą žalą, taip pat sumokėjo paskirtą baudą. Neturi teistumo, vairavimo stažas siekia beveik 30 m. (nuo 1996 m.), yra atsakinga vairuotoja, anksčiau esminių KET pažeidimų nepadarė. Dirba pardavimo projektų vadove UAB „K. D.“, kur vairavimas yra neatsiejama jos darbo funkcijų dalis – dažnai lankosi pas partnerius ir užsakovų objektuose. Taip pat yra vienintelė šeimoje galinti vairuoti. Viena augina du nepilnamečius vaikus (15 m. ir 17 m. amžiaus), turi gana didelį šunį. Automobilio neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Išlaikymas vaikams iš jų tėvo išieškomas per antstolį ir per mėnesį nesiekia nei 200 Eur. Dėl to antialkoholinio variklio užrakto įsigijimas ir įrengimas sukeltų papildomų sunkumų šeimos biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo pakeisti jos atžvilgiu priimtą nutarimą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šį draudimą sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu R. K. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad dirba UAB „K. D.“. Įmonė užsiima medinių langų gamyba ir pardavimu. Darbo reikalais jai tenka važiuoti pas klientus. Šiuo metu pas klientus, esančius mieste, nuvažiuoja autobusu ar su kolegomis, o kai reikia važiuoti į užmiestį – prašo, kad pavežtų kolegos. Šeimoje automobilį vairuoja tik ji. Artėja vasara. Pagal finansines galimybes su vaikais gali keliauti tik po Lietuvą. Neturėdama teisės vairuoti, to padaryti negalės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu R. K. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., už tai, kad ji 2025 m. kovo 21 d. 20.02 val. Baltijos pr. 51A, Klaipėdoje, vairavo automobilį R. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,76 prom. neblaivumas.

Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustosios R. K. paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, nėra. R. K. iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę. Paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjusi. Prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. K. prašo atsižvelgti, kad prisipažino padariusi pažeidimą, kaltės neginčijo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo tam, kad neatkristų po ligos. Automobilį vairavo, neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Teisė vairuoti reikalinga darbe bei šeimos poreikiams užtikrinti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

R. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Ji teigia, kad pažeidimą padarė iš esmės dėl neatsargumo, žalos ar kitų KET pažeidimų nepadarė. Šie pažeidėjos skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjos kaltės, o R. K. veiksmai pavartojus alkoholio sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo (bent jau jokių išskirtinių aplinkybių pareiškėja nenurodė), rodo ne tik jos didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti po alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pavartojusi alkoholio R. K. prieš sėsdama už vairo privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai. R. K. pasirinko savo elgesio variantą rizikuoti ir privalo už tai atsakyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

R. K. 0,76 prom. neblaivumas nustatytas 2025 m. kovo 21 d. 20.02 val., t. y. jos girtumas beveik 2 kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam. Skunde pareiškėja nurodė, kad buvo vartojusi labai nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų – apie 50 g. brendžio. Įvertinus nustatyto neblaivumo laipsnį, ši aplinkybė vertintina kritiškai. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. K. ją sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 30 min. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. K. turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jos organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui ji buvo abejinga ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas tik patvirtina, kad ji veikė tyčia. Teismas vadovaujasi formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia teiginiai, jog asmuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus. Iš R. K. paaiškinimų matyti, kad ji žinojo ir suvokė vairuojanti automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jos nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jos abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. R. K. neblaivumas buvo nustatytas pagal mažiausios alkoholio koncentracijos rodiklį, t. y. pagal antrąjį matavimą alkotesteriu – 0,76 prom., nors pagal pirmąjį matavimą buvo nustatytas 0,97 prom. (įvertinus paklaidą) neblaivumas. Akivaizdu, jog R. K. neblaivumas nebuvo jau toks nežymus, kad būtų pagrindas jos veiką laikyti mažareikšme ir/ar nepavojinga.

Vertinant R. K. asmenybę matyti, kad ji per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus yra bausta 11 kartų, iš kurių daugiausia už nustatyto greičio viršijimą. R. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskirtas baudas yra sumokėjusi. Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, kad anksčiau esminių KET pažeidimų nėra padariusi. Minėtos aplinkybės rodo, kad R. K. padarytų administracinių nusižengimų nevertina kritiškai ir iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja dirba, darbdavys ją charakterizuoja teigiamai.

Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui, tam, kad nuvykti į darbo vietą ir važinėtis į darbo objektus, kaip ir asmeninių poreikių tenkinimui, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio ir/ar kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo R. K. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl to ji negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, juolab, kad R. K. teismo posėdžio metu pati paaiškino, jog ji į darbą ar pas klientus šiuo metu nuvažiuoja autobusu ar paveža kolegos. Be to, pareiškėja gyvena pačiame Klaipėdos mieste, kur yra gerai išvystytas viešasis transportas, taip pat yra galimybė pasinaudoti privačių pavežėjų paslaugomis.

Pareiškėja teigdama, kad įsirengti antialkoholinio variklio užraktą automobilyje, jai būtų didelė finansinė našta – jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Nepateikus duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, gaunamą darbo užmokestį, išlaikomus asmenis ir pan., teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra itin sunki ir ji realiai neturi finansinių galimybių minėtą prietaisą įsirengti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja paskirtą 800 Eur baudą jau yra sumokėjusi, t. y. neteikė prašymo leistį baudą sumokėti dalimis ar pan. Taip pat matyti, kad pareiškėja UAB „Pajūrio vairavimo mokykla“ išklausė papildomus vairuotojų mokymų kursus, kurie taip pat kainuoja.

Kaip minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės apie darbą ar šeimos poreikių tenkinimą, egzistavo ir R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. R. K. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai ją charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, kuri ir taip paskirta pati švelniausia kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl R. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3749-2025 (ROIK: 25268368799) nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.