Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei (380 Eur) ir nepilnamečiams vaikams (po 400 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo ieškovei ir nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, neturtinės žalos atlyginimą, neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią, padalinti santuokoje įgytą turtą, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovei J. V. po 380 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovė viena augina du mažamečius vaikus, iki 2019 m. vasario 28 d. yra vaiko auginimo atostogose, šiuo metu negauna jokių išmokų. Be to, ji neturi turto, pajamų, santaupų ar kitokio pobūdžio lėšų, kad galėtų patenkinti minimalius savo poreikius. Ieškovė su atsakovu buvo sutarusi, kad ji vaikus augins iki jie pradės lankyti mokyklą, ir kad darželio jie nelankys. Atsakovas buvo pažadėjęs šeimą išlaikyti finansiškai. Auklės samdymui nepakaktų ieškovės (slaugytojos) gaunamo atlyginimo. Ieškovė nesutinka, kad mažamečiai vaikai lankytų darželį ar visą dieną būtų prižiūrimi kito žmogaus, kadangi ji geriau nei svetimi žmonės gali pasirūpinti vaikais, užtikrinti jiems pilnavertę mitybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo J. V. laikiną išlaikymą sutuoktinei J. V. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovė nedirba, augina du mažamečius vaikus, trečius metus yra vaiko priežiūros atostogose, nuo 2018 m. vasario 28 d. jai nėra mokama vaiko priežiūros išmoka, padarė išvadą, jog ieškovei J. V. turi būti priteistas laikinas išlaikymas iš sutuoktinio. Sodros duomenimis nustatęs, kad atsakovas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 23 d. negavo jokių pajamų, nuo 2018 m. sausio 24 iki 2018 m. kovo 8 d. gavo 2 633,91 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių), t. y. vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį yra 219,49 Eur (neatskaičius mokesčių), tai, kad 2017 m. vasario 15 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. V. ir B. A. V. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į šiuo metu atsakovo gaunamų pajamų dydį, teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas 300 Eur išlaikymą ieškovei. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis, galimybė teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą sutuoktinei, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir ieškovės J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas ir turi būti priteisiamas išlaikymas. Būtina nustatyti, ar prašantis išlaikymo sutuoktinis turi turto, iš kurio gali save išlaikyti ir ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Teismas ignoravo bylos duomenis, patvirtinančius, kad ieškovė negauna pajamų tik dėl jos pačios subjektyvaus pasirinkimo, o ne dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Ieškovės darbo sutartis nenutraukta ir šiuo metu nėra kliūčių ieškovei grįžti į darbą, kur ji dirbo. Mažamečiai vaikai yra sveiki, neturi jokių specialių poreikių, jiems nėra nustatyta nuolatinė priežiūra; jie yra tokio amžiaus, nuo kurio gali lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas. Ieškovė pati kategoriškai nesutinka, kad vaikai lankytų vaikų lopšelį/darželį. Teisinis reglamentavimas užtikrina asmens galimybę dirbti ir kartu gauti vaiko priežiūros išmokas, numato asmens galimybę dirbti nepilną darbo dieną iki vaikui sukaks treji metai, todėl daro išvadą, kad ieškovė turi galimybes gauti pajamų. Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams nesaugu, kad vaikais gali pasirūpinti tik pati ieškovė, o dėl su vaikų kasdiene priežiūra susijusių rūpesčių, dėl darbo pobūdžio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo laiko ji negalinti grįžti į darbą. Be to, atsakovas siekė prisidėti prie vaikų priežiūros ir auklėjimo, tačiau, to įgyvendinti negali dėl pačios ieškovės siekio atsakovą visiškai atskirti nuo vaikų. Apelianto teigimu, ieškovė meluoja, jog jos darbo pobūdis, darbo režimas neva nėra suderinamas su vaikų priežiūra. Ieškovės darbovietėje darbo grafikas gali būti priderintas ir prie vaikų užimtumo ir jų ikimokyklinio ugdymo įstaigos taip, kad ji spėtų tiek pristatyti, tiek ir pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos iki prasidedant jos darbui ir jam pasibaigus. Pažymėjo, kad ieškovės darbovietėje gali būti pakoreguota darbo sutartis dėl jos darbo krūvio ir darbo laiko, kaip tai buvo padaryta prieš gimdymo atostogas. Ieškovė klaidingai teigia, jog buvo bendras sprendimas/sutarimas vaikų neleisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, o ieškovės noras vaikus asmeniškai ugdyti ir prižiūrėti iki jie sukaks mokyklinio amžiaus neatitinka tėvų realios finansinės padėties ir galimybių, vaikų poreikio augti, vystytis bent dalį laiko praleisti bendraamžių aplinkoje. Pasak apelianto, ieškovės turimos/gaunamos pajamos (kurias ji neabejotinai gautų įgyvendinusi savo teisę ir objektyvią galimybę grįžti į darbą) yra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalius savo poreikius, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas nepagrįstą skundžiamą nutartį. Ieškovė neįrodė aplinkybių, jog jos pajamos neužtikrina minimalių poreikių, todėl reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo turėjo būti atmestas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji su vaikais gyvena; kitų nepilnamečių išlaikytinių ji neturi. Be to, iš ieškovės aiškinimų bei pateiktų kvitų matyti, kad kas mėnesį ieškovė neva išleidžia apie 1 000 Eur įvairioms reikmėms, kas, pasak apelianto, rodo, jog ieškovė gauna/turi pakankamai lėšų, kad galėtų save išlaikyti. Teismas neišsiaiškino atsakovo realios galimybės teikti išlaikymą ieškovei, rėmėsi neaktualia, pasenusia informacija; atsakovo neinformavo apie ieškovės prašymą, nepasiūlė pateikti savo poziciją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Pasak apelianto, jis ilgą laiką negalėjo įsidarbinti, gauti pajamų, buvo patyręs sudėtingą traumą, dėl ko ilgą laiką negalėjo dirbti jokio darbo. Dėl lėšų stokos buvo priverstas nuolatos skolintis pinigų; likvidaus turto bei santaupų neturi, patiria vis daugiau išlaidų. 2018 m. sausio 23 d. įsidarbino UAB Ergolain projektai, buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. Skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantas jau buvau atleistas iš pareigų. Be to, skundžiamoje nutartyje minimą dviejų mėnesių laikotarpį įplaukos iš UAB Ergolain projektai į atsakovo banko sąskaitą sudarė tik 764 Eur. Pažymi, kad atsakovui, kuriam 46 metai, sėkmingo (gerai apmokamo) įsidarbinimo galimybės ženkliai sumažėjusios. Ieškovė yra jaunesnė, išsilavinusi, turinti darbinės patirties moteris, todėl taip pat turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas. Teismas yra priteisęs laikiną vaikų išlaikymą (po 150 Eur per mėnesį); be to, ankstesniu teismo sprendimu atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą savo sūnui iš ankstesnės santuokos J. V. (po 175 Eur) (dėl sunkios finansinės padėties nuo 2016 metų pradžios vaiko išlaikymo neteikia), tačiau teismas dėl šių faktų nieko nepasisakė. Ieškovės reikalavimas teikti išlaikymą jai yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas dėl atsakovo sunkios finansinės padėties.

Ieškovė J. V. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad ieškovė viena užtikrina vaikų poreikius, negalėdama skirti jokio laiko savo asmeniniam gyvenimui ar pajamoms, iš kurių ji galėtų išlaikyti save; šiuo metu ieškovė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose (iki 2019 m. vasario 28 d.) ir negauna jokių išmokų.Ieškovė iš savo mamos R. Š. nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. vasario 18 d. pasiskolino 5 230 Eur vaikų bei savo išlaikymui. Ieškovės kreditinės sąskaitos įsiskolinimas – 2 026, 93 Eur. Po to, kai atsakovas sužalojo mažametį sūnų ir jam paskirta kardomoji priemonė, jis nustojo teikti finansinį išlaikymą šeimai bei vaikams. Ieškovė yra anestezijos slaugytoja; jos darbo laikas (pagal darbo sutartį prasideda nuo 7 val. ir baigiasi po 18 val., priklausomai nuo darbo dienų skaičiaus) nėra suderinamas su vaikų darželio darbo laiku; be to, ieškovės darbo užmokesčio pakaktų tik vaikus prižiūrinčios auklės darbui apmokėti. Gyvendamos santuokoje šalys buvo sutarusios, kad vaikus ieškovė augins namuose ir jie nelankys vaikų darželio; atsakovas žadėjo išlaikyti šeimą. Teigia nesutinkanti, kad vaikai lankytų vaikų darželį ar visą dieną būtų prižiūrimi svetimo žmogaus; ieškovė didelį dėmesį skiria vaikų pilnavertei, sveikai mitybai, imuniteto stiprinimui; ugdo mažamečių vaikų higienos įgūdžius.Pažymi, kad po to, kai antstolė iš atsakovo sąskaitos nurašė dalį išlaikymo įsiskolinimo, jis savo noru išėjo iš darbo. Atsakovas teigdamas, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, nutyli, jog ieškovė kas mėnesį moka bankui kreditą ir palūkanas. Nurodęs, kad ieškovė neturi jokių kitų nepilnamečių išlaikytinių, atsakovas neatskleidė, kad bendrais vaikais ieškovė beveik dvejus metus rūpinasi visiškai viena; iki 2018 m. balandžio 15 d. yra susidaręs atsakovo 2 476 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Be to, atsakovas gyvendamas santuokoje su ieškove dar vykdė įsipareigojimus ir prievoles, kurias buvo įgijęs gyvendamas santuokoje su buvusia antrąja žmona. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo vyriausiasis sūnus J. J. greitai (duomenys neskelbtini) sulauks pilnametystės, todėl atsakovui nebereikės teikti išlaikymo. Atsakovas melagingai teigia, kad jokio likvidaus turto neturi; pasak ieškovės, atsakovas kolekcionavo auksines monetas. Be to, atsakovas 2014 m. balandžio 29 d. Mainų sutartimi įgijo dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Padekaniškių vs., kuriuo galėjo disponuoti ar iki pat ieškovės kreipimosi į teismą gautomis lėšomis išlaikyti mažamečius vaikus bei šeimą, tačiau to nepadarė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis dėl lėšų stokos buvo priverstas nuolat skolintis pinigų; melagingai teigia, kad susidūrė su labai dideliais finansiniais sunkumais, nuolatinių, stabilių pajamų trūkumu. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, jis dirba ir gyvena trijų kambarių bute, čia gyvens, kol įsigys nuosavą būstą. Be to, teigdamas, kad bando susirasti labiau apmokamą darbą, nėra pateikęs jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų; darbo biržoje neužsiregistravo. Atsakovas dirbo ne tik UAB „Silver Trade“ direktoriumi, bet ir kitų įmonių „Naujas Startas“; „Onyx BMT“; „Imarlita“; „Smart Mix LT“ direktoriumi, todėl yra pagrindo manyti, kad pajamos iš „Silver Trade“ gali būti ne vienintelis atsakovo pajamų šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo sutuoktiniui priteisimo) taikymo.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 straipsnio nuostatomis. Teisė į išlaikymą siejama su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) (CK 3.72 straipsnio 1 dalis), taip pat sprendžiant išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus privaloma atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Tačiau CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010). Taigi, kaip ir nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas, pagal aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, klausimo dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo išsprendimui reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė J. V. augina du mažamečius vaikus (K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. A. V., gim. (duomenys neskelbtini)) ir yra vaiko priežiūros atostogose (iki 2019 m. vasario 28 d.), nuo 2018 m. vasario 28 d. jai nėra mokama vaiko priežiūros išmoka, sprendė, jog ieškovei turi būti priteistas laikinas išlaikymas iš sutuoktinio. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino išlaikymo reikalingumo ir byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė negauna pajamų tik dėl jos pačios subjektyvaus pasirinkimo, o ne dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Tvirtina, kad ieškovės turimos/gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalius savo poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, visų pirma, pažymi, kad nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybė yra tik vienas iš CK 3.72 straipsnio 5 dalyje išvardintų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu prižiūri du mažamečius vaikus, vienam iš kurių (sūnui B. A. V.) tik 2018 m. kovo 1 d. suėjo dveji metai, leidžia taikyti CK 3.72 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją dėl išlaikymo sutuoktinei (ieškovei) reikalingumo. Vien faktas, jog ieškovė dar nepasinaudojo galimybe grįžti į darbą (nesibaigus vaiko priežiūros atostogoms), nesudaro pagrindo spręsti, kad minėta prezumpcija yra paneigta, t. y. kad ieškovė jau dabar turi pakankamai turto ar pajamų, iš kurių gali save išlaikyti. Apeliantas akcentuoja tai, kad ieškovė nuosavybės teise turi turto, tačiau šis turtas užtikrina tik dalį ieškovės poreikių, t. y. būsto poreikį. Kita vertus, ieškovės teigimu, už būstą dar mokamos kredito įmokos, todėl akivaizdu, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų. Duomenų, kad ieškovė turi turto, kuriuo disponuodama galėtų gauti (gauna) pajamų atsakovas nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė.Atsakovas išvadą apie ieškovės gaunamas/turimas lėšas bei galimybę save išlaikyti daro ir iš pačios ieškovės paaiškinimų bei pateiktų kvitų apie išlaidas, neva siekiančias 1 000 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. vasario 18 d. iš savo mamos pasiskolino 5 230 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš artimųjų asmenų paskolintų pinigų sumų ar kitokios pagalbos negalima prilyginti gaunamoms pajamos, dėl kurių išnyksta sutuoktinio išlaikymo būtinybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir atskirojo skundo argumentams, kad teismas neišsiaiškino atsakovo realios galimybės teikti išlaikymą ieškovei, ir kad ieškovės reikalavimas neįgyvendinamas dėl atsakovo sunkios finansinės padėties.Priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas vertino aktualius, t. y. nutarties priėmimo metu buvusius duomenis apie gautas pajamas (įskaitant tai, kad atsakovas darbo pajamas gavo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 iki 2018 m. kovo 8 d., tai, kad jos nurodytos neatskaičius mokesčių), taip pat tai, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. V. ir B. A. V. po 150 Eur kas mėnesį. Nors apeliantas akcentuoja, kad nutarties priėmimo metu jis jau buvo atleistas iš darbo ir jokių pajamų negavo, tačiau, šiuo atveju reikšminga ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog atsakovas atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo rašytiniu pareiškimu), nurodant – „savo noru“. Apelianto atskirajame skunde nurodytos atleidimo priežastys neįrodytos. Nors apeliantas mini, jog buvo patyręs sudėtingą traumą, duomenų, kad yra nedarbingas (iš dalies darbingas) nenurodė. Taip pat nepateikti duomenys, kad po atleidimo atsakovas aktyviai ieško darbo, siekia gauti pajamų, o argumentai, kad dėl atsakovo amžiaus (46 metai) įsidarbinimo galimybės ženkliai sumažėjusios, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Šias aplinkybes iš dalies paneigia ir tai, kad atsakovas 2018 m. sausio 23 d. buvo susiradęs pakankamai gerai apmokamą darbą (iš darbo sutarties matyti, kad buvo sutarta dėl 1 578,95 Eur mėnesinio darbo užmokesčio bei galimo individualaus priedo pagal darbo rezultatus). Šalių mažamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl atsakovas nepatiria ribojimų dėl kasdienio rūpinimosi vaikais. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovas neįrodė visiškai negalintis mokėti ieškovei laikino išlaikymo.Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie šiuo metu susiklosčiusią atsakovo finansinę situaciją (prieš skundžiamos nutarties priėmimą nutraukta darbo sutartis), išlaikytinių skaičių, taip pat byloje esantys duomenys, kad iki 2018 m. kovo 1 d. (t. y. iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo) ieškovė gavo 232,93 Eur dydžio išmokas ir dėl papildomo išlaikymo į teismą nesikreipė, yra pagrindas sumažinti priteistą laikino išlaikymo sumą iki 200 Eur. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms (įskaitant šalių turtinės padėties, veiklos pasikeitimą, vaikų amžių ir pan.), šalys turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Tikroji šalių turtinė padėtis, galimybė bei būtinumas teikti išlaikymą sutuoktinei, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bus nustatytos ir įvertintos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nevisiškai tinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti ieškovei priteisto dydžio išlaikymą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, - skundžiama nutartis keistina, sumažinant priteisto iš atsakovo ieškovei išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš atsakovo J. V. sutuoktinei J. V. priteistą laikiną išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį.