- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2801-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01441-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad T. S. 2009 m. vasario 7 d., apie 13.50 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Opel Omega“, neprisisegęs saugos diržo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) T. S. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą.
Šalies argumentai
T. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti. Pareiškėjas teigė, kad paskirta bauda yra nepagrįsta, kadangi transporto priemonę jis vairavo prisisegęs saugos diržą, kaip to reikalauja KET 202 punktas. Nurodė, jog automobilio „Opel Omega“, kurį jis vairavo, stiklai yra gamykliškai tonuoti žalsva spalva, galinė sėdynė turi tris masyvius galvos atlošus, įvykio dieną Marijampolės mieste buvo apsiniaukę, nelijo, kelio danga buvo šlapia nuo tirpstančio sniego, o automobilio stiklai buvo purvini. Paaiškino, kad pareigūnai važiuojantį pareiškėją galėjo matyti, kai šis kirto (duomenys neskelbtini) gatvę, bet pareiškėjas jų nematė per du sankryžoje sustojusius automobilius, taigi, atstumas nuo pareigūnų iki pareiškėjo galėjo būti apie 15 metrų, sankryžą jis kirto 50 km/h greičiu, statmenai pareigūnų važiavimo krypčiai, buvo apsirengęs juoda striuke, todėl pareigūnams galėjo pasirodyti, kad jie nemato prisegto saugos diržo. Pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog pagal automobilio konstrukciją saugos diržo sagtis yra žemiau stiklų linijos, o iš automobilio dešinės pusės matyti, ar vairuotojas yra prisisegęs ar ne saugos diržą, praktiškai neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimu T. S. skundą patenkino – Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos gatvių schemos matyti, jog T. S. pažeidimą galimai padarė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, už sankryžos - (duomenys neskelbtini) gatve, suko į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ir buvo sulaikytas. Anot kelių patrulių, jie tai, kad T. S. vairuoja automobilį neprisegęs saugos diržo, matė būdami prieš sankryžą (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y., T. S. į juos buvo pasisukęs dešiniu šonu. Išanalizavęs pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas, teismas konstatavo, kad pareigūnai sąžiningai suklydo, manydami, jog T. S. nesegi saugos diržo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog yra neatitikimų ir pačiuose pareigūnų parodymuose, tačiau dėl įvykio senumo (pažeidimas padarytas daugiau nei prieš 1,5 metų) teismas nemanė, kad tikslinga papildomai apklausti liudytojais R. B. bei M. J.. Atsižvelgdamas į tai, bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. Pažymi, kad policijos pareigūnai nurodė, jog T. S. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nes jų išdėstytos aplinkybės neprieštarauja viena kitai ir faktinėms bylos aplinkybėms, policijos pareigūnai pažeidimą užfiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik T. S. subjektyviais parodymais, nes jis juos davė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
T. S. atsiliepimu prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. T. S. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas T. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs asmens veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.
užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai visas byloje esančias abejones dėl 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog T. S. iškelta versija bylos duomenimis nepaneigta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių T. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną T. S. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.