- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eA-818-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01435-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos UAB "Vandenė"
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vudex Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Vudex“, UAB „BK investicija“
- Pareiškėjas
- UAB „Mariba“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „BK investicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vudex“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mariba“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Departamento Vilniaus skyrius, atsakovas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (1.29-V)2V-529 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir suteikti įgaliojimus nagrinėjant pareiškėjos pateiktus prašymus ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. kreipėsi į atsakovą dėl ugniasienės, esančios pastate, adresu: (duomenys neskelbtini) ir besiribojančios su statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidimo. Paaiškino, kad kultūros paveldo objekto pastogės patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rytinė siena yra laikytina ugniasiene, todėl pagal galiojančius teisės aktus, aiškiai nustatytos savavališkai iškirstų ugniasienių teisinės pasekmės. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. atsakyme nurodė, kad namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pietinėje namo ugniasienėje, greta (duomenys neskelbtini) g., yra įrengti langai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 20 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad į atsakovą kreipėsi pakartotinai, atkreipdamas dėmesį, jog pagal nekilnojamojo turto teisinės padėties dokumentus patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra pastate, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau atsakymas į šį raštą nebuvo gautas. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu į atsakovą kreipėsi dar kartą. Atsakovas pateikė informaciją, kad medžiagą perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija), taip pat Departamentas 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (11.13)2-70 informavo, kad nenustatė pagrindų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau dėl savavališkai iškirstų langų įrengimo Departamentas pavedė atsakovui vykdyti administracinę teiseną dėl galimo Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimo pastate, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2018 m. kovo 27 d. pateikė skundžiamą 2018 m. kovo 16 d. sprendimą, su kurio argumentais pareiškėjas nesutinka.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo argumentais, nurodė, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokius Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus veiksmus atliko atsakovas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas vykdė ne administracinę procedūrą, kaip numatyta VAĮ 14 straipsnyje ir 3 skirsnyje, o administracinę viešojo administravimo teiseną, todėl, tokiu atveju, pareiškėjas turėjo būti apie tai informuotas, kaip numatyta VAĮ 9, 14 straipsniuose ar šio įstatymo 4 skirsnyje. Nors atlikti veiksmai neaiškūs, tačiau atsakovas priėmė individualų teisės aktą, kurį pareiškėjas turėjo teisę apskųsti. Sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, tačiau jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Sprendimas nėra adresuotas individualiai pareiškėjui, turinio esmė – pareiškėjo keliamų klausimų perdavimas spręsti kitoms institucijoms, todėl tai visiškai nesusiję su pareiškėjo pateiktais prašymais, Sprendime atsakovo teiginiai atskleidžia nesąžiningus ir prieštaraujančius atsakovo teiginius teisinei logikai ir tai tik patvirtina atsakovo neveikimą, nes tiek atsakovas, tiek Departamentas prieš tai pateiktuose 2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. sausio 3 d. raštuose buvo nurodęs, kad statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), neregistruotas Kultūros vertybių registre. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina tyčinius atsakovo veiksmus siekiant nuslėpti esmines ginčo aplinkybes. Tokius pačius siekius, pareiškėjo nuomone, patvirtina ir tai, kad Sprendime nurodyta, jog langai buvo įrengti galbūt neturint atitinkamų leidimų, o darbai atlikti galbūt ne pagal paprastojo remonto sprendimus, tačiau jau 2017 m. lapkričio 20 d. rašte buvo nurodyta, kad reikalavimai įrengiant langus nebuvo pažeisti. Toks faktinių duomenų iškraipymas siejamas su atsakovo neveikimu ir siekiu galbūt nuslėpti neteisėtus veiksmus. Be to, Sprendimas tikėtinai pasirašytas asmens, neturinčio tam įgaliojimų, taip pat Sprendime nėra rezoliucinės dalies.
5. Apibendrindamas nurodė, kad įvertinus tai, jog kultūros paveldo statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), besijungiantis su kitu kultūros statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), įeina į objektų sąrašą, kurių priežiūra yra prioritetinė valstybės funkcija, o atsakovo nuostatų 7.6 punkte nurodyta, kad atsakovas turi teisę pagal kompetenciją kreiptis į teismus, pareiškėjas mano, jog nustačius galimus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovui yra visos prielaidos kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamento Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (1.29.-V)2V-529 dėl galbūt savavališkai atliktų darbų objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra argumentuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
8. Pažymėjo, kad Sprendimas pagrįstas tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. NR/221/09-0097 rekonstravimo darbams objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atlikti. Projektui pritarė ir atsakovo atstovas. Pagal rekonstravimo projektą rytinėje pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sienoje buvo numatomas trijų EW60 ugniai atsparumo langų įrengimas. Projektas nebuvo realizuotas pilna apimtimi. Atsakovas per informacinę sistemą „Infostatyba“ gavo daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą, kurio sprendiniai atitiko paveldosaugos reikalavimus, todėl 2016 m. birželio 16 d. jiems buvo pritarta ir 2016 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui. Projekto sprendiniuose buvo numatyta atidengti esamas nišas ir įstatyti langų gaminius pagal anksčiau parengtą rekonstravimo projektą. Atsakovas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nustatė, kad darbai objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), galbūt buvo atlikti negaliojant statybos leidimui ir neturint naujo leidimo, tačiau vėliau atliktus darbus įteisinant. Galbūt darbai buvo atlikti ne pagal paprastojo remonto sprendinius (galbūt langai varstomi, nėra ugniai atsparūs). Pareiškėjo pranešimas pagal kompetenciją buvo persiųstas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vudex“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, atlikęs patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal paprastojo remonto projektą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, kad 2009 m. buvo parengtas pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos projektas Nr. SMA-07/45-TP. Šiame projekte buvo nurodyta, kad „esami langai ugniasienėje, į (duomenys neskelbtini)kiemą, montuojami priešgaisriniai“. Langai ugniasienėje buvo paminėti ir 2008 m. ginčo pastato trečiojo aukšto eksplikacijoje. Taigi jau 2008, 2009 metais oficialiuose dokumentuose buvo užfiksuotos trys langų angos pastato rytinėje sienoje (ugniasienėje) ir vaizduojamos ne kaip kertamos, o esamos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. 221/09-0097 vykdyti Rekonstrukcijos projekte numatytus darbus, taip pat ir langų įstatymą ugniasienėje esančiose trijose angose. Buvo įstatytas tik vienas langas, kitas angas buvo nutarta užverti. Suinteresuotas asmuo ginčo patalpas įsigijo 2015 m. rugsėjo 17 d. Vadovaudamasis tuo, kad pagal Rekonstrukcijos projektą darbai nebuvo atlikti iki galo, taip pat tuo, jog statybos leidimas galiojo iki 2019 m. kovo 9 d., nusprendė pabaigti pradėtus darbus pagal Rekonstrukcijos projektą – įstatyti likusius langus, kaip numatyta Rekonstrukcijos projekte. Tuo pagrindu buvo parengtas paprastojo remonto projektas, išimtinai tik dėl dviejų langų angų rytinėje sienoje atidengimo ir jų įstatymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 20 d. rašytiniu pritarimu pritarė paprastojo remonto projektui, todėl turėjo teisę vykdyti Rekonstrukcijos projektą, t. y. atverti du langus. Pabrėžė, kad atliekant paprastojo remonto darbus, ugniasienėje langų nišos buvo tik atvertos, o ne naujai iškirstos.
11. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad kultūros paveldo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rytinėje pastato sienoje niekada nebuvo langų. Pažymėjo, kad šiuos teiginius paneigia prie atsiliepimo pateikti istoriniai rašytiniai šaltiniai.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BK investicija“ atsiliepime su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė skundą patenkinti.
13. Nurodė, kad yra kultūros paveldo statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris per ugniasienę ribojasi su statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog jam yra žinoma, kad buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas (UAB „Vudex“) be nustatyta tvarka suderinto projekto, leidimo statybai, Kultūros paveldo derinimo, savavališkai iškirto angas ir įstatė plastikinius langus. Dėl nekokybiškai įstatytų langų yra gadinamas suinteresuoto asmens turtas.
14. Nurodė, jog UAB „Vudex“ patalpų pirkimo metu angų ugniasienėje nebuvo. UAB „Vudex“ ugniasienėje iškirto angas ir tik po to atliko tokios padėties kadastrinius matavimus, kartu panaudodama nekompetentingai suderintus ir atsakovo patvirtintus 2016 m. vasario 23 d. išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad dėl tokių atsakovo ir UAB „Vudex“ veiksmų ir netinkamo veikimo yra žalojama kultūros paveldo objekto vertybė, prarandama ugniasienės funkcinė paskirtis, saugumas, plėtra.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.
16. Departamentas nurodė, kad skundžiamame rašte nurodytos faktinės aplinkybės ir išvados galbūt yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, todėl Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Į-262 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ yra sudaryta laikinoji komisija galbūt neteisėtų langų įrengimo (duomenys neskelbtini), faktinėms aplinkybėms nustatyti.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (1.29-V)2V-529 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir suteikti įgaliojimus nagrinėjant pareiškėjo pateiktus prašymus bei priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas priimti atitinkamą sprendimą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo – kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), savavališkai sumontuotų langų pašalinimo. Pareiškėjas nurodė, kad patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rytinė siena yra laikytina ugniasiene, todėl pagal galiojančius teisės aktus, nustatytinos savavališkai iškirstų ugniasienių teisinės pasekmės. Pareiškėjas rėmėsi Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1997 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 255, 23.6 punktu, taip pat Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-652, 159 punktu, kuriuose nustatyta, kad ugniasienėse naujos angos nekertamos; jeigu esamų pastatų ugniasienėse yra iškirsti langai Kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimu jie turėtų būti užmūryti. Pareiškėjas įvertinęs, kad kultūros paveldo statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus senamiestyje, kuris įeina į Pasaulio paveldo saugotinų objektų sąrašą ir jo apsauga bei priežiūra yra prioritetinė valstybės funkcija ir teisėtas interesas, todėl, nustačius galimus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), prašė atsakovo ginti viešąjį interesą – apsaugoti prioritetinį valstybės tikslą.
20. Teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. kovo 16 d. sprendime Nr. (1.29-V)2V-529 nurodė, jog laikosi pozicijos (kuri buvo aptarta ir ankstesniuose pareiškėjui teiktuose atsakymuose), jog paveldosaugos reikalavimai objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įrengiant tris langus, nebuvo pažeisti, taip pat nurodė, kad nenustatyta pagrindų kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kritiškai vertindamas tiek skundžiamo sprendimo argumentus, tiek atsakovo neveikimą (atsisakymas kreiptis į teismą dėl viešo intereso), iš esmės siekia, kad atsakovas imtųsi ginti kultūros paveldo objektą ((duomenys neskelbtini)) nuo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų savavališkų ir neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė langų ugniasienėje sumontavimu.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nurodė, kad pirmiausia privalu įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo formą bei turinį pareiškėjo požiūriu, be kita ko, įvertinus ir tai, kad Sprendimas buvo priimtas būtent pareiškėjo prašymų pagrindu (persiųsti atsakyti kitoms kompetentingoms institucijoms), nustatyta, kad pareiškėjo kritiškai vertinamos su Sprendimo priėmimo procedūra, forma susijusios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą dėl Sprendimo teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti ir pareiškėjas savo teises ir interesus turi teisę ginti teisme. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad jam nėra suprantama, ar atsakovas priimdamas Sprendimą vykdė administracinę procedūrą, kaip nurodyta VAĮ 14 straipsnyje ir 3 skirsnyje, ar vykdė administracinę viešojo administravimo teiseną, tačiau, kaip nurodė ir pareiškėjas, atsakovas priėmė individualų administracinį aktą (Sprendimą), iš kurio turinio pareiškėjas suprato, kad atsakovas atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo dėl galbūt Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimo (pareiškėjo kreipimosi į atsakovą esmė). Teismas pažymėjo, kad Sprendimo teisėtumas bus nagrinėjamas ir tuo aspektu, ar atsakovas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismas sprendė, kad Sprendimo naikinimas vien dėl nurodytų priežasčių, pagal šios konkrečios bylos aplinkybes, nebūtų teisingas ir teisėtas.
Šalies argumentai
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu (-ais) dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir prašė surašyti procesinius dokumentus dėl pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bei priimti nurodymus dėl galbūt savavališkai sumontuotų langų kultūros paveldo objekte pašalinimo. Taigi pareiškėjas prašymais atsakovui ir skundu teismui siekia įrodyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Vudex“ (kultūros paveldo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas), ugniasienėje įstatydamas langus atliko įstatymams priešingus veiksmus. Tokie veiksmai, pareiškėjo nuomone, akivaizdus pagrindas atsakovui imtis atitinkamų veiksmų siekiant apginti saugomą kultūros objektą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nustatė, kad 2009 m. buvo parengtas pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas Nr. SMA-07/45-TP (toliau – ir Rekonstrukcijos projektas). Šio projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje nurodyta, kad „Esami langai ugniasienėje, į (duomenys neskelbtini) kiemą, montuojami priešgaisriniai – EW60, nevarstomi“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 4 d.–2009 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 1-9-67 pritarė Rekonstrukcijos projektui. Projektui pritarė ir atsakovo atstovas. Iš prie projekto pateikto plano matyti, kad ugniasienėje yra numatyti 3 langai (EW60 – priešgaisriniai). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. /221/09-0097 vykdyti Rekonstrukcijos projekte numatytus darbus, galiojantį iki 2019 m. kovo 9 d.
25. Teismas nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus, iš trijų ugniasienėje esančių angų buvo įstatytas tik vienas langas, kitas angas buvo nutarta užverti. 2009 m. liepos 16 d. buvo pasirašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1410.
26. Teismas nustatė, kad Kultūros paveldo objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 17 d. įsigijo UAB „Vudex“. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas, kuriame nurodyta, kad juo numatyta atidengti esamas nišas ir įstatyti langų gaminius pagal anksčiau parengtą projektą. Paprastojo remonto projektą įvertino ekspertas R. B., kuris konstatavo, kad Paprastojo remonto projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl siūlė projektui pritarti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 20 d. rašytiniu pritarimu Nr. RPSP-01-160620-00197 pritarė Paprastojo remonto projektui.
27. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), atliekant darbus pagal paprastojo remonto projektą, ugniasienėje langų angos buvo tik atvertos, tačiau nebuvo naujai iškirstos. Anksčiau buvusių užvertų langų angos atvertos laikantis suderinto ir galiojančio Paprastojo remonto projekto reikalavimų, todėl, priešingai, nei įrodinėja pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo UAB „BK investicija“, suinteresuotas asmuo UAB „Vudex“ jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (kultūros paveldo objektas), po jo įsigijimo jokių savavališkų ir priešingų įstatymams veiksmų neatliko. Langai ugniasienėje buvo įstatyti vadovaujantis Paprastojo remonto projekto, kuris buvo pripažintas neprieštaraujančiu Rekonstrukcijos projektui, kuriame numatytiems darbams (tame tarpe ir priešgaisrinių – EW60, nevarstomų langų montavimui) atlikti buvo išduotas 2009 m. kovo 9 d. leidimas, be kita ko, galiojęs langu atvėrimo metu, reikalavimais.
28. Teismas nenustatė, kad kultūros paveldo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje UAB „Vudex“ savavališkai iškirto langus, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų, kurios reglamentuoja draudimą ugniasienėse kirsti naujas angas, nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentus, jog kultūros paveldo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje niekada nebuvo langų, paneigia aptarti rašytiniai įrodymai (apie tai, kad langai ugniasienėje buvo minima dar 2008, 2009 metais rengiant Rekonstrukcijos projektą), taip pat šiuos teiginius paneigia UAB „Vudex“ į bylą pateiktos 1960–1970 metais darytos fotonuotraukos. Pareiškėjas jokiais rašytiniais įrodymais šių vaizdinio pobūdžio įrodymų nepaneigė.
30. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nenustatė Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Paveldosaugos reikalavimai atveriant langus ugniasienėje nebuvo pažeisti, todėl atsakovas priėmė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
31. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl naikinti 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (1.29-V)2V-529, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamą sprendimą pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
III.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
33. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kadangi teismas turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjo skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus nagrinėjant pareiškėjo pateiktus prašymus ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų.
34. Pareiškėjas teigia, kad jo nuomone, teismo pareiga buvo tirti ir išsiaiškinti ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje, į kultūros paveldo saugomų objektų registrą įtraukto statinio, paminklinio-nacionalinės reikšmės objekto, ypatingo statinio kapitalinės sienos ugniasienėje, galėjo atsirasti bet kokios angos, ar teisėtai jų „atvėrimui” – projektavimui išduotos specialiosios sąlygos ir ar atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, nustatančius tokius statybos-tvarkymo darbus ypatingame statinyje vadovaujantis 2009 m. 100 proc. realizuotu projektu, ir ar tokiu teisiniu būdu buvo įteisinta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vudex” neteisėta statyba kultūros paveldo saugomų objektų registre įtrauktame statinyje, paminkliniame, nacionalinės reikšmės objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).
35. Teismas, neatsakingai vertindamas pateiktus byloje proceso šalių įrodymus, ir priimdamas skundžiamą sprendimą, sudarė teisinės prielaidas piktnaudžiauti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais reikalavimais ir priežiūros funkcijomis kompetentingoms valstybės institucijoms ir tokiais nepagrįstais veiksmais ir priemonėmis įgyvendinti Pasaulio paveldo kultūros objektų valstybinę priežiūrą.
36. Pažymi, kad pagal teisės aktų reikalavimus Departamento Vilniaus skyrius, derindamas ir pritardamas paprastojo remonto darbų projektinei dokumentacijai, kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeidė jiems suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiavo jiems priskirta kompetencija, nes kai buvo derinamas kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas, tuo metu galiojo tokie teisės aktų reikalavimai, kuriuos privalėjo užtikrinti atsakovas. Todėl teismo argumentai nepagrįsti.
37. Atkreipia dėmesį, kad nevienareikšmiškai ginčo situacijos kontekste vertintinas paties trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimas Nr. Į-324 pripažinti netekusiu galios Reglamentą, kuris įsigaliojo 2018 m. spalio 23 d., todėl daro išvadą, kad ginčo metu ir derinant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vudex” 2016 m. vasario 2 d. paprastojo remonto projektinius veiksmus, šis esminis poįstatyminis teisės aktas galiojo, kurio teisinės reikšmės ir jo reikalavimų nesilaikymo pasekmių nevertino ne tik atsakovas, bet ir teismas.
38. Pareiškėjas pažymi, kad Kultūros ministerijoje 2017 m. gruodžio 8 d. vyko posėdis dėl ugniasienėje, besiribojančioje su statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), patalpų, (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra UAB „Vudex”, iškirstų angų ir įstatytų langų teisėtumo veiksmų. Šiame posėdyje labai aiškiai kompetentingų šioje srityje specialistų buvo pasisakyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), leidimai kirsti langus galbūt gauti neteisėtai. Šiuos leidimus galėtų panaikinti tik teismai. Derinę Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus specialistai Kultūros paveldo departamente jau nebedirba, todėl skirti jiems tarnybines nuobaudas nėra galimybių. Taip pat teisės aktai ir taip draudžia kirsti angas ugniasienėse ir priiminėti naujų teisės aktų nebūtina, reikalinga, kad būtų laikomasi esamų teisės aktų. Taip pat Kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių vertingosiose savybėse kirsti angas draudžiama pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas.
39. Tai buvo pareiškėjo esminis reikalavimas – vadovaujantis šiais teisės aktų reikalavimais ir faktine dokumentine informacija – įpareigoti atsakovą pagal jo kompetenciją imtis priemonių dėl nustatytų pažeidimų ištaisymo ir teisėtumo principą atitinkančių sprendimų priėmimo – viešojo intereso gynimas teismine tvarka, kai buvo nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimai kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
40. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai vartojo sąvoką „angų atvėrimas”, tokios sąvokos ir tokio statybos darbų veiksmo nenustato jokie teisės aktai, reglamentuojantys statinių statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto teisinius santykius, analogiškai ir dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos objektų statybos, rekonstrukcijos ir pan., tokių sąvokų „įteisinimas” sudaro teisines prielaidas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimams, tokia teismo sąvokų interpretacija sukels sumaištį daugiametėje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo praktikoje, tuo pačiu tai darys įtaką neteisėtiems kitų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos sprendimams ar net ja toliau piktnaudžiaus tiek privatūs verslo subjektai, tiek kompetentingos valstybės įstaigos. Tokia teismo sprendime formuojama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos praktika vienareikšmiškai pasinaudos šioje srityje veikiantis privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys, tuo pačiu ir kompetentingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios darys neigiamas įtakas ir žalos kultūros paveldo objekto vertybes, iškraipys teisines istorines vertes, bus pažeistas eksploatacinis saugumas ir nevystoma miestų plėtra arba vystoma miesto plėtra ir kultūros paveldo statusą turinčių objektų infrastruktūra tokiais neteisėtais būdais įteisinant savavališkas statybas.
41. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas šios bylos nagrinėjime pasisakė dėl pareiškėjo skundo palaikymo ir jo patenkinimo, tačiau teismas nevertino šios valstybės įstaigos pozicijos. Departamentas yra centrinė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politiką įgyvendinanti ir dalyvaujanti jos politikos formavime valstybės įstaiga, kuri jai priskirtos kompetencijos apimtyje suteikia savo teritoriniams padaliniams įgaliojimus konkrečioje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, teikia metodinius nurodymus ir pan., šiuo atveju, aiškūs teisės aktų reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų kontrole, pažeidimai, kuriuos įvykdė nekompetentingi valstybės tarnautojai, kuriuos su Kultūros ministerija pareiškėjas siekė ištaisyti, turėjo teisėtą lūkestį, kad pateiktus byloje rašytinius dokumentus, kurie aiškiai atskleidžia padarytus tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vudex” neteisėtus veiksmus, bus teismo objektyviai ir išsamiai išanalizuoti.
Šalies argumentai
42. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad teismas nevertino ir nepasisakė apie tai, jog pats atsakovas Sprendime padarė prielaidą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vudex" paprastojo remonto darbus (dviejų langų įrengimas) galbūt atliko nebegaliojant statybos leidimui ir neturint naujo statybą leidžiančio dokumento, tačiau vėliau atliktus darbus įteisino. Darbai atlikti galbūt ne pagal paprastojo remonto sprendinius (t. y. galbūt langai varstomi, nėra ugniai atsparūs). Teismo vertinimo šiuo klausimu nėra, pareiškėjo nuomone, kompetentinga įstaiga neturi teisės savo sprendimuose nurodyti tokių prielaidų, kurios nepatvirtintos ar neatmestos, tai sudaro ydingą viešojo administravimo subjekto taikomą praktiką dėl priimamų sprendimų pagrįstumo ir objektyvumo, bei sudaro teisinius ir faktinius pagrindus kreiptis dėl tokio atsakovo teiginio į teisėsaugos institucijas dėl galbūt valstybės tarnautojų ir pareigūnų piktnaudžiavimo įgaliojimais nusikalstamų pažeidimų požymių buvimo atveju, tačiau teismo sprendime apie tai nepasisakyta, tokiu atveju, teismo teiginiai apie atsakovo teisėtus veiksmus ir pagrįstus sprendimus kelia abejones teismo šališkumu ir reikalauja apeliacinio teismo peržiūros ir visapusiško sprendimo.
43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šį teiginį iš dalies patvirtina tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateikta byloje informacija, kai 2016 m. vasario mėn. ir 2016 m. gegužės mėn. ugniasienėje, patalpų, (duomenys neskelbtini), jau buvo įstatyti langai, kai dėl jų leidimas buvo išduotas tik 2016 m. birželio 20 d., tai aiškus atgaline data įteisintas savavališkas trečiojo suinteresuoto asmens veiksmas. Abejonių sukelia ir 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto <...> ekspertizės aktas, kurio dėstomojoje dalyje būsimuoju laiku kalbama apie angų (nišų) atvėrimą ir dviejų langų įstatymą, kai jau 2016 m. vasario mėn. atsakovui buvo pateikti derinimui dokumentai su fotonuotraukomis, kuriose aiškiai matyti jau įstatyti langai. Teismas šių aplinkybių nevertino, tačiau padarė kategoriškas išvadas, kad UAB „Vudex“ nevykdė savavališkų statybos darbų.
44. Pareiškėjas teigia, kad teismas prioritetą suteikė UAB „Vudex” pateiktoms 1960–1970 m. darytoms fotonuotraukoms, tačiau jos negali nieko nei patvirtinti nei paneigti, nes šiuo periodu Vilniaus senamiesčio teritorija labiausiai ir buvo sudarkyta: užmūryti, išgriauti, rekonstruoti kultūros paveldo objektai neturint jokių mokslinių vertinimų, leidimų, tyrinėjimų. Pažymi, kad pareiškėjas į bylą pateikė archyvinius statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rašytinius dokumentus (patalpų planą 1948 ir 1981 m.), kuriuose labai aiškiai matyti, kad ugniasienėje, esančioje pietrytinėje statinio dalyje, nėra jokių langų ar angų ir pan., tai rodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė kai kurių aplinkybių, atvirkščiai, jis savo reikalavimus jomis ir pagrindė. Atkreipia dėmesį, kad eklektinio stiliaus namas buvo pastatytas pagal arch. Polozovo 1879 m. projektą ir jam vykdant priežiūrą, ir pirminio statymo metu griežtai laikantis esminių ugniasienių paskirties ir funkcijų: miestų plėtra ir priešgaisrinė apsauga, jokių angų–langų statinio ugniasienėje nebuvo, ir tik sovietmečiu buvo iškreiptos ir pažeistos teisiškai, istoriškai nusistovėjusio statinio paskirtys ir tvarkos.
Atsiliepimas
45. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
46. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir priimdamas sprendimą, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas visapusiškai ir tinkamai įvertino, tinkamai taikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagrindų nenustatyta. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra analogiški motyvams, išdėstytiems jo skunde ir išsamiai išnagrinėtiems pirmosios instancijos teisme.
47. Pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Departamento Vilniaus skyrius 2018 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (1.29.-V)2V-529 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Mariba“ atstovo pranešimą Nr. 06.12.17/03 dėl galbūt savavališkai atliktų darbų adresu: (duomenys neskelbtini) (sumontuotų langų). Departamento Vilniaus skyrius išsamiai išnagrinėjo pranešime išdėstytas aplinkybes ir UAB „Mariba“ atstovui argumentuotai ir teisės normomis pagrįstai nurodė, kad Departamento Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pranešimą nenustatė paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, taip pat nenustatė pagrindų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamento Vilniaus skyrius išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl naikinti 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (1.29-V)2V-529, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamą sprendimą pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
48. Pareiškėjas teismo sprendimo nepagrįstumą įrodinėja tuo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus byloje proceso šalių įrodymus, susijusius su adresu: (duomenys neskelbtini), sumontuotais langais neva iškertant ugniasienėje langų angas. Tačiau priešingai, visi administracinėje byloje pateikti įrodymai (projektai, tyrimai, fotofiksacijos, kadastrinių matavimų bylų išrašai) kaip tik ir įrodo, kad angos adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo iškirstos, o buvo atvertos.
Atsiliepimas
49. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
50. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje 2017 m. gruodžio 8 d. vykusio posėdžio pasitarimo dėl langų ir kitų angų įrengimo kultūros paveldo stalinių ir jų teritorijose esančių statinių ugniasienėse galimumo protokolu bei cituojami susirinkime dalyvavusių asmenų pasisakymai. Pastebėtina, kad skunde argumentuojama, remiamasi ir traktuojama pasirinktinai tik daliniais pasisakymais, be to, pasitarimas apima ugniasienėse esančių angų kirtimo klausimus. Iš pateikto protokolo matyti, kad pasitarimas yra bendro pobūdžio, nenagrinėjama konkreti projektinė dokumentacija, neteikiamos išvados, todėl pasitarime fiksuotų ir išsakytų asmenų nuomonių negalima laikyti specialistų išvadomis konkrečioje situacijoje. Tačiau pastebėtina, kad paprastojo remonto projektas, kuriuo remiantis buvo pritarta atidengti esamas nišas ir įstatyti langus, parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto A. S. (atestatas 2015 m. lapkričio 5 d., Nr. 3546), projekto sudėtyje pateiktas 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas (toliau – specialiosios ekspertizės aktas), kurio išvadose nurodoma, kad siūloma projektą derinti (projektui pritarti). Tai yra projekto sprendiniai parengti, specialiosios ekspertizės aktas parengtas atestuotų specialistų, t. y. specifinės srities profesionalų, įstatymų nustatyta tvarka įgijusių teisę verstis šia veikla. Pagrindų nepasitikėti atestuotų specialistų sprendiniais, ekspertize nėra.
Atsiliepimas
51. Atsakovas akcentuoja, kad visiškai motyvuotai ir pagrįstai, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas sprendime vartoja sąvoką “angų atvėrimas”. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” patvirtinimo” 12 punktas apibrėžia paprastojo remonto tikslus – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas (12.7 p.). Sąvoka „angų atvėrimas” yra reglamentuota ir vartojama.
Šalies argumentai
52. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo suinteresuoto asmens – Departamento pozicijos, nepagrįsti. Departamento pateiktas atsiliepimas administracinėje byloje yra nemotyvuotas, naujų bylai reikšmingų aplinkybių nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
53. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Departamento Vilniaus skyrius pagrįstai nenustatė Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Paveldosaugos reikalavimai atveriant langus ugniasienėje nebuvo pažeisti.
Atsiliepimas
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BK Investicija” atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.
55. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia iš esmės pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Nurodo, kad teismas nėra kultūros paveldo specialistas, ekspertas, neturi specialiu žinių ir neformuoja kultūros paveldo politikos, pozicijos, nuostatos ir pagal teismui priskirtas funkcijas nevykdo kultūros paveldo objektų priežiūros. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, būtu nepagristai suformuota ydinga praktika, pažeidžianti ir iškreipianti bei pakeičianti kultūros paveldo politiką, nuostatą, poziciją suformuotą ir įteisintą teisės aktuose, dėl kultūros paveldo statiniu ugniasienėse, įtrauktų į vertingų objektų registrą, iš viso angų (langų, durų ir kt.) atsiradimo galimumo atsirasti klausimus. Teismo pareiga buvo tirti ir įsiaiškinti ar šioje konkrečioje padėtyje, į kultūros paveldo saugomų objektų registrą įtraukto statinio, paminkliniame-nacionalinės reikšmės objekto, kapitalinės sienos ugniasienėje, ypatingame statinyje apskritai galėjo atsirasti bet kokios angos, išduotos specialiosios sąlygos projektavimui ir neteisėtai pritarus KPD Vilniaus skyriui darbai, ypatingame statinyje, galėjo būti atlikti dar net pagal paprastojo remonto projektą, vadovautis 2009 m. 100 procentų realizuotu projektu, ir dar įteisinant neteisėtą statyba (Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 16 d. raštas Nr. (1.29.-V)2V-529, adresuotas Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, bei kopija KPD centrui). Šis Departamento Vilniaus skyriaus raštas, kaip rašytinis įrodymas yra byloje, ir teismui buvo pagrindas tirti ir pasisakyti dėl šio dokumento. Teismas turėdamas pareigą įvertinti visas pareiškėjos skunde pateiktas ginčijamas aplinkybes, jų atitiktį galiojantiems teisės aktams, tirti visus byloje esančius rašytinius įrodymus, ir priimti teisėtą, ir pagrįstą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus nagrinėjant pareiškėjo pateiktus prašymus ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo, nepateikė aiškių ir išsamių motyvų, atvirkščiai, teismas, neatsakingai vertindamas pateiktus byloje proceso šalių įrodymus, ir priimdamas skundžiamą sprendimą, sudarė teisinės prielaidas piktnaudžiauti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais reikalavimais ir priežiūros funkcijomis kompetentingoms valstybės institucijoms, ir tokiais nepagrįstais veiksmais ir priemonėmis iškreiptai ir ydingai įgyvendinti Pasaulio paveldo kultūros objektų valstybinę priežiūrą ir apsaugą.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vudex“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
57. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo motyvai iš esmės nepagrįsti, išdėstyti klaidingai pareiškėjui interpretuojant teisės aktų nuostatas bei netinkamai suprantant teismo sprendimą. Teismas byloje aiškiai identifikavo pareiškėjo pagrindinį reikalavimą – panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo atsakovas konstatavo, jog nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, įrengiant langus patalpoje, kuri nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis pagrindiniu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimu, aiškiai nustatė bylos esmę, t. y. kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog suinteresuotas asmuo ugniasienėje įstatydamas langus atliko įstatymams priešingus veiksmus. Teismo posėdžio metu vyko visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų tyrimas, teismas juos įvertino ir atitinkamai sprendime konstatavo, kurie byloje pateikti įrodymai bei aplinkybės turi esminės reikšmės bylos esmei, t. y. kurie įrodymai ir aplinkybės turi esminės reikšmės suinteresuoto asmens atliktų veiksmų įstatant langus ugniasienėje pagrįstumui, bei kokios aplinkybės nėra nustatytos.
58. Teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo sprendime konstatuoti ir vertinti visų apskritai pareiškėjo reikalavimų ir aplinkybių, todėl pareiškėjo reikalavimas iš teismo būtent tokio elgesio – visų apskritai ginčijamų aplinkybių, reikalavimų ir įrodymų vertinimo sprendime, iš esmės yra neteisėtas ir akivaizdžiai prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.
59. Pažymi, kad antrasis pareiškėjos reikalavimas yra susijęs su pirmuoju pareiškėjos pagrindiniu reikalavimu, nes tik teismui tenkinus pagrindinį reikalavimą, t. y. pripažinus, jog atsakovo Sprendimas yra naikintinas, būtų pagrįstai keliamas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo fakto. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl teismo sprendimo neteisėtumo, kad teismas neva nepateikė aiškių ir motyvuotų argumentų dėl atsisakymo įpareigoti atsakovą ginti viešąjį interesą, iš esmės yra nepagrįsti ir neteisėti.
60. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl teismo sprendimo nemotyvuotumo, kadangi jie yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas privalo tirti visas apskritai pareiškėjo aplinkybes ir įrodymus bei atsakovo atsikirtimus į juos, iš esmės yra neteisinga ir prieštaraujanti ABTĮ nuostatoms. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyta visa reikiama informacija pagal ABTĮ 86 straipsnį bei ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, dėl to jis iš esmės pilna apimtimi atitinka numatytus reikalavimus teismo sprendimų turiniui.
61. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės bei pakartotinai dėstomi pareiškėjo teiginiai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai ir priimtam teismo sprendimui. Teismo sprendime konstatuotos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šie įrodymai yra oficialūs, išduoti specialių, turinčių atitinkamus įgaliojimus valstybės institucijų ir galiojantys pilna apimtimi, kurių pareiškėjo deklaratyvūs argumentai bei išdėstytas teisės aktų interpretavimas nepaneigia, ką teismas sprendime teisingai įvertino ir pagrįstai konstatavo.
62. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Kultūros ministerijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas dėl kertamų angų ugniasienėse ir šių veiksmų uždraudimo, kurio metu neva buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), leidimai kirsti langus galimai gauti neteisėtai – yra melagingos. Kultūros ministerijoje vykusiame tarpžinybiniame pasitarime nebuvo sprendžiamas klausimas konkrečiai dėl langų įrengimo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ugniasienėje, ir nebuvo nustatyta jokių konkrečių pažeidimų fakto.
63. Dėl sąvokos „angų atvėrimas“ nurodo, kad ši sąvoka yra naudojama Paprastojo remonto projekte, kuris buvo parengtas tikslu galutinai įgyvendinti visus 2009 metais parengto pastato Rekonstrukcijos projekto sprendinius, o „angų atvėrimas“ apibūdina veiksmus, kuriais yra įgyvendinamas minimas Rekonstrukcijos projektas. Šį projektą, be kita ko, įvertino ekspertas R. B. ir konstatavo, kad Paprastojo remonto projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl teigti, kad sąvokos „angų atvėrimas“ naudojimas sprendime yra neteisėtas ir keliantis pareiškėjo nurodomą menamą žalą, nes ši jokiame teisės akte nėra reglamentuota, iš esmės yra nepagrįsta ir neteisinga. Pareiškėjo argumentas iš esmės yra teorinio ir subjektyvaus aplinkybių vertinimo pobūdžio. Šiuo argumentu pareiškėjas reiškia teorinio lygmens nepagrįstas abejones ir prielaidas dėl neva galimo piktnaudžiavimo įteisinimo. Jokių konkrečių argumentų ar pagrįstų įrodymų nėra pateikiama.
Atsiliepimas
64. Pažymi, kad iš esmės nėra ir nebuvo jokio teisėto pagrindo teismui priimant sprendimą išimtinai vadovautis Departamento atsiliepimu, todėl apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu nepagrįsti.
65. Teigia, kad teismas tinkamai ištyrė byloje pateiktus šalių įrodymus ir aplinkybes, dėl to išvada, jog suinteresuotas asmuo paprastojo remonto darbus atliko turint galiojančius leidimus yra visiškai pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi priešingi argumentai yra neteisėti ir iš esmės neturintys jokios reikšmės.
Šalies argumentai
66. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Paprastojo remonto projektas neva patvirtina, kad suinteresuotas asmuo įteisino neva savavališkus suinteresuoto asmens veiksmus įrengiant langus, nes, anot pareiškėjo, leidimas įstatyti langus buvo išduotas tik 2016 m. birželio 20 d., kai neva Paprastojo remonto projekte yra 2016 m. vasario mėn. ir gegužės mėn. datai pateiktos nuotraukos, kuriose matomi langai. Pareiškėjas iš esmės klaidingai vertina faktines aplinkybes, dėl to klaidingai formuluoja išvadas. Statybos leidimas įrengti langus ugniasienėje buvo išduotas dar 2009 m. kovo 9 d., kuris galioja 10 metų nuo išdavimo dienos. Tai reiškia, kad darbai pagal išduotą statybos leidimą galėjo būti atliekami iki 2019 m. kovo 9 d., taigi langų įrengimas 2016 metais buvo atliktas pagal išduotą ir galiojantį statybos leidimą. Paprastąjį remonto projektą, pagal kurį buvo atlikti darbai, peržiūrėjo ir jį patvirtino ekspertas R. B., kuris raštiškai konstatavo, kad Paprastojo remonto projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl suinteresuoto asmens atlikti remonto darbai įrengiant langus yra patvirtinti specialistų ir oficialių dokumentų, kurie yra galiojantys ir neginčijami, o pareiškėjo priešingas argumentas yra nepagrįstas.
67. Dėl fakto, kad langų angos pastate buvo iki suinteresuotam asmeniui imantis veiksmų nurodo, jog pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė aplinkybę, kad langų ugniasienėje apskritai niekada nebuvo. Todėl teismas šiose ribose ir vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. tyrė, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog langų ugniasienėje niekada nebuvo, yra pagrįsta. Kadangi suinteresuotas asmuo pateikė akivaizdžius įrodymus – fotonuotraukose, kuriose yra užfiksuotas XX a. pabaigoje esančių langų ugniasienėje faktas, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė yra paneigta, t. y., kad langai ugniasienėje ankstesniais laikotarpiais buvo. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl suinteresuoto asmens pateiktose 1960-1970 metais darytose nuotraukose atvaizduoto pastato autentiškumo ir šio pastato statymo 1879 metais proceso ir tikslo, iš esmės yra nieko nereiškiantys. Pareiškėjas neturi reikiamos kvalifikacijos konstatuoti ir teikti išvadų dėl kultūros paveldo architektūrinių sprendinių bei faktų. Tai tėra tik pareiškėjo subjektyvūs vidiniai pamąstymai, kurie iš esmės neturi jokios reikšmės oficialiuose rašytiniuose įrodymuose konstatuotiems faktams.
68. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
69. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Mariba“ yra patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kurios ribojasi (jungiasi) su patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkas pagal 2017 m. birželio 22 d. su UAB „Artegos investicijos“ sudarytą patalpų nuomos sutartį.
70. Pareiškėjas UAB „Mariba“ 2017 m. spalio 26 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą ir Kultūros paveldo departamentą prašydamas apginti viešąjį interesą ir patikrinti prašyme nurodytus pažeidimus. Pasitvirtinus pažeidimams, imtis priemonių bei veiksmų pažeidimams likviduoti, kad būtų atstatyta buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienės pradinė padėtis likviduojant angas ugniasienėje. Prašyme nurodė, kad UAB „BK investicija” yra kultūros paveldo viso statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri per ugniasienę ribojasi su statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo buto Nr. 8 savininkai be Kultūros paveldo derinimo savavališkai iškirto angas ugniasienėje, kurios trukdo gauti statinio remonto sąlygas stogo remontui bei darko kultūros paveldo objektą.
71. Atsakovas 2017 m. lapkričio 20 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pažeidimų dėl ugniasienėje įrengtų langų nenustatyta.
72. Pareiškėjas pakartotinai 2017 m. gruodžio 6 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą ir Kultūros paveldo departamentą prašydamas apginti viešąjį interesą ir patikrinti prašyme nurodytus pažeidimus dėl langų ugniasienėje iškirtimo. Pasitvirtinus pažeidimams, imtis priemonių bei veiksmų pažeidimams likviduoti, kad būtų atstatyta buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienės pradinė padėtis likviduojant angas ugniasienėje. Prašyme nurodė, kad UAB „BK investicija” yra kultūros paveldo viso statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri per ugniasienę ribojasi su statiniu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo buto (duomenys neskelbtini) savininkai be Kultūros paveldo derinimo savavališkai iškirto angas ugniasienėje, kurios trukdo gauti statinio remonto sąlygas stogo remontui bei darko kultūros paveldo objektą. Prašė vadovautis VAĮ, klausimus, nepriklausančius Departamento kompetencijai, persiųsti atitinkamoms valstybinėms žinyboms, taip pat ir VMI.
73. Kultūros paveldo departamentas 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. (11.13)2-6 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymu Inspekcijai patikrinti, ar paprastojo remonto darbai ginčo objekte atlikti laikantis suderinto projekto, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių patikrinti, ar tinkamai vykdoma statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūra.
74. Kultūros paveldo departamentas 2018 m. sausio 9 d. rašte Nr. (11.13)2-6 pareiškėjui nurodė, kad kreipėsi į Inspekciją bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, taip pat informavo, kad Departamentas 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė administracinį sprendimą, nesant pagrindo, nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo.
75. Pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, 2018 m. kovo 7 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas priimti teikiamą informaciją ir ją patvirtinančių dokumentų kopijas dėl vykdomo tyrimo bei UAB „Vudex“ atžvilgiu priimti sprendimą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo (-ų) ir surašyti procesinius dokumentus dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir priimti nurodymus dėl galbūt savavališkai sumontuotų langų kultūros paveldo objekte. Pateikti informaciją apie įstaigai pavestų išnagrinėti klausimų sprendimą ir tyrimų eigą bei priimtus sprendimus.
76. Atsakovas 2018 m. kovo 23 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad išnagrinėjo 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. kovo 9 d. prašymus ir priėmė administracinės procedūros sprendimą. Pateikė pareiškėjui skundžiamo 2018 m. kovo 16 d. rašto kopiją, nurodė jo apskundimo tvarką ir terminą.
77. Atsakovas skundžiamame 2018 m. kovo 16 d. rašte Nr. (1.29-V)2V-529, kuris adresuotas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, kopija – Kultūros paveldo departamentui, nurodė, kad laikosi pozicijos (kuri buvo aptarta ir ankstesniuose pareiškėjui teiktuose atsakymuose), jog paveldosaugos reikalavimai objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įrengiant tris langus, nebuvo pažeisti, taip pat nurodė, kad nenustatyta pagrindų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Rašte nurodė, kad Departamentas 2018 m. sausio 9 d. raštu informavo UAB „Mariba“, kad nenustatyta pagrindų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Nurodė, kad persiunčia pareiškėjų pranešimus pagal kompetenciją ir prašo išnagrinėti pateiktus duomenis bei apie nagrinėjimo rezultatus informuoti skyrių bei pareiškėjus.
78. Byloje taip pat nustatyta, kad 2009 m. buvo parengtas pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas Nr. SMA-07/45-TP. Šio Rekonstrukcijos projekto „Gaisrinė sauga“ dalyje nurodyta, kad „Esami langai ugniasienėje, į (duomenys neskelbtini) kiemą, montuojami priešgaisriniai – EW60, nevarstomi“.
79. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 4 d.–2009 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 1-9-67 pritarė Rekonstrukcijos projektui.
80. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. kovo 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. /221/09-0097 vykdyti Rekonstrukcijos projekte numatytus darbus, galiojantį iki 2019 m. kovo 9 d.
81. Atliekant rekonstrukcijos darbus, iš trijų ugniasienėje esančių angų buvo įstatytas tik vienas langas, kitas angas buvo nutarta užverti. 2009 m. liepos 16 d. buvo pasirašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-1410.
82. Butą (kultūros paveldo objektą), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 17 d. įsigijo UAB „Vudex“. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas. Projekte nurodyta, kad juo numatyta atidengti esamas nišas ir įstatyti langų gaminius pagal anksčiau parengtą projektą.
83. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. birželio 20 d. rašytiniu pritarimu Nr. RPSP-01-160620-00197 pritarė Paprastojo remonto projektui.
84. Byloje taip pat nustatyta, kad Kultūros ministerija 2018 m. sausio 25 d. (rašte nurodyti 2017 m.) rašte Nr. S2-330 Kultūros paveldo departamentui ir UAB „BK investicija” nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Kultūros ministerijoje buvo surengtas pasitarimas dėl langų ir kitų angų įrengimo kultūros paveldo statinių ugniasienėse galimumo, kurio metu buvo nutarta, kad Kultūros paveldo departamentas turi parengti ir iki 2018 m. balandžio 3 d. pateikti Kultūros ministerijai kultūros ministro įsakymo, kuris reglamentuotų angų atsiradimo kultūros paveldo statinių ugniasienėse tvarką, projektą.
85. Taip pat nustatyta, kad buvo atlikta Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio ((duomenys neskelbtini)) tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizė ir 2016 m. balandžio 11 d. surašytas ekspertizės aktas, kuriame suformuluota išvada: Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jo sprendiniai nepažeidžia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kultūrinės vertės, Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų Totorių – Vilijos pietinės gynybinės sienos dalies liekanų Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais vertingųjų savybių, siūloma projektą derinti.
86. Nustatyta, kad Kultūros ministerija 2018 m. liepos 3 d. rašte, adresuotame Kultūros paveldo departamentui, nurodė, jog išnagrinėjo pareiškėjo atstovės kreipimąsi dėl galbūt neteisėto langų įrengimo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje. Prašė Kultūros paveldo departamento, nustačius, kad gyvenamojo namo ugniasienėje langai buvo įrengti iškertant naujas angas, vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punktu, kreiptis į teismą dėl galbūt neteisėtai atliktų statybos darbų padarinių pašalinimo ir apie tai informuoti Kultūros ministeriją, Seimo kultūros komitetą ir pareiškėją.
VI.
87. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
88. VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
89. VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros dalyviai: asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl gauto skundo pradėjo administracinę procedūrą.
90. VAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
91. VAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.
92. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio, nustatančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą, 9 dalyje nustatyta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Departamentui vadovauja direktorius. Šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 25 punkte nustatyta, kad Departamentas kreipiasi į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje, įstatymų nustatyta tvarka teikia ieškinius, prašymus, skundus teismui, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teikia duomenis apie fizinius asmenis, turinčius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestatą ir įtariamus pažeidus šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaujant jų rengimui.
VII.
93. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (1.29-V)2V-529, kuriame išreikšta atsakovo pozicija, kad įrengiant pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje langus, nebuvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai, todėl nenustatyta pagrindų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, teisėtumo.
94. Pareiškėjas UAB „Mariba“ skunde pirmosios instancijos teismui reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą grindė tuo, kad iš atsakovo Sprendimo nėra aišku kokią procedūrą dėl pareiškėjo prašymo pradėjo atsakovas, Sprendimas adresuotas ne pareiškėjui, jo turinio esmė – pareiškėjo keliamų klausimų perdavimas spręsti kitoms institucijoms, todėl tai visiškai nesusiję su pareiškėjo pateiktais prašymais, Sprendimas yra individualus administracinis aktas, tačiau jis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
95. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad kultūros paveldo objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje UAB „Vudex“ savavališkai iškirto langus, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento ir Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų, kurios reglamentuoja draudimą ugniasienėse kirsti naujas angas, nuostatos. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nenustatė Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Paveldosaugos reikalavimai atveriant langus ugniasienėje nebuvo pažeisti, todėl atsakovas priėmė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Skundžiamą Sprendimą pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamento Vilniaus skyrių atlikti veiksmus pagal nustatytą kompetenciją ir priimti administracinį sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimų kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini), siekiant viešojo intereso gynimo užtikrinimo.
96. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus, nepateikė aiškių ir išsamių argumentų, netyrė ir nesiaiškino ar projektavimui išduotos specialiosios sąlygos ir atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, nustatančius tokius statybos-tvarkymo darbus ypatingame statinyje vadovaujantis 2009 m. rekonstrukcijos projektu, nepagrįstai ir neteisėtai vartojo sąvoką „angų atvėrimas”, nevertino Departamento pozicijos dėl langų įrengimo, nevertino ir nepasisakė, kad pats atsakovas Sprendime padarė prielaidą, jog UAB „Vudex“ paprastojo remonto darbus galbūt atliko negaliojant statybos leidimui ir neturint naujo statybą leidžiančio dokumento, teismo teiginiai apie atsakovo teisėtus veiksmus ir pagrįstus sprendimus kelia abejones teismo šališkumu, taip pat abejonių kelia ir 2016 m. balandžio 11 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ekspertizės aktas, kuriame nurodytų aplinkybių teismas nevertino.
97. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo bei atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytus argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018)
98. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tiek skunduose atsakovui ir byloje kėlė klausimą ar įrengiant langus pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ugniasienėje, nėra pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai.
99. Departamentas, kaip nurodyta 2018 m. sausio 9 d. rašte pareiškėjui, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškimą, 2018 m. sausio 3 d. raštu kreipėsi į Inspekciją dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikrinti, ar tinkamai vykdoma statinio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūra. Rašte taip pat nurodyta, kad Departamentas dėl galbūt savavališkai atliktų langų įrengimo darbų pavedė Departamento Vilniaus skyriui pradėti administracinę teiseną dėl galimo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo.
100. Taigi atsakovas, vykdydamas Departamento pavedimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškimuose nurodytas aplinkybes, turėjo pradėti administracinę teiseną ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą, apie kurio priėmimą informuoti pareiškėją.
101. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl pareiškėjo skundžiamo sprendimo, sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.
102. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, matyti, kad teismas nurodė faktines aplinkybes, VAĮ normas, tačiau neanalizavo bylos esmės – paveldosaugos reikalavimų.
103. Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo Sprendimo turinio, atsakovas iš esmės Departamento pavedimo pradėti administracinę teiseną nevykdė, administracinės teisenos nepradėjo, nevertino ir neanalizavo teisės aktuose nustatytų paveldosaugos reikalavimų dėl langų įrengimo ugniasienėje, nurodė, kad paprastojo remonto darbai galbūt buvo atlikti negaliojant statybos leidimui ir neturint naujo statybą leidžiančio dokumento, tačiau vėliau atliktus darbus įteisinant. Darbai atlikti ne pagal paprastojo remonto sprendinius. Taip pat nurodė, kad Departamento Vilniaus skyrius tiek 2009 m., tiek ir 2016 m. pritarė langų įrengimui, todėl laikosi pozicijos, kad paveldosaugos reikalavimai įrengiant tris langus, nebuvo pažeisti. Persiuntė pagal kompetenciją Inspekcijai nagrinėti pareiškėjų pranešimus ir apie priimtus rezultatus informuoti pareiškėjus bei Vilniaus skyrių.
104. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, susijusias su pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), langų ugniasienėje įrengimo teisėtumu, taip pat ir pareiškėjo 2018 m. kovo 7 d. prašyme nurodytą papildomą informaciją, todėl yra pagrindas spręsti, jog atsakovas iš esmės neatliko Departamento jam pavestos atlikti administracinės teisenos (procedūros) dėl galimo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymuose nurodytas ir kitas aplinkybes, kaip nustatyta teisės aktuose bei atsakovo kompetencijos ribose.
105. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, po skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjo ginčijami klausimai buvo svarstomi Departamente, taip pat Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. Į-262 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ buvo sudaryta laikinoji komisija dėl galbūt neteisėtų langų įrengimo (duomenys neskelbtini), faktinėms aplinkybėms nustatyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar dėl šioje byloje keliamo ginčo esmės, t. y. dėl langų ugniasienėje įrengimo, buvo priimti nauji sprendimai.
106. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Departamento Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (1.29-V)2V-529 naikinamas ir atsakovas Departamento Vilniaus skyrius įpareigojamas pareiškėjo UAB „Mariba“ prašymą išnagrinėti iš naujo.
107. Pareiškėjas, paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23,10 Eur žyminį mokestį, o paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami, pareiškėjui UAB „Mariba“ iš atsakovo priteisiama iš viso 34,35 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 41 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (1.29-V)2V-529 ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ prašymus išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Mariba“ iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 34,35 Eur (trisdešimt keturis eurus 35 centus) sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas neskundžiamas.